Ką mes žinome apie Čingischaną? Beveik nieko, išskyrus tai, kad šis mongolų genčių karvedys kadaise nukariavo didžiulę Azijos dalį ir kėlė grėsmę Europai. Krikščioniškuose viduramžių šaltiniuose Čingischanas dažniausiai vaizduotas kaip kruvinas barbaras, o jo imperija – laukinių žmonių ir pasibaisėtinų papročių valdoma valstybė. Šis mitas ilgam įsitvirtino Europos istoriografijoje, bet šiuolaikiniai mokslininkai vengia tokių vienareikšmiškų vertinimų. Vienas iš jų – Jungtinių Valstijų etnografas, antropologijos profesorius Jackas Weatherfordas. Savo knygoje mokslininkas paneigia sunkiai išjudinamus stereotipus apie „niūrią, atsilikusią Rytų tironiją“. Remdamasis istoriniais šaltiniais jis įrodo, kad Čingischanas nebuvo pamišęs skerdikas, kaip dažnai įsivaizduojama, bet išmintingas, gana nuosaikus valdovas. Šios istorinės asmenybės sukurtoje ir išplėstoje valstybėje stiprėjo kultūriniai ir ekonominiai ryšiai, buvo uždrausti kankinimai, garantuota tikėjimo laisvė. J. Weatherfordo knyga „Čingischanas“ Vakarų pasaulyje tapo bestseleriu, sulaukė daugybės palankių vertinimų.
