Pasirašytas skaitmeninis atspaudas -fragmentas iš sienų tapybos sanatorijoje „Pušelė“ Valkininkuose.
Lietuvos Nacionalinės premijos laureatas dailininkas A. Steponavičius:
„Tai lyg neapibrėžtos, atsitiktinai užklydusios mintys apie amžinąjį ir žemiškąjį laiką – praeinantį, subyrantį, sudegantį…
Kažkur visatos platybėse pasimetęs vyksta ir mūsų žemiškas gyvenimas.
Iš tokių aukštumų nelabai matomas, bet jeigu prapjovę erdvių sluoksnį pažiūrėsime pro plyšelį, tai pamatysime ir Žemę, ir namą, ir bobutę su seneliu.
Piešiniuose ne kartą piešėme erdvės atvėrimus, parodydami už jų glūdinčią kitą erdvę…
Piešėme ir keletą kartų pasikartojantį tilto įvaizdį, įvedantį į erdves, į neapibrėžtas horizonto tolumas. Galime pažaisti minties erdvėse.
Tilto įvaizdis kaip pažinimo kelias, nutiestas į nežinią.
Tiltas kaip žmogaus noras įžengti į paslaptingas erdves.
O gal tiltas, ateinantis iš horizonto tolių, iš amžinojo laiko paslapties, iš nebeatmenamų tolių?
Bet galime ir pajuokauti, kaip berniukas su katinu malūnsparniu keliauja po erdves.
Tiltas – tai mūsų ilgesys…“
