Savaitės parodų kalendorius | „Vilniaus galerija“

Reklama

Publikuota: 2020 m. 17 vasario d. 15:26

Savaitės parodų kalendorius

Vasaris 17 - 23

„Salve, Vilnius“

Tapyba

Vasario 1 dieną atidaryta artėjančiam sostinės 700 metų jubiliejui skirta paroda „Salve, Vilnius“. Parodos autoriams iškelta kiek neįprasta sąlyga – paveikslo formatas turi būti ne stačiakampis, o apskritimas (tondas, ovalas, elipsinė sfera arba arkinis), kad bent viena paveikslo kraštinė būtų lenkta, skulptūra – aptakių formų, grafika – apvali. Šis užapvalintų formų dekoratyvumas, atėjęs iš renesanso laikų, pasirinktas neatsitiktinai. Tai užuomina į vingiuotas senamiesčio gatveles, į apvalias Vilniaus senosios architektūros detales. Bažnyčių kupolai, rūmų gaubti skliautai, arkiniai langai ir kiti užapvalinti interjero elementai susišaukia su Vilniaus kalvų peizažu.
Trakų Vokės Tiškevičių rūmuose (Žalioji g. 2A, Vilnius) veiks iki kovo 8 d.

„Nuo Sacro iki Profano. Giorgio Baratti dailės kolekcija iš Milano“

Tapyba, Skulptūra ir instaliacija

Parodoje kultūrinei visuomenei, jaunuomenei ir užsienio svečiams pristatomas unikalus europinės dailės paveldas – garsių XIV–XVIII a. Italijos dailininkų ir skulptorių kūrinių rinkinys ir keletas kitų Europos šalių menininkų darbų. Iš viso muziejaus Tarptautinių ir nacionalinių parodų centre (500 kv. m.) rengiamoje parodoje eksponuojami 89 gotikos, renesanso ir baroko dailės kūriniai.

Valdovų rūmuose veiks iki gegužės 24 d.

Jurga Povilaitienė: „Baltų dievai“

Tapyba, Grafika

Parodoje eksponuojami paveikslai, tapyti ant drobės su akrilu bei originalių piešinių atspaudai. Parodos koncepcija – Baltų mitologijos interpretacija, žvelgiant iš šių dienų perspektyvos. Kiekviename piešinyje ir paveiksle parinkta kokia nors tema, atspindinti tam tikrą dievą ar mitą. Kuriant kompozicijas, remtasi archeologiniais radiniais bei rašytiniais šaltiniais apie Baltų kosmologiją bei mitologiją.

Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje vyks iki kovo 12 d.

Šarūnė Bartašiūtė-Kaupienė ir Lina Karaliūtė: „Nespalvotas susitikimas“

Kita

Vienas svarbiausių dailininkių įkvėpimo šaltinių – knygos. Pastarieji darbai sukurti siekiant permąstyti asmeninę patirtį perskaitytų knygų kontekste. Dailininkių darbai – tarsi bandymas rasti atsakymus į svarbiausius gyvenimo klausimus, iš anksto žinant, kad atsakymų nėra.

Užupio meno inkubatoriuje veiks iki kovo 1 d.

Giedrius Paulauskas: „Laisvės kariai"

Kita

Atlikus išsamų istorinį dizaino tyrimą nustatyta, kad tarpukario laikotarpiu egzistavo ne viena „partizanų uniforma“. Tačiau uniformų ar bent jų dalių yra išlikę nedaug, todėl dizaineris Giedrius Paulauskas ėmėsi jas atkurti. Parodos tikslas – lankytojus supažindinti su tyrimo rezultatais.

VDA parodų salėse „Titanikas“ veikia iki kovo 14 d.

Laura Sabaliauskaitė: „Beerdvės“

Fotografija, Skulptūra ir instaliacija, Kinas, Kita

Debiutinėje parodoje „Beerdvės“ L. Sabaliauskaitė pristatys video meną ir instaliacijas, kuriose stebėtojas turės galimybę tapti jų dalimi. Savo kūryba ji bando paliesti socialines ir psichologines temas. Menininkė filmuoja ir fotografuoja realius objektus, kurie atgyja, atsiduria kitoje situacijoje ar formoje, galiausiai žiūrovas, žvelgdamas į juos, mato visai kitą estetiką.

Galerijoje „Meno niša“ veiks iki kovo 14 d.

Inga Linevičiūtė: „Obsesijos“

Kita

Tai paroda apie šiuolaikinį gyvenimo būdą: įsipareigojimus, įpročius ir (ne)malonumus. Ranka pieštose animacijose atsispindi situacijos, kurios liudija apie socialinių tinklų priklausomybę, identiteto praradimą, susitapatinimą ir galią. Pasitelkdama humorą ir simbolizmą, menininkė interpretuoja ir kuria istorijas apie šiuolaikinio žmogaus kalėjimą – obsesijas.

Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje veiks iki kovo 29 d.

Romualdas Kaminskas ir Genė Šimėnienė: „Išteku. 1900“

Kita

Parodoje pristatomi dviejų tautodailininkų iš Rokiškio darbai. Romualdas Kaminskas – medžio meistras, pastaruosius savo kūrybos metus skyręs skrynių ir kitų funkcionalių, buityje anksčiau ir dabar naudojamų daiktų (šaukštų, rankšluostinių) gamybai. Genė Šimėnienė – audėja, kurios kūriniuose atsiskleidžia iš kartos į kartą perduotos prosenelių kūrybos tradicijos, perteikiamos subtiliais tautiniais raštais. Ji audžia rankšluosčius, staltieses, servetėles ir juostas, naudodama natūralų liną ir medvilnę.

Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriuje veiks iki kovo 28 d.

Jūratė Stauskaitė: „Judesiai. Grafika. Piešiniai. Foto“

Grafika, Fotografija

Ekspozicijos pagrindą sudaro pastarojo dešimtmečio piešiniai ir pirmąkart rodomi foto etiudai. Į parodos pavadinimą „Judesiai“ autorė kviečia pažvelgti kaip į judėjimo idėją apskritai – kitimą, virsmą, vyksmą, aktyvią sielos būtį ir nesibaigiančio tęstinumo perspektyvą.

Šiaulių dailės galerijoje veikia iki kovo 14 d.

Marine de Baecque, Cora Texier, Stanislas Augris: „Gamta–kosmosas–miestas(-s)I“

Grafika, Fotografija

Ekspozicijoje „Gamta“ Marine de Baecque rodo atrinktas 15 litografijų, kurias sukūrė 2012–2019 metais ir kuriose išreiškė savo santykį su gamta. „Kosmosas“ kūrėja – Cora Texier. Tai 16 litografijų, sukurtų 2016–2019 m., kuriose ji atskleidžia santykį su ląstele ir gyvu pasauliu. „Miestas(-s)I“ autorius – Stanislas Augris. Tai 14 fotografijų ir viena heliograviūra, sukurtų 2018–2019 m. Stanislaso Augris fotografijos gimsta iš noro pakeisti kasdienes vietas abstrakčiais paveikslais.

Šiaulių dailės galerijoje veiks iki kovo 14 d.

„Jauna Kauno tapyba’20“

Tapyba

Tai ketvirtoji, apžvalginė VDA Kauno fakulteto Tapybos katedros absolventų ir dar tebestudijuojančiųjų jaunųjų tapytojų paroda. 2020-jų metų paroda sumanyta taip, kad būtų galima patirti realią ir virtualią erdves. Ekspozicijoje žiūrovui pristatomi jaunųjų tapytojų kūriniai įprastu būdu, eksponuojant realioje erdvėje su visu kūrinio fiziniu, apčiuopiamu kūnu. Galerijos erdvėje pateikiama ir virtuali Tapybos katedros galerija „PA“. Žiūrovui suteikiama galimybė iš realios erdvės pereiti į virtualią erdvę, kurioje jis taip pat galės žvalgytis po ekspozicijų sales, vaikščioti, stebėdamas eksponuojamus kūrinius.
VDA galerijoje „Akademija” veiks iki vasario 29 d.

Ričardas Dailidė: „Čiurlionio namų trauka“

Fotografija

Šiuo fotografijų ciklu autorius pateikia autentiškus įspūdžius ir prisiminimus iš pasibuvimų M. K. Čiurlionio aplinkoje. Tai lyg asmeninė refleksija ir vidinis dialogas. Kaip teigia filosofas Jurgis Dieliautas: „Šios (aut.past.) parodos darbų ciklo visuma – tai menamų ir išlikusių savuose liudijimuose vietų, vietovių, erdvių atšvaitai. Tai tylios ir iškalbingos šviesos atšvaitai daugybėje su šiuo menininku susijusių vietų apsuptyje. Laiko išbandymus išlaikę vizualiniai įspūdžiai šiose fotografijose veda į menamą M. K. Čiurlionio aplinką.“
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje veiks iki balandžio 30 d.

Vincentas Vasiliauskas: „Vincentas Vasiliauskas (1895–1989) – snaiperis, krautuvininkas, tapytojas“

Tapyba

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus pristato visuomenei mažai žinomo, bet labai įdomaus menininko V. Vasiliausko retrospektyvą. Tai netikėtas kultūros reiškinys, nes tapyti paveikslus V. Vasiliauskas pradėjo tik perkopęs 73 metus. Iki mirties jis sukūrė apie 400 tapybos kūrinių ir piešinių, stebinančių savitu žvilgsniu į artimą aplinką, Kauną, perteikiančių ilgametį domėjimąsi daile ir gilią pagarbą kultūros pasauliui.
A. Žmuidzinavičiaus memorialiniuose namuose veiks iki kovo 29 d.

Anton Roland Laub: „Mobilios bažnyčios“

Fotografija

Parodoje menininkas pristato savo kūrybą, apimančią fotografijas ir archyvinę medžiagą, atskleidžiančią mažai žinomą, bet stebinančią politinę ir urbanistinę Rumunijos istoriją. Šis fotografo atliktas kaukės nuėmimo veiksmas taip pat nukreipia į platesnę šios šalies praeities permąstymo problemą – procesą, kurio imtis šalyje vis dar vengiama, tačiau būtina.
Kauno fotografijos galerijoje veikia iki kovo 22 d.

Jazmina Cininas: „Eglė ir vilkmergės“

Kita

Tai pirmoji menininkės iš Australijos personalinė paroda Lietuvoje nuo 2002 metų. Melburne gimusi lietuviškų šaknų turinti Jazmina vis dar stipriai tapatinasi su protėvių palikimu, į savo kūrybą įtraukdama baltiškus motyvus ir temas. Jau daugiau nei du dešimtmečius menininkė kuria grafikos darbų serijas, pasakojančias vilkolakių moterų istorijas, o neseniai pradėjo daryti menines knygas iš aplinkoje rastų medžiagų: iš panaudotų verslo vokų, nereikalingų enciklopedijų iliustracijų ir pakuočių, kurias transformuoja į vaizdingus pasakojimus. Didžioji medžiagos knygoms dalis buvo surinkta 2017 m. Estijos spaudos ir popieriaus muziejuje Tartu, ją papildė Melburno Lietuvos bibliotekos nebenaudojamos knygos ir nuolatinis sąskaitų srautas iš menininkės pašto dėžutės.
„M. K. Čiurlionio dailės muziejuje“ veikia iki kovo 29 d.

Aleksandras Ostašenkovas: „Atminties vieškeliai“

Fotografija

Parodoje eksponuojami portretai žmonių, kurių gyvenimai susikirto su fotografo Aleksandro Ostašenkovo ir paliko savą pėdsaką. Žurnalistinis darbas autoriui suteikė galimybę stebėti šiuos žmones, užfiksuoti jų gyvenimų akimirkas ir dalintis jomis dabar, praėjus nemažam laiko tarpsniui. Parodoje autorius iš savo atminties gelmių ištraukia sutiktus veidus, taip atverdamas savo prisiminimų, primirštų istorijų, jausmų knygą, nukeliančią žiūrovą į praeitį. Pats parodos autorius rašo: „Pasirinkau savo žmogaus stebėjimo ir pateikimo būdą – atvirą žvilgsnį į objektyvą. Ne visi jie atsivėrė, bet visi buvo nuoširdūs, pagarbūs savo ir būsimam laikui.
„Fotografijos muziejuje“ veikia iki kovo 1 d.

Toma Šlimaitė: „Nežemiški vaikai“

Kita

Naujausias T. Šlimaitės kūrinių ciklas „Šimtmečio vaikai“ (2018–2019) paremtas sovietmečio patirtimis. Autorė kūriniuose pasitelkia 1958–1988 m. laikotarpio asmeninio ir artimųjų albumų nuotraukas, kuriose gausu tuometinės buities artefaktų: baldų, vaikiškų žaislų ir drabužių su animacinių filmukų herojais, didžiulių baltų kaspinų, puošiančių mergaičių kasas, ir pan. Menininkei ir jos kartai šie daiktai – giliai atmintyje įstrigę simboliai. Tačiau dabarties vaikams tai – nepažintas, tolimas, kartais ir bauginantis pasaulis. Autorė į istorinį laikotarpį žvelgia per asmeninę prizmę, ją domina vaiko, augusio kitokios sistemos laikais, išgyvenimai. Šie kūriniai pratęsia intuityvios ir asmeniškos T. Šlimaitės kūrybos liniją – kiekvienas jos darbas gimsta iš asmeninių būsenų, nuotaikų, potyrių ir atsiminimų.
„KKKC“ veikia iki vasario 23 d.

Ieva Martinaitytė-Mediodia: „Ievos išvarymai“

Tapyba

Parodoje eksponuojama menininkės kūryba, suisformavusi tarp Vilniaus ir Niujorko. Tai išsamiausias Ievos Martinaitytės-Mediodios darbų pristatymas Lietuvoje, įtraukiantis „Lewben Art Foundation“ ir MO kolekcijose esančius kūrinius ir niekur nerodytus naujausius darbus. Parodoje atsiskleidžia pasaulėvaizdžio pokyčiai – nuo mitologinio (Ievos išvarymas iš Rojaus) iki kosmologinio, su plazminėmis liekanomis ir juodosiomis skylėmis. Atrenkant ir eksponuojant kūrinius akcentuojamas ne retrospektyvinis, o neofuturistinis žvilgsnis.
„KKKC“ veikia iki vasario 23 d.

„Mekas mirksi geriau“

Kinas, Kita

Avangardinio kino kūrėjas, poetas Jonas Mekas (1922–2019) turėjo neįtikėtiną savybę atsidurti ten, kur nereikšmingi kasdieniai susitikimai virsdavo istorija. Meko susitikimus su tuometinėmis meno ir popkultūros žvaigždėmis liudija ne tik jo filmai, bet ir filmų kadrai – XX amžiaus pabaigoje menininkas juos ėmė eksponuoti kaip savarankišką kūrybos dalį. Dalis šių kadrų tapo MO kolekcijos dalimi ir dabar pristatomi lankytojams parodoje „Mekas mirksi geriau“. Meko žvilgsnis ieško ne kultinių asmenų ar reikšmingų monumentų, jo kamera nukreipta į draugus – trapius ir pažeidžiamus artimus žmones. Mirksėjimą pats Mekas įvardina kaip komunikacijos būdą, kuris gali įgyti daugybę prasmių – išreikšti pritarimą ar pasipiktinimą, pasišlykštėjimą ar susižavėjimą. Būtent mirksėdamas siurrealizmo žvaigždė Salvadoras Dalí imasi provokuoti Meką bendrų hepeningų metu. Modernisto Dalí ir postmodernizmui atstovaujančio Meko susimirksėjimas simbolizuoja, kad Dalí laikas jau praėjo, o naujojo avangardo žvaigždė Mekas mirksi geriau.
„MO muziejuje“ veikia iki rugpjūčio 16 d.

Moišė Ravivas-Vorobeičikas: „Modernybės montažai“

Fotografija

XX amžiuje suklestėjus modernizmui, vienas didžiausių Moholy-Nagy ir jo Naujosios vizijos gerbėjų Moï Veras, kitaip – Moišė Vorobeičikas arba Moišė Ravivas-Vorobeičikas (1904-1995), buvo kylanti Europos meninės fotografijos žvaigždė. Gimęs netoli Lebedžių miestelio, Baltarusijoje, po studijų Stepono Batoro universitete klajojo po Europą, kol galiausiai 1934 m. apsistojo Palestinoje.

Žinomiausi trys jo fotografijos projektai, sukurti 1930-1931 m. – Vilniaus žydų gatvė (The Ghetto Lane in Vilna), kuriai įžanginį žodį parašė Zalmanas Šneuras, Paryžius: 80 Moï Vero fotografijų (Paris: 80 Photographies de Moï Ver), su Ferdinando Lége įžanga ir tuo metu nepublikuota Ci-Contre – 110 Moï Vero fotografijų (Ci-Contre – 110 Photos de Moï Ver) – paliko ryškų pėdsaką XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pradžios meno padangėje, kadangi autorius sukūrė ir panaudojo fotografijoje visiškai naują vizualinį stilių ir metodą.
Nacionalinėje dailės galerijoje veikia iki vasario 23 d.

„Šiuolaikinė Lietuvos kaligrafija“

Grafika

Kazio Varnelio namuose-muziejuje pirmą kartą pristatoma šiuolaikinės Lietuvos kaligrafijos paroda, į kurią pakviesta 20 autorių. Iš viso parodoje bus eksponuojama beveik 100 per pastarąjį dešimtmetį sukurtų kaligrafinių kompozicijų, atkeliavusių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Izraelio bei Juodkalnijos.

Parodos lankytojai išvys vyresniosios kartos gerai žinomų kaligrafų Alberto Gursko ir Broniaus Leonavičiaus darbus, taip pat jaunųjų menininkų, tokių kaip Greta Suraučiūtė, Ieva Liaugaudaitė, Erikas Siliuk ir kt., kūrinius.

Parodoje eksponuojami darbai sukurti naudojant įvairiausias technikas ir medžiagas – įprastas tradicines ir modernias šiuolaikines: kaligrafinius teptukus, metalines plunksnas, bambuką, medines plokšteles, aliejines kreideles, tušą, akrilą, kaligrafiją tekstilėje, kaligrafiją ant metalo, šilkografiją, skaitmeninę spaudą ir kitas autorines technikas.
Kazio Varnelio namuose-muziejuje veikia iki balandžio 12 d.

„Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“

Tapyba, Grafika, Fotografija, Skulptūra ir instaliacija, Kinas, Kita

Kaip laukiniai ir euforijos pilni 90-ieji pakeitė mus ir mūsų mąstymą? Šioje parodoje naujai ir interaktyviai pristatomas jau istorija tapęs Lietuvos 10 dešimtmetis – didelių lūžių ir pokyčių dešimtmetis, suformavęs mus. Paroda atskleis laiko(laikmečio) prieštaringumą – ir euforiją, ir transformacijos sudėtingumą, visuomenę valstybės kūrimosi pradžioje. Žvilgsnis į tai, kas esame mes. Susijungs menas, kultūra ir to meto kasdienybės istorijos. Šalia muzikos, mados, rinkos ir Gariūnų ekonomikos, užgimusios mafijos ir popkultūros atsiras šio laikotarpio MO kolekcija: videofilmai, instaliacijos, performansai, tapyba.
„MO muziejuje“ veikia iki vasario 23 d.

„XX amžiaus mados šedevrai“

Tapyba, Dizainas, Kita

Lietuvos dailės muziejus, bendradarbiaudamas su Aleksandro Vasiljevo fondu, rengia jau dvyliktą žymaus mados istoriko Aleksandro Vasiljevo kolekcijos parodą. Ji skirta pasaulinės mados šimtmečiui. Apžiūrėdami parodą, lankytojai galės stebėti didžiulius mados pokyčius, įvykusius per visą XX amžių. Ekspozicija padalinta į skyrius, atspindinčius svarbiausius mados raidos momentus. Iš viso, parodoje pristatoma šimtas modelių vyriškų ir moteriškų drabužių, taip pat iki trijų šimtų aksesuarų, fotografijų ir portretų.
„Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje“ veikia iki rugpjūčio 30 d.

„Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“

Kita

Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė dr. Rūta Kačkutė teigia, jog šia paroda siekiama deramai pagerbti sukilėlius, drauge įprasminant vertybinį jų pasirinkimą – kovą už laisvę: „Lankytojai susipažins su tais vyrais ir jaunuoliais, kurie šiandieną tapo sukilimo simboliais. Per šias asmenybes atsiskleis istorinis sukilimo kontekstas, sukilimo dalyvių tikslai bei lūkesčiai. Ne mažiau svarbu atskleisti ir asmenines šių sukilėlių istorijas, suteikti galimybę suprasti jų išgyvenimus ir priartėti prie jų. Parodos pasakojimas bus vystomas pasitelkiant ne tik įprastas, bet kartu ir interaktyvias priemones, įspūdį sustiprins autentiška erdvė.“ Didelę dalį neeilinėje aplinkoje veiksiančios parodos eksponatų sudaro archeologinių tyrimų medžiaga, sukilimą iliustruojantys dokumentai, fotografijos bei asmeniniai sukilimo dalyvių daiktai, tarp kurių – vestuvinis Zigmanto Sierakausko žiedas ir unikalus vieno iš sukilėlių veido atspaudas.
Buvusioje politinių kalinių areštinėje nr. 14 veikia iki gegužės 31 d.