Viena ryškiausių XX a. Lietuvos baleto asmenybių – Leokadija Aškelovičiūtė, beveik trisdešimt metų šokusi pagrindinius vaidmenis Lietuvos valstybiniame operos ir baleto teatre. Ji gimė 1939 m. balandžio 30 dieną Naujasėdžiuose. 1959 metais baigė Sankt Peterburgo Agripinos Vaganovos choreografijos mokyklą.1959–1987 metais šoko Lietuvos valstybiniame operos ir baleto teatre, kur sukūrė beveik visų klasikinių ir lietuviškojo repertuaro baletų vaidmenis: Aurorą (Piotro Čaikovskio „Miegančiojoje gražuolėje“), Mašą (Piotro Čaikovskio „Spragtuke“), Odetą-Odiliją (Piotro Čaikovskio „Gulbių ežere“), Kitrę (Liudviko Minkaus „Don Kichote“), Džuljetą (Sergejaus Prokofjevo „Romeo ir Džuljetoje“), Esmeraldą (Cesares Pugni „Paryžiaus katedroje“), Žizel (Adolpheo Adamo „Žizel“), Svanildą (Leo Delibes’o „Kopelijoje“), Beti (Antano Rekašiaus „Gęstančiame kryžiuje“), Mergaitę (Antano Rekašiaus „Aistrose“). Pirmajame ir vieninteliame Lietuvos kino studijoje sukurtame filme-balete „Eglė žalčių karalienė“ Leokadija Aškelovičiūtė atliko Eglės vaidmenį, o Eduardo Balsio spektaklyje šoko ir Drebulytę. Knygoje siekiama įvertini balerinos L. Aškelovičiūtės kūrybą, pateikti amžininkų prisiminimų bei to meto kritikos minčių apie šokėjos sukurtus vaidmenis. Atskirų vaidmenų apybraižos papildomos gausia fotografine medžiaga, kuri atspindi turtingą Leokadijos Aškelovičiūtės biografiją..

‘