Savaitės parodų Lietuvoje kalendorius (vasario 10–16)

Reklama

Publikuota: 2020 m. 11 vasario d. 19:53

Savaitės parodų kalendorius

Vasaris 10 - 16

„Jauna Kauno tapyba’20“

Tapyba

Tai ketvirtoji, apžvalginė VDA Kauno fakulteto Tapybos katedros absolventų ir dar tebestudijuojančiųjų jaunųjų tapytojų paroda. 2020-jų metų paroda sumanyta taip, kad būtų galima patirti realią ir virtualią erdves. Ekspozicijoje žiūrovui pristatomi jaunųjų tapytojų kūriniai įprastu būdu, eksponuojant realioje erdvėje su visu kūrinio fiziniu, apčiuopiamu kūnu. Galerijos erdvėje pateikiama ir virtuali Tapybos katedros galerija „PA“. Žiūrovui suteikiama galimybė iš realios erdvės pereiti į virtualią erdvę, kurioje jis taip pat galės žvalgytis po ekspozicijų sales, vaikščioti, stebėdamas eksponuojamus kūrinius.
VDA galerijoje „Akademija” veiks iki vasario 29 d.

Ričardas Dailidė: „Čiurlionio namų trauka“

Fotografija

Šiuo fotografijų ciklu autorius pateikia autentiškus įspūdžius ir prisiminimus iš pasibuvimų M. K. Čiurlionio aplinkoje. Tai lyg asmeninė refleksija ir vidinis dialogas. Kaip teigia filosofas Jurgis Dieliautas: „Šios (aut.past.) parodos darbų ciklo visuma – tai menamų ir išlikusių savuose liudijimuose vietų, vietovių, erdvių atšvaitai. Tai tylios ir iškalbingos šviesos atšvaitai daugybėje su šiuo menininku susijusių vietų apsuptyje. Laiko išbandymus išlaikę vizualiniai įspūdžiai šiose fotografijose veda į menamą M. K. Čiurlionio aplinką.“
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje veiks iki balandžio 30 d.

„Atiduok, ką privalai: 1920–1940 metų Lietuvos Respublikos valstybiniai apdovanojimai“

Kita

Ekspozicijoje rodomi svarbiausi nuo sunaikinimo išgelbėti ir Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje išsaugoti valstybės ordinai ir apdovanojimai. Džiugu, kad, pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šventę ir minint Vyties Kryžiaus statuto patvirtinimo šimtmetį, ši kolekcija vėl grįžta į Prezidento rūmus.
Istorinėje LR Prezidentūroje veiks iki vasario 16 d.

Vincentas Vasiliauskas: „Vincentas Vasiliauskas (1895–1989) – snaiperis, krautuvininkas, tapytojas“

Tapyba

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus pristato visuomenei mažai žinomo, bet labai įdomaus menininko V. Vasiliausko retrospektyvą. Tai netikėtas kultūros reiškinys, nes tapyti paveikslus V. Vasiliauskas pradėjo tik perkopęs 73 metus. Iki mirties jis sukūrė apie 400 tapybos kūrinių ir piešinių, stebinančių savitu žvilgsniu į artimą aplinką, Kauną, perteikiančių ilgametį domėjimąsi daile ir gilią pagarbą kultūros pasauliui.
A. Žmuidzinavičiaus memorialiniuose namuose veiks iki kovo 29 d.

Anton Roland Laub: „Mobilios bažnyčios“

Fotografija

Parodoje menininkas pristato savo kūrybą, apimančią fotografijas ir archyvinę medžiagą, atskleidžiančią mažai žinomą, bet stebinančią politinę ir urbanistinę Rumunijos istoriją. Šis fotografo atliktas kaukės nuėmimo veiksmas taip pat nukreipia į platesnę šios šalies praeities permąstymo problemą – procesą, kurio imtis šalyje vis dar vengiama, tačiau būtina.
Kauno fotografijos galerijoje veikia iki kovo 22 d.

„Su gimimo diena, Leonai!“

Tapyba

Tai pirmoji šio menininko retrospektyva, nuosekliai pristatanti Leono Striogos kūrybos kelią nuo studijų laikų iki naujausių darbų. Paroda surengė menininko šeima ir bičiuliai. Ji atskleidžia, kaip Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) Iljos Repino dailės instituto auklėtinis, įgijęs puikius įgūdžius atkurti natūros motyvus tiek pieštuku, tiek skulptūros priemonėmis siekė išsiveržti iš vaizduotę kaustančių socrealizmo pančių ir įvaldyti modernizmo atrastus natūros transformavimo būdus. Striogos skulptūros suteikė Lietuvos dailei aktualumo, veržlumo, įtaigos, padėjo žiūrovams pamatyti pasaulio ir meno kūrinio grožį, ugdė skonį, stiliaus pojūtį, jautrumą gėrį ir blogį skiriančiai ribai. Parodoje eksponuojami piešiniai, įvairių formatų terakotos, akmens, medžio ir metalo skulptūros, „Dailės“ kombinato užsakymu XX a. septintame dešimtmetyje sukurti dekoratyvių skulptūrėlių etalonai iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinio.
VDA parodų salėse „Titanikas“ veikia iki vasario 16 d.

Rimantas Sakalauskas: „Dispozicija“

Kita

Rimas Sakalauskas parodoje „Dispozicija“ pristatys 3D video kūrinius ir vaizdo klipus, kurtus muzikantams Leonui Somovui (kūrinys „Impatient“ kartu su kartu su Jimmy Burney), Daddy was a Milkman (kūrinys „Choke“), Monikaze (daina „Adidas“), grupei „Antis“ (kūrinys „Duokit medalį“) ir kiti. Be jau oficialiai pasirodžiusių klipų, parodoje Rimas pristatys ir niekur nerodytus darbus.
Galerijoje „Meno niša“ veikia iki vasario 16 d.

Neemija Arbit Blatas: „Personažai“

Tapyba

Arbit Blato parodoje „Personažai“ daug dėmesio skiriama teatro dailei. O ką ji reiškė pačiam menininkui, kada ir kodėl ji tapo dominuojančia kūrybos dalimi? Verčiant dailininko kūrybos albumus galima pasakyti, kad Arbit Blato gyvenime teatras neabejotinai buvo svarbus. Ypatingai svarbią vietą užėmė tuomet, kai menininkas vedė žymią operos solistę Reginą Resnik (1922–2013). Tad Regina tapo ir dailininko mūza, ir operų pastatymų bendraautore. Kartu su žmona (režisiere ir pagrindinių partijų atlikėja ) XX a. 8 dešimtmetyje įvairiuose Europos teatruose pastatė operas: „Elektra“, „Karmen“, „Salomė“, „Falstafas“, „Pikų dama“. Arbit Blatas operos spektakliams kūrė scenografijas ir kostiumų projektus. Tapė paveikslus ir spaudė litografijas su operos solistų įvairiuose vaidmenyse atvaizdais – tai Reginos Resnik, Geraint Evanso ir kitų. Parodoje pristatomas 10 litografijų ciklas su Reginos Resnik vaidmenimis operose „Karmen“, „Elektra“, „Falstafas“, „Aida“, „Borisas Godunovas“, „Dialogai des carmélites“ ir kt.
Galerijoje „Kunstkamera“ veikia iki vasario 15 d.

Jazmina Cininas: „Eglė ir vilkmergės“

Kita

Tai pirmoji menininkės iš Australijos personalinė paroda Lietuvoje nuo 2002 metų. Melburne gimusi lietuviškų šaknų turinti Jazmina vis dar stipriai tapatinasi su protėvių palikimu, į savo kūrybą įtraukdama baltiškus motyvus ir temas. Jau daugiau nei du dešimtmečius menininkė kuria grafikos darbų serijas, pasakojančias vilkolakių moterų istorijas, o neseniai pradėjo daryti menines knygas iš aplinkoje rastų medžiagų: iš panaudotų verslo vokų, nereikalingų enciklopedijų iliustracijų ir pakuočių, kurias transformuoja į vaizdingus pasakojimus. Didžioji medžiagos knygoms dalis buvo surinkta 2017 m. Estijos spaudos ir popieriaus muziejuje Tartu, ją papildė Melburno Lietuvos bibliotekos nebenaudojamos knygos ir nuolatinis sąskaitų srautas iš menininkės pašto dėžutės.
„M. K. Čiurlionio dailės muziejuje“ veikia iki kovo 29 d.

Ramūnas Danisevičius: „LIKĘ“

Fotografija

Parodoje bus eksponuojama R. Danisevičiaus kūryba atlikta bei pateikiama įvairiomis technikomis: nuo tradicinės žurnalistinės fotografijos veidrodiniu fotoaparatu, spalvotų pinhole iki Instagram bei Facebook publikuojamų fotografijų su komentarais. Autorius teigia, kad fotografijų, atliktų su viena ar kita fototechnika, neišskiria kaip atskiro projekto. „Telefonas labiau primena užrašų knygelę, kurioje gali viską pasižymėti. O štai su juostiniais fotoaparatais kiek kitaip – daugiau apgalvoti kadrai, nespaudi visko iš eilės. O juk ir miesto tema, kuri atsispindi mano kūryboje, praktiškai niekada nesibaigia, ją gali daryti įvairia technika nuo pavasario iki pat žiemos. O tada belieka paimti kažkokią dalį ir iš jos daryti parodą“, – mintimis dalijasi R. Danisevičius.
„Šiaulių dailės galerijoje“ veikia iki vasario 16 d.

Aleksandras Ostašenkovas: „Atminties vieškeliai“

Fotografija

Parodoje eksponuojami portretai žmonių, kurių gyvenimai susikirto su fotografo Aleksandro Ostašenkovo ir paliko savą pėdsaką. Žurnalistinis darbas autoriui suteikė galimybę stebėti šiuos žmones, užfiksuoti jų gyvenimų akimirkas ir dalintis jomis dabar, praėjus nemažam laiko tarpsniui. Parodoje autorius iš savo atminties gelmių ištraukia sutiktus veidus, taip atverdamas savo prisiminimų, primirštų istorijų, jausmų knygą, nukeliančią žiūrovą į praeitį. Pats parodos autorius rašo: „Pasirinkau savo žmogaus stebėjimo ir pateikimo būdą – atvirą žvilgsnį į objektyvą. Ne visi jie atsivėrė, bet visi buvo nuoširdūs, pagarbūs savo ir būsimam laikui.
„Fotografijos muziejuje“ veikia iki kovo 1 d.

Toma Šlimaitė: „Nežemiški vaikai“

Kita

Naujausias T. Šlimaitės kūrinių ciklas „Šimtmečio vaikai“ (2018–2019) paremtas sovietmečio patirtimis. Autorė kūriniuose pasitelkia 1958–1988 m. laikotarpio asmeninio ir artimųjų albumų nuotraukas, kuriose gausu tuometinės buities artefaktų: baldų, vaikiškų žaislų ir drabužių su animacinių filmukų herojais, didžiulių baltų kaspinų, puošiančių mergaičių kasas, ir pan. Menininkei ir jos kartai šie daiktai – giliai atmintyje įstrigę simboliai. Tačiau dabarties vaikams tai – nepažintas, tolimas, kartais ir bauginantis pasaulis. Autorė į istorinį laikotarpį žvelgia per asmeninę prizmę, ją domina vaiko, augusio kitokios sistemos laikais, išgyvenimai. Šie kūriniai pratęsia intuityvios ir asmeniškos T. Šlimaitės kūrybos liniją – kiekvienas jos darbas gimsta iš asmeninių būsenų, nuotaikų, potyrių ir atsiminimų.
„KKKC“ veikia iki vasario 23 d.

Ieva Martinaitytė-Mediodia: „Ievos išvarymai“

Tapyba

Parodoje eksponuojama menininkės kūryba, suisformavusi tarp Vilniaus ir Niujorko. Tai išsamiausias Ievos Martinaitytės-Mediodios darbų pristatymas Lietuvoje, įtraukiantis „Lewben Art Foundation“ ir MO kolekcijose esančius kūrinius ir niekur nerodytus naujausius darbus. Parodoje atsiskleidžia pasaulėvaizdžio pokyčiai – nuo mitologinio (Ievos išvarymas iš Rojaus) iki kosmologinio, su plazminėmis liekanomis ir juodosiomis skylėmis. Atrenkant ir eksponuojant kūrinius akcentuojamas ne retrospektyvinis, o neofuturistinis žvilgsnis.
„KKKC“ veikia iki vasario 23 d.

„Mekas mirksi geriau“

Kinas, Kita

Avangardinio kino kūrėjas, poetas Jonas Mekas (1922–2019) turėjo neįtikėtiną savybę atsidurti ten, kur nereikšmingi kasdieniai susitikimai virsdavo istorija. Meko susitikimus su tuometinėmis meno ir popkultūros žvaigždėmis liudija ne tik jo filmai, bet ir filmų kadrai – XX amžiaus pabaigoje menininkas juos ėmė eksponuoti kaip savarankišką kūrybos dalį. Dalis šių kadrų tapo MO kolekcijos dalimi ir dabar pristatomi lankytojams parodoje „Mekas mirksi geriau“. Meko žvilgsnis ieško ne kultinių asmenų ar reikšmingų monumentų, jo kamera nukreipta į draugus – trapius ir pažeidžiamus artimus žmones. Mirksėjimą pats Mekas įvardina kaip komunikacijos būdą, kuris gali įgyti daugybę prasmių – išreikšti pritarimą ar pasipiktinimą, pasišlykštėjimą ar susižavėjimą. Būtent mirksėdamas siurrealizmo žvaigždė Salvadoras Dalí imasi provokuoti Meką bendrų hepeningų metu. Modernisto Dalí ir postmodernizmui atstovaujančio Meko susimirksėjimas simbolizuoja, kad Dalí laikas jau praėjo, o naujojo avangardo žvaigždė Mekas mirksi geriau.
„MO muziejuje“ veikia iki rugpjūčio 16 d.

Algimantas Puipa: „Kita tylos pusė“

Tapyba

2019 m. režisieriui Algimantui Puipai įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija – už kino vaizdų poetinę realybę (už viso gyvenimo nuopelnus). Algimantas Puipa (g. 1951) mokėsi Sąjunginiame valstybiniame kinematografijos institute, dirbo Lietuvos kino studijoje, yra ilgametis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas. Svarbiausi filmai – „Moteris ir keturi jos vyrai“, „Amžinoji šviesa“, „Elzė iš Gilijos“, „Miegančių drugelių tvirtovė“, „Kita tylos pusė“. „Pastarasis – įvertintas Skandinavijos kino festivalyje, pelnė apdovanojimus už geriausią filmą ir geriausią vyro vaidmenį (akt. Juozas Budraitis).
„Laiptų galerijoje“ veikia iki vasario 15 d.

Moišė Ravivas-Vorobeičikas: „Modernybės montažai“

Fotografija

XX amžiuje suklestėjus modernizmui, vienas didžiausių Moholy-Nagy ir jo Naujosios vizijos gerbėjų Moï Veras, kitaip – Moišė Vorobeičikas arba Moišė Ravivas-Vorobeičikas (1904-1995), buvo kylanti Europos meninės fotografijos žvaigždė. Gimęs netoli Lebedžių miestelio, Baltarusijoje, po studijų Stepono Batoro universitete klajojo po Europą, kol galiausiai 1934 m. apsistojo Palestinoje.

Žinomiausi trys jo fotografijos projektai, sukurti 1930-1931 m. – Vilniaus žydų gatvė (The Ghetto Lane in Vilna), kuriai įžanginį žodį parašė Zalmanas Šneuras, Paryžius: 80 Moï Vero fotografijų (Paris: 80 Photographies de Moï Ver), su Ferdinando Lége įžanga ir tuo metu nepublikuota Ci-Contre – 110 Moï Vero fotografijų (Ci-Contre – 110 Photos de Moï Ver) – paliko ryškų pėdsaką XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pradžios meno padangėje, kadangi autorius sukūrė ir panaudojo fotografijoje visiškai naują vizualinį stilių ir metodą.
Nacionalinėje dailės galerijoje veikia iki vasario 23 d.

„Šiuolaikinė Lietuvos kaligrafija“

Grafika

Kazio Varnelio namuose-muziejuje pirmą kartą pristatoma šiuolaikinės Lietuvos kaligrafijos paroda, į kurią pakviesta 20 autorių. Iš viso parodoje bus eksponuojama beveik 100 per pastarąjį dešimtmetį sukurtų kaligrafinių kompozicijų, atkeliavusių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Izraelio bei Juodkalnijos.

Parodos lankytojai išvys vyresniosios kartos gerai žinomų kaligrafų Alberto Gursko ir Broniaus Leonavičiaus darbus, taip pat jaunųjų menininkų, tokių kaip Greta Suraučiūtė, Ieva Liaugaudaitė, Erikas Siliuk ir kt., kūrinius.

Parodoje eksponuojami darbai sukurti naudojant įvairiausias technikas ir medžiagas – įprastas tradicines ir modernias šiuolaikines: kaligrafinius teptukus, metalines plunksnas, bambuką, medines plokšteles, aliejines kreideles, tušą, akrilą, kaligrafiją tekstilėje, kaligrafiją ant metalo, šilkografiją, skaitmeninę spaudą ir kitas autorines technikas.
Kazio Varnelio namuose-muziejuje veikia iki balandžio 12 d.

„Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“

Tapyba, Grafika, Fotografija, Skulptūra ir instaliacija, Kinas, Kita

Kaip laukiniai ir euforijos pilni 90-ieji pakeitė mus ir mūsų mąstymą? Šioje parodoje naujai ir interaktyviai pristatomas jau istorija tapęs Lietuvos 10 dešimtmetis – didelių lūžių ir pokyčių dešimtmetis, suformavęs mus. Paroda atskleis laiko(laikmečio) prieštaringumą – ir euforiją, ir transformacijos sudėtingumą, visuomenę valstybės kūrimosi pradžioje. Žvilgsnis į tai, kas esame mes. Susijungs menas, kultūra ir to meto kasdienybės istorijos. Šalia muzikos, mados, rinkos ir Gariūnų ekonomikos, užgimusios mafijos ir popkultūros atsiras šio laikotarpio MO kolekcija: videofilmai, instaliacijos, performansai, tapyba.
„MO muziejuje“ veikia iki vasario 23 d.

„XX amžiaus mados šedevrai“

Tapyba, Dizainas, Kita

Lietuvos dailės muziejus, bendradarbiaudamas su Aleksandro Vasiljevo fondu, rengia jau dvyliktą žymaus mados istoriko Aleksandro Vasiljevo kolekcijos parodą. Ji skirta pasaulinės mados šimtmečiui. Apžiūrėdami parodą, lankytojai galės stebėti didžiulius mados pokyčius, įvykusius per visą XX amžių. Ekspozicija padalinta į skyrius, atspindinčius svarbiausius mados raidos momentus. Iš viso, parodoje pristatoma šimtas modelių vyriškų ir moteriškų drabužių, taip pat iki trijų šimtų aksesuarų, fotografijų ir portretų.
„Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje“ veikia iki rugpjūčio 30 d.

„Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“

Kita

Lietuvos nacionalinis muziejus, kurio archeologai ant Gedimino kalno surado 20-ties 1863–1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių palaikus, vainikuos beveik trejus metus trukusius tarpdisciplininius tyrimus, suteikusius impulsą naujai pažvelgti į šio sukilimo istoriją. Sukilėlių laidotuvių išvakarėse atidaromoje parodoje „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“ – sukrečiantis pasakojimas apie šiuos žmones, kartu ir apie sukilimą apskritai.

Paroda veiks pirmą kartą visuomenei atveriamame pastate – XIX a. buvusioje politinių kalinių areštinėje nr. 14 (T. Kosciuškos g. 1), kurioje sukilimo metais kalėjo apie 1000 jo dalyvių, tarp kurių ir 8 iš 21 Lukiškių aikštėje sušaudytų arba pakartų ir Gedimino kalne užkastų sukilėlių.

Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė dr. Rūta Kačkutė teigia, jog šia paroda siekiama deramai pagerbti sukilėlius, drauge įprasminant vertybinį jų pasirinkimą – kovą už laisvę: „Lankytojai susipažins su tais vyrais ir jaunuoliais, kurie šiandieną tapo sukilimo simboliais. Per šias asmenybes atsiskleis istorinis sukilimo kontekstas, sukilimo dalyvių tikslai bei lūkesčiai. Ne mažiau svarbu atskleisti ir asmenines šių sukilėlių istorijas, suteikti galimybę suprasti jų išgyvenimus ir priartėti prie jų. Parodos pasakojimas bus vystomas pasitelkiant ne tik įprastas, bet kartu ir interaktyvias priemones, įspūdį sustiprins autentiška erdvė.“ Didelę dalį neeilinėje aplinkoje veiksiančios parodos eksponatų sudaro archeologinių tyrimų medžiaga, sukilimą iliustruojantys dokumentai, fotografijos bei asmeniniai sukilimo dalyvių daiktai, tarp kurių – vestuvinis Zigmanto Sierakausko žiedas ir unikalus vieno iš sukilėlių veido atspaudas.
Buvusioje politinių kalinių areštinėje nr. 14 veikia iki gegužės 31 d.