Vaidas Jauniškis – kultūros analitikas, teatro kritikas, Lietuvos Muzikos ir teatro akademijos dėstytojas, nuolat žiniasklaidoje publikuoja aktualius ir aštrius klausimus nagrinėjančius straipsnius.
Knygoje „Patirti peizažą” sudėti tekstai apima daugiau nei 10 metų laikotarpį, fiksuoja kaitą, kurią patiria miestas, kultūra, mados, meno reiškiniai ir kūrėjai, visuomenė ir jos pažiūros. Knygoje – publikuojama per 40 esė, anksčiau skelbtų įvairiuose leidiniuose ir interneto portaluose. Juos galima skaityti ir kaip fragmentus iš mūsų kasdienos kultūros istorijos (kada buvo atidaryta pirmoji čiuožykla?) ir kaip kelionę laiku (nuo 90-ųjų iki …) bei po savus ar svetimesnius miestus (o gal savi miestai jau tapo tokiais svetimais, kad galima būtų juos pavadinti nematomais, pasakojamais Marko Polo). Subjektyvūs atsiminimai gali priminti senovinius žemėlapius ar graviūras, kurių pirmame plane buvo piešiami žmonės, išėję už miesto vartų. Jiems miestas tampa tolima scena, kuri vis dėlto brangi ir sava, nes joje praleidai tam tikrą dalį gyvenimo ir išmatavai ją savo batais.
Juokaujant knygą būtų galima tiesiog pavadinti „Klasika”, nes kaita nėra tokia greita, kaip norėtume, o norai keistis lieka tiek pat ambicingi ir dažnai tušti, kaip ir prieš 20 metų. Pernelyg daug dalykų lieka amžini ir aktualūs kaip Lukiškių aikštė. Apie skulptūras ir viešąsias erdves diskutuojama dešimtmečiais be jokių ryškesnių poslinkių, vienus herojus keičia kiti, bet mąstymo struktūros lieka tos pačios, miestiečiai savaitgalio mugėse tebekovoja su agrarine pasaulėjauta, šalis tebeieško, kur jai prisiglausti – Rytų, Vidurio ar Šiaurės Europoje. Į tai galima žiūrėti su pykčiu, bet galima ir linksmai ar tiesiog pripažįstant, kad demokratija yra daugelio mažų diktatūrų susitikimai, kur kiekvienas išreiškia visuotinį asmeninį protestą.VAIDAS JAUNIŠKIS
