Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2020 m. vasario 3 d. 16:52
Vasaris 3 - 9
Mikko Waltari: „Dokumentinis spektaklis“

Nors kūriniai yra surežisuoti, siekiant išgauti tikroviškumo reprezentaciją, tačiau menininko negalima laikyti visiškai pastatyminės fotografijos sekėju. M.Waltari darbuose nuolat kuriamas įspūdis lyg tavo realybės jausmas būtų tikrinamas. Jis pats teigia, kad jo domėjimosi objektas –paskutinių 30 metų vertybių kismas Europoje. Menininkui svarbūs miesto peizažuose atsispindintys žmogaus veiklos rezultatai, kurie atliepia ne tik tai, kas vyksta dabar, bet ir aiškiai nurodo praeities įvykių eigą. Emocionalios įtampos kupinose scenose, kur akimirka ištįsta iki begalybės, autorius išradingai supina tikrovę ir teatrą, praeitį ir dabartį. Didelio formato fotografijos pabrėžia vaizdų tapybinę kokybę, yra skirtos sienoms ir pašaliečio kontempliavimui, leidžiančiam žiūrovui įsižiūrėti į mūsų būtį.
Vilniaus fotografijos galerijoje veikia iki vasario 8 d.

Algimantas Kliauga: „Tapatybės ženklai“

Ženklų ir simbolių kalba, įprasminanti tautiškumo, tapatybės sąvokas, tapo pagrindine Kliaugos kūrybos ašimi. Gilindamasis į jų prasmes, dailininkas ieško atsakymo į tautos egzistencijos ir išlikimo klausimus. Kaip vieną iš iškalbingiausių valstybingumo liudytojų jis panaudojo senovinių lietuviškų monetų atvaizdus. Daug kartų juos padidinęs ir foto būdu perkėlęs ant drobės, autorius sukūrė šiuolaikišką autentiškos ir virtualios tikrovės kombinaciją, su vaizde įrašytu Justino Marcinkevičiaus tekstu, kuris išplečia kūrinio mintį ir jam suteikia poetinį atspalvį. Šiandieną autorius išsivaikščiojančiai tautai primena mūsų valstybės pradžią, gilias šaknis ir didžią praeitį. Kiek anksčiau sukurtame darbe „Majestotiškasis“ ši tema perteikta tradiciškesnėmis meninėmis priemonėmis: monumentaliame, vitražo principu sukonstruotame tapybos paveiksle dailininkas apibendrino valdžios, valstybingumo ir istorinės atminties simboliką, nevengdamas sąlygiškai pavaizduotų siužetinių intarpų.
Galerijoje „Arka“ veikia iki vasario 4 d.

„Modern VS Classic“

Parodoje „Modern VS Classic“ eksponuojama keturis dešimtmečius Egidijaus Jakubausko nuosekliai ir sistemingai rinkta kolekcija. Tai XX amžiaus Lietuvos tapybos raidą (nuo Vlado Eidukevičiaus impresionizmo iki Rūtos Katiliūtės abstrakcionizmo) atspindintis, personaliniu skoniu bei asmeniniu santykiu su kūrėjais paremtas, ne vieną dešimtį chrestomatinių artefaktų skaičiuojantis rinkinys.
VDA parodų salėse „Titanikas“ veikia nuo sausio 22 d.

„Su gimimo diena, Leonai!“

Tai pirmoji šio menininko retrospektyva, nuosekliai pristatanti Leono Striogos kūrybos kelią nuo studijų laikų iki naujausių darbų. Paroda surengė menininko šeima ir bičiuliai. Ji atskleidžia, kaip Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) Iljos Repino dailės instituto auklėtinis, įgijęs puikius įgūdžius atkurti natūros motyvus tiek pieštuku, tiek skulptūros priemonėmis siekė išsiveržti iš vaizduotę kaustančių socrealizmo pančių  ir įvaldyti modernizmo atrastus natūros transformavimo būdus. Striogos skulptūros suteikė Lietuvos dailei aktualumo, veržlumo, įtaigos, padėjo žiūrovams pamatyti pasaulio ir meno kūrinio grožį, ugdė skonį, stiliaus pojūtį, jautrumą gėrį ir blogį skiriančiai ribai. Parodoje eksponuojami piešiniai, įvairių formatų terakotos, akmens, medžio ir metalo skulptūros, „Dailės“ kombinato užsakymu XX a. septintame dešimtmetyje sukurti dekoratyvių skulptūrėlių etalonai iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinio.
VDA parodų salėse „Titanikas“ veikia iki vasario 16 d.

Rimantas Sakalauskas: „Dispozicija“

Rimas Sakalauskas parodoje „Dispozicija“ pristatys 3D video kūrinius ir vaizdo klipus, kurtus muzikantams Leonui Somovui (kūrinys „Impatient“ kartu su kartu su Jimmy Burney), Daddy was a Milkman (kūrinys „Choke“), Monikaze (daina „Adidas“), grupei „Antis“ (kūrinys „Duokit medalį“) ir kiti. Be jau oficialiai pasirodžiusių klipų, parodoje Rimas pristatys ir niekur nerodytus darbus.
Galerijoje „Meno niša“ veikia iki vasario 16 d.

Neemija Arbit Blatas: „Personažai“

Arbit Blato parodoje „Personažai“ daug dėmesio skiriama teatro dailei. O ką ji reiškė pačiam menininkui, kada ir kodėl ji tapo dominuojančia kūrybos dalimi? Verčiant dailininko kūrybos albumus galima pasakyti, kad Arbit Blato gyvenime teatras neabejotinai buvo svarbus. Ypatingai svarbią vietą užėmė tuomet, kai menininkas vedė žymią operos  solistę Reginą Resnik (1922–2013). Tad Regina tapo ir dailininko mūza, ir operų pastatymų bendraautore. Kartu su žmona (režisiere ir pagrindinių partijų atlikėja ) XX a. 8 dešimtmetyje įvairiuose Europos teatruose pastatė operas: „Elektra“, „Karmen“, „Salomė“, „Falstafas“, „Pikų dama“. Arbit Blatas operos spektakliams kūrė scenografijas ir kostiumų projektus. Tapė paveikslus ir spaudė litografijas su operos solistų įvairiuose vaidmenyse atvaizdais – tai Reginos Resnik, Geraint Evanso ir kitų. Parodoje pristatomas 10 litografijų ciklas su Reginos Resnik vaidmenimis operose „Karmen“, „Elektra“, „Falstafas“, „Aida“, „Borisas Godunovas“, „Dialogai des carmélites“  ir kt.
Galerijoje „Kunstkamera“ veikia iki vasario 15 d.

Jazmina Cininas: „Eglė ir vilkmergės“

Tai pirmoji menininkės iš Australijos personalinė paroda Lietuvoje nuo 2002 metų. Melburne gimusi lietuviškų šaknų turinti Jazmina vis dar stipriai tapatinasi su protėvių palikimu, į savo kūrybą įtraukdama baltiškus motyvus ir temas. Jau daugiau nei du dešimtmečius menininkė kuria grafikos darbų serijas, pasakojančias vilkolakių moterų istorijas, o neseniai pradėjo daryti menines knygas iš aplinkoje rastų medžiagų: iš panaudotų verslo vokų, nereikalingų enciklopedijų iliustracijų ir pakuočių, kurias transformuoja į vaizdingus pasakojimus. Didžioji medžiagos knygoms dalis buvo surinkta 2017 m. Estijos spaudos ir popieriaus muziejuje Tartu, ją papildė Melburno Lietuvos bibliotekos nebenaudojamos knygos ir nuolatinis sąskaitų srautas iš menininkės pašto dėžutės.
„M. K. Čiurlionio dailės muziejuje“ veikia iki kovo 29 d.

Ramūnas Danisevičius: „LIKĘ“

Parodoje bus eksponuojama R. Danisevičiaus kūryba atlikta bei pateikiama įvairiomis technikomis: nuo tradicinės žurnalistinės fotografijos veidrodiniu fotoaparatu, spalvotų pinhole iki Instagram bei Facebook publikuojamų fotografijų su komentarais. Autorius teigia, kad fotografijų, atliktų su viena ar kita fototechnika, neišskiria kaip atskiro projekto. „Telefonas labiau primena užrašų knygelę, kurioje gali viską pasižymėti. O štai su juostiniais fotoaparatais kiek kitaip – daugiau apgalvoti kadrai, nespaudi visko iš eilės. O juk ir miesto tema, kuri atsispindi mano kūryboje, praktiškai niekada nesibaigia, ją gali daryti įvairia technika nuo pavasario iki pat žiemos. O tada belieka paimti kažkokią dalį ir iš jos daryti parodą“, – mintimis dalijasi R. Danisevičius.
„Šiaulių dailės galerijoje“ veikia iki vasario 16 d.

Aleksandras Ostašenkovas: „Atminties vieškeliai“

Parodoje eksponuojami portretai žmonių, kurių gyvenimai susikirto su fotografo Aleksandro Ostašenkovo ir paliko savą pėdsaką. Žurnalistinis darbas autoriui suteikė galimybę stebėti šiuos žmones, užfiksuoti jų gyvenimų akimirkas ir dalintis jomis dabar, praėjus nemažam laiko tarpsniui. Parodoje autorius iš savo atminties gelmių ištraukia sutiktus veidus, taip atverdamas savo prisiminimų, primirštų istorijų, jausmų knygą, nukeliančią žiūrovą į praeitį. Pats parodos autorius rašo: „Pasirinkau savo žmogaus stebėjimo ir pateikimo būdą – atvirą žvilgsnį į objektyvą. Ne visi jie atsivėrė, bet visi buvo nuoširdūs, pagarbūs savo ir būsimam laikui.
„Fotografijos muziejuje“ veikia iki kovo 1 d.

Toma Šlimaitė: „Nežemiški vaikai“

Naujausias T. Šlimaitės kūrinių ciklas „Šimtmečio vaikai“ (2018–2019) paremtas sovietmečio patirtimis. Autorė kūriniuose pasitelkia 1958–1988 m. laikotarpio asmeninio ir artimųjų albumų nuotraukas, kuriose gausu tuometinės buities artefaktų: baldų, vaikiškų žaislų ir drabužių su animacinių filmukų herojais, didžiulių baltų kaspinų, puošiančių mergaičių kasas, ir pan. Menininkei ir jos kartai šie daiktai – giliai atmintyje įstrigę simboliai. Tačiau dabarties vaikams tai – nepažintas, tolimas, kartais ir bauginantis pasaulis. Autorė į istorinį laikotarpį žvelgia per asmeninę prizmę, ją domina vaiko, augusio kitokios sistemos laikais, išgyvenimai. Šie kūriniai pratęsia intuityvios ir asmeniškos T. Šlimaitės kūrybos liniją – kiekvienas jos darbas gimsta iš asmeninių būsenų, nuotaikų, potyrių ir atsiminimų.
„KKKC“ veikia iki vasario 23 d.

Ieva Martinaitytė-Mediodia: „Ievos išvarymai“

Parodoje eksponuojama menininkės kūryba, suisformavusi tarp Vilniaus ir Niujorko. Tai išsamiausias Ievos Martinaitytės-Mediodios darbų pristatymas Lietuvoje, įtraukiantis „Lewben Art Foundation“ ir MO kolekcijose esančius kūrinius ir niekur nerodytus naujausius darbus. Parodoje atsiskleidžia pasaulėvaizdžio pokyčiai – nuo mitologinio (Ievos išvarymas iš Rojaus) iki kosmologinio, su plazminėmis liekanomis ir juodosiomis skylėmis. Atrenkant ir eksponuojant kūrinius akcentuojamas ne retrospektyvinis, o neofuturistinis žvilgsnis.
„KKKC“ veikia iki vasario 23 d.

„Utenos krašto menininkų darbų parodos atidarymas“

„Kultūros centro A. Driuko muzikinėje galerijoje“ veikia iki vasario 12 d.

„Atsiribojimas nuo pietų“

UMI rezidento Javier Horacio Perez Gurgone fotografijų paroda.
„Galeroje“ veikia nuo sausio 7 d.

„Mekas mirksi geriau“

Avangardinio kino kūrėjas, poetas Jonas Mekas (1922–2019) turėjo neįtikėtiną savybę atsidurti ten, kur nereikšmingi kasdieniai susitikimai virsdavo istorija. Meko susitikimus su tuometinėmis meno ir popkultūros žvaigždėmis liudija ne tik jo filmai, bet ir filmų kadrai – XX amžiaus pabaigoje menininkas juos ėmė eksponuoti kaip savarankišką kūrybos dalį. Dalis šių kadrų tapo MO kolekcijos dalimi ir dabar pristatomi lankytojams parodoje „Mekas mirksi geriau“.  Meko žvilgsnis ieško ne kultinių asmenų ar reikšmingų monumentų, jo kamera nukreipta į draugus – trapius ir pažeidžiamus artimus žmones. Mirksėjimą pats Mekas įvardina kaip komunikacijos būdą, kuris gali įgyti daugybę prasmių – išreikšti pritarimą ar pasipiktinimą, pasišlykštėjimą ar susižavėjimą. Būtent mirksėdamas siurrealizmo žvaigždė Salvadoras Dalí imasi provokuoti Meką bendrų hepeningų metu. Modernisto Dalí ir postmodernizmui atstovaujančio Meko susimirksėjimas simbolizuoja, kad Dalí laikas jau praėjo, o naujojo avangardo žvaigždė Mekas mirksi geriau.
„MO muziejuje“ veikia iki rugpjūčio 16 d.

Inga Navickaitė-Drąsutė: „Pusiniai namai“

Ingos Navickaitės-Drąsutės projektas „Pusiniai namai“, 2016 m. pradėtas nuo estetinio galvosūkio (ar namui nestinga antrosios pusės?), iki 2019 m. vis grįždavęs į Vilijampolės gatves ir kiemus, iš naujo permąstomas, apaugo kontekstais. Kompozicinis stygiaus pojūtis žvelgiant į tuščią erdvę šalia pusinių Vilijampolės namukų įtaigiai atliepia šios vietos išgyventą netektį, prarastą šio miesto istorijos pusę. Šiaip ar taip, tiek namukai, tiek jų gyventojai nepamiršta to, kas prarasta ‒ tą išgirsti galima net trumpame pokalbyje, per pertraukėlę tarp ūkio darbų.
„Kauno fotografijos galerijoje“ veikia iki vasario 9 d.

Algimantas Puipa: „Kita tylos pusė“

2019 m. režisieriui Algimantui Puipai įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija – už kino vaizdų poetinę realybę (už viso gyvenimo nuopelnus). Algimantas Puipa (g.1951) mokėsi Sąjunginiame valstybiniame kinematografijos institute, dirbo Lietuvos kino studijoje, yra ilgametis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas. Svarbiausi filmai – „Moteris ir keturi jos vyrai“, „Amžinoji šviesa“, „Elzė iš Gilijos“, „Miegančių drugelių tvirtovė“, „Kita tylos pusė“. „Pastarasis – įvertintas Skandinavijos kino festivalyje, pelnė apdovanojimus už geriausią filmą ir geriausią vyro vaidmenį (akt. Juozas Budraitis).
„Laiptų galerijoje“ veikia iki vasario 15 d.

Respublikinė keramikos darbų konkursinė paroda

„Vytauto Valiušio keramikos muziejuje“ veikia iki vasario 12 d.

Moišė Ravivas-Vorobeičikas: „Modernybės montažai“

XX amžiuje suklestėjus modernizmui, vienas didžiausių Moholy-Nagy ir jo Naujosios vizijos gerbėjų Moï Veras, kitaip – Moišė Vorobeičikas arba Moišė Ravivas-Vorobeičikas (1904-1995), buvo kylanti Europos meninės fotografijos žvaigždė. Gimęs netoli Lebedžių miestelio, Baltarusijoje, po studijų Stepono Batoro universitete klajojo po Europą, kol galiausiai 1934 m. apsistojo Palestinoje.

Žinomiausi trys jo fotografijos projektai, sukurti 1930-1931 m. – Vilniaus žydų gatvė (The Ghetto Lane in Vilna), kuriai  įžanginį žodį parašė Zalmanas Šneuras, Paryžius: 80 Moï Vero fotografijų (Paris: 80 Photographies de Moï Ver), su Ferdinando Lége įžanga ir tuo metu nepublikuota Ci-Contre – 110 Moï Vero fotografijų (Ci-Contre – 110 Photos de Moï Ver) – paliko ryškų pėdsaką XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pradžios meno padangėje, kadangi autorius sukūrė ir panaudojo fotografijoje visiškai naują vizualinį stilių ir metodą.
Nacionalinėje dailės galerijoje veikia iki vasario 23 d.

„Šiuolaikinė Lietuvos kaligrafija“

Kazio Varnelio namuose-muziejuje pirmą kartą pristatoma šiuolaikinės Lietuvos kaligrafijos paroda, į kurią pakviesta 20 autorių. Iš viso parodoje bus eksponuojama beveik 100 per pastarąjį dešimtmetį sukurtų kaligrafinių kompozicijų, atkeliavusių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Izraelio bei Juodkalnijos.

Parodos lankytojai išvys vyresniosios kartos gerai žinomų kaligrafų Alberto Gursko ir Broniaus Leonavičiaus darbus, taip pat jaunųjų menininkų, tokių kaip Greta Suraučiūtė, Ieva Liaugaudaitė, Erikas Siliuk ir kt., kūrinius.

Parodoje eksponuojami darbai sukurti naudojant įvairiausias technikas ir medžiagas – įprastas tradicines ir modernias šiuolaikines: kaligrafinius teptukus, metalines plunksnas, bambuką, medines plokšteles, aliejines kreideles, tušą, akrilą, kaligrafiją tekstilėje, kaligrafiją ant metalo, šilkografiją, skaitmeninę spaudą ir kitas autorines technikas.
Kazio Varnelio namuose-muziejuje veikia iki balandžio 12 d.

„Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“

Kaip laukiniai ir euforijos pilni 90-ieji pakeitė mus ir mūsų mąstymą? Šioje parodoje naujai ir interaktyviai pristatomas jau istorija tapęs Lietuvos 10 dešimtmetis – didelių lūžių ir pokyčių dešimtmetis, suformavęs mus. Paroda atskleis laiko(laikmečio) prieštaringumą – ir euforiją, ir transformacijos sudėtingumą, visuomenę valstybės kūrimosi pradžioje. Žvilgsnis į tai, kas esame mes. Susijungs menas, kultūra ir to meto kasdienybės istorijos. Šalia muzikos, mados, rinkos ir Gariūnų ekonomikos, užgimusios mafijos ir popkultūros atsiras šio laikotarpio MO kolekcija: videofilmai, instaliacijos, performansai, tapyba.
„MO muziejuje“ veikia iki vasario 23 d.

„XX amžiaus mados šedevrai“

Lietuvos dailės muziejus, bendradarbiaudamas su Aleksandro Vasiljevo fondu, rengia jau dvyliktą žymaus mados istoriko Aleksandro Vasiljevo kolekcijos parodą. Ji skirta pasaulinės mados šimtmečiui. Apžiūrėdami parodą, lankytojai galės stebėti didžiulius mados pokyčius, įvykusius per visą XX amžių. Ekspozicija padalinta į skyrius, atspindinčius svarbiausius mados raidos momentus. Iš viso, parodoje pristatoma šimtas modelių vyriškų ir moteriškų drabužių, taip pat iki trijų šimtų aksesuarų, fotografijų ir portretų.
„Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje“ veikia iki rugpjūčio 30 d.

„Archeologinės avalynės paroda: istorijos ir apie žmones, ir apie batus“

Ar kada pagalvojote, kad mūsų istoriją gali papasakoti… batai? Batai, kuriuos avime, saugome, dovanojame ar jais puikuojamės? Ką jie pasako apie mus ar anksčiau gyvenusius žmones, jų darbus, nuostatas ir pomėgius, vyravusią politiką? Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Gdansko archeologijos muziejumi kviečia į tarptautinę parodą „200 batų – 700 metų“, kurioje bandys atsakyti į visus šiuos klausimus. Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje veikianti paroda atskleidžia, ką nuo XII iki XVIII amžiaus avėjo miesto aukštuomenė ir eiliniai gyventojai, kokios buvo avalynės mados, iš kur jos atėjo, kas darė joms įtaką. Kiekvienas eksponatas pasakoja apie to meto Gdansko, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Kernavės gyventojų įpročius ir pomėgius, statusą, sunkius laikus ir meilės istorijas. Autentiški įrankiai ir batų rekonstrukcijos pristato batsiuvio amatą ir jo evoliuciją. Kitas itin ryškus šios parodos teminis pasakojimas – vaikų avalynė, kuri kasinėjimų metu aptinkama ypač retai.
„Lietuvos nacionaliniame muziejuje“ veikia iki vasario 9 d.

„Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“

Lietuvos nacionalinis muziejus, kurio archeologai ant Gedimino kalno surado 20-ties 1863–1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių palaikus, vainikuos beveik trejus metus trukusius tarpdisciplininius tyrimus, suteikusius impulsą naujai pažvelgti į šio sukilimo istoriją. Sukilėlių laidotuvių išvakarėse atidaromoje parodoje „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“ – sukrečiantis pasakojimas apie šiuos žmones, kartu ir apie sukilimą apskritai.

Paroda veiks pirmą kartą visuomenei atveriamame pastate – XIX a. buvusioje politinių kalinių areštinėje nr. 14 (T. Kosciuškos g. 1), kurioje sukilimo metais kalėjo apie 1000 jo dalyvių, tarp kurių ir 8 iš 21 Lukiškių aikštėje sušaudytų arba pakartų ir Gedimino kalne užkastų sukilėlių.

Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė dr. Rūta Kačkutė teigia, jog šia paroda siekiama deramai pagerbti sukilėlius, drauge įprasminant vertybinį jų pasirinkimą – kovą už laisvę: „Lankytojai susipažins su tais vyrais ir jaunuoliais, kurie šiandieną tapo sukilimo simboliais. Per šias asmenybes atsiskleis istorinis sukilimo kontekstas, sukilimo dalyvių tikslai bei lūkesčiai. Ne mažiau svarbu atskleisti ir asmenines šių sukilėlių istorijas, suteikti galimybę suprasti jų išgyvenimus ir priartėti prie jų. Parodos pasakojimas bus vystomas pasitelkiant ne tik įprastas, bet kartu ir interaktyvias priemones, įspūdį sustiprins autentiška erdvė.“ Didelę dalį neeilinėje aplinkoje veiksiančios parodos eksponatų sudaro archeologinių tyrimų medžiaga, sukilimą iliustruojantys dokumentai, fotografijos bei asmeniniai sukilimo dalyvių daiktai, tarp kurių – vestuvinis Zigmanto Sierakausko žiedas ir unikalus vieno iš sukilėlių veido atspaudas.
Buvusioje politinių kalinių areštinėje nr. 14 veikia iki gegužės 31 d.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!