Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2018 m. lapkričio 13 d. 12:17
Savaitės parodų kalendorius
Lapkritis 12 - 18
„Pavasario paveikslai: shunga“

Vienas iš japonų ukyio-e (XVII–XX a. gyvavusios medžio raižinių atspaudų bei piešinių tradicijos) žanrų – shunga, t.y. erotinis menas. Pažodžiui, shunga reiškia „pavasario paveikslus” (‘pavasaris’ šiuo atveju funkcionuoja kaip sekso eufemizmas). Kaip manoma, shunga kilo iš XV a. Kinijos medicinos vadovėlių, o labiausiai išpopuliarėjo XVII–XIX a. Japonijoje. Dauguma ukyio-e meistrų (tame tarpe Hokusajus, Hiroshige ir kt.) išbandė savo jėgas ir shunga žanre. Žanrui būdingos tam tikros taisyklės: atspauduose ir piešiniuose vaizduojamos poros dažniausiai yra apsirengusios, hiperbolizuojamos genitalijos, figūros išraitomos sudėtingomis pozomis. Kartais pridedami trumpi dialogai. Dažniausiai tokio žanro darbai būna nepasirašyti, todėl yra sunku ar beveik neįmanoma nustatyti autorystę.

Parodoje pristatomi darbai – tai trijų japonų autorių medžio raižiniai, atspausti 1907 m. Vokietijoje, Miunchene, 400 egzempliorių tiražu (parodoje pristatomas 297-as leidinys iš 400). Nėra duomenų, ar atspaudams buvo panaudotos originalios medžio klišės, ar vokiečiai preciziškai nukopijavo ir atkūrė naujas medžio klišes. Aišku tik tiek, kad atspausta buvo 400 egz., ir kad tai įvyko 1907 m.
Galerijoje „Kunstkamera“ veikia lapkričio-gruodžio mėn.

X YPP: Vilmantas Marcinkevičius: „Peržengti ribą“

Dešimtmetį švenčiantis projektas Young Painter Prize (YPP, Jaunojo tapytojo prizas) neatsitiko tiesiog. Jo idėja kilo tapytojui Vilmantui Marcinkevičiui. Remdamasis savo asmenine patirtimi, kaip nuo studijų laikų žingsnis po žingsnio kūrė savo asmeninę meninę karjerą, Vilmantas puikiai suvokė kaip nelengva jaunam kūrėjui patekti į gana uždarą meno lauką ir tapti pilnaverte jo dalimi. Kartu su menotyrininke Julija Dailidėnaitė subrandinę YPP idėją ir ją įgyvendinę, šiandien džiaugiasi projekto sėkme ir naujų talentų, pastebėtų ir paskatintų YPP projekto dėka, gausa.

V. Marcinkevičiaus parodoje pristatomi menininko, kuris savo išskirtinės kūrybos bei asmeninės charizmos dėka įgijo itin sėkmingo menininko statusą Lietuvoje ir Skandinavijoje, ankstyvosios kūrybos darbai. Atrenkant menininko kūrinius parodai, kaip ir rengiant YPP projektą, buvo užbrėžta konkreti riba – parodoje rodomi tik tie kūriniai, kurie buvo sukurti iki Vilmantui sukako 30 metų.
VDA parodų salėse „Titanikas“ veikia iki gruodžio 1 d.

Jonas Butkevičius: „Kontrastai be kompromisų“

„Darbai skamba neįprastu fovistiniu ryškumu, riebi dažų sluoksnio faktūra, dinamika perteikia kūrėjo emocijas. Jonas taip džiaugiasi gyvenimo spalvomis, kad pasitelkęs visą savo gyvenimišką patirtį, išsilavinimą, bajorišką kilmę, leidžiasi į solinę improvizaciją. Pasineria į pulsuojantį spalvų svingo ritmą, perkurdamas gyvenimo fragmentus, susintetindamas gausių kelionių impresijas.
Kažkada, vaikystėje, tėvo išgirstą pamokymą: „Klausantis muzikos užsimerk ir palauk spalvų bėgimo“, autorius įsidėjo į širdį ir pavertė savo kūrybos kredo. Dabar, žiūrėdami į profesoriaus Jono Butkevičiaus ryškius darbus, mes galime džiaugtis ir panirti į prasmingo, spalvingo gyvenimo ritmą“, – rašo tapytoja Ilona Žvinakienė.
„Pylimo galerijoje“ veikia iki gruodžio 1 d.

Andrus Joonas: „Proto banglentininkas, vol. 5“

Tarpdisciplininio meno kūrėjo Andrus Joonas kūrybiniu imperatyvu tapo rašytojo, budizmo meditacijos mokytojo Sogjalo Rinpočės (Sogyal Rinpoche) mintis apie šiuolaikinio meno prasmę: „Galbūt šiuolaikinis menas didžiąja dalimi yra ribotas, nes žmonės nebegalvoja apie nematomą šventą meno kilmę ir paskirtį: perteikti žmonėms jų tikrosios prigimties viziją ir vietą pasaulyje, kad jie vėl ir vėl iš naujo įsisąmonintų gyvenimo vertę ir jo begalines galimybes.” Anot kūrėjo, galima naršyti internete arba begaliniame prote; žmogaus vystymasis nėra prabangos dalykas, tai neatsiejama kiekvieno iš mūsų dalis. Paroda yra asmeninė menininko erdvė – tiek mentaline, tiek fizine prasme, kurioje jis gali sąžiningai komunikuoti su žiūrovu ir būti asmeniškai atsakingas už savo kūrybą.
Šiuo principu jis ir vadovaujasi sudarydamas ir savo parodas. Pagrindinis kūrėjo veiklos laukas – performansų menas, taip pat su performansais susijusi tapyba, instaliacijos ir fotografija. Parodoje pristatomi ir naujausi tapybos darbai bei pastarųjų metų performansai. A. Joonas jau yra dalyvavęs Šiaulių dailės galerijos projektuose su savo tapybos kūriniais, rengė savo ekscentriškus performansus galerijos erdvėje. Tačiau šį kartą tai bus visaapimanti, teminė šio žinomo menininko kūrybos apžvalga. Parodoje bus rodomi tapyba, grafika, instaliacijos, fotografijos, performansų dokumentacija. Atidarymo metu menininkas surengs specialiai Šiauliams skirtą performansą.
„Šiaulių galerijoje“ veikia iki gruodžio 15 d.

„Laiko galios“

Jau aštuntus metus „Laiptų galerija“ išsaugo tradiciją surengti Latvijos dailininkų parodą, skirtą Latvijos Nepriklausomybės dienai paminėti. Šiemet – išskirtinė data – Latvijos valstybė mini savo 100-metį. Lapkričio 16 d. 18 val. „Laiptų galerijoje“ pristatoma jungtinė Latvijos dailininkų paroda „Laiko galios“. Parodos autoriai: Inta Klāsone, Raimonds Gabaliņš, Herberts Erbs, Aldis Kļaviņš, Gunta Krastiņa, Mārtiņš Krūmiņš, Solvita Spirģe – Sēne, Dzintra Vīriņa, Aivars Rozenbahs. Tai Liepojos universiteto dailės mokytojai. Nuo 2007 m. Liepojos universitete organizuojami vizualinio meno simpoziumai, įtraukiant meno pedagogus, absolventus ir būsimuosius menininkus.
„Laiptų galerijoje“ veikia iki gruodžio 5 d.

Trečioji fotografijos šventė Klaipėdoje

2018 m. lapkričio 9 d., penktadienį, nuo 17 valandos Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius kviečia į KKKC Parodų rūmus (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda), kur jau trečią kartą rengiama Fotografijos šventė. Jos metu bus atidarytos trys fotografijos parodos (Remigijaus Pačėsos retrospektyvinė fotografijų paroda „Geltona gulbė neatplauks“, Jono Meko fotografijų paroda „Frozen Frames / Sustingę kadrai“ ir Augustino Našlėno kūrybos paroda „Sapnų pjovėjas – regėjimų ieškotojas“), vyks knygos pristatymas, kūrybinio šamanizmo seansas, ekskursijos po parodas.
„Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre“ veikia iki gruodžio 2 d.

Jonas Dovydėnas: „11 kelionių į Afganistaną“

Fotografo pažintis su  Afganistanu, trukusi daugiau kaip 20 metų (į šią šalį autorius vyko bemaž 11 kartų), virto reikšminga autoriaus kūrybos dalimi.  Chronologine tvarka parodoje pristatomos nuotraukos atspindi tik nedidelį šio archyvo fragmentą.  J. Dovydėnas XX a. amerikietiškos fotografijos mokinys. Jo tiesioginiai mokytojai buvo JAV fotografijos grandai Harry Callahanas ir Aaronas Siskindas.  Į Afganistaną atvyko jau kaip patyręs laisvai samdomas profesionalus fotografas. Tad mokykla ir fotografo įgūdžiai formavo  ir vaizdinį pasakojimą apie šią šalį. Jo nuotraukos pasakoja apie čia gyvenančius žmonės, kuriems karas tapo kasdienybe. Kare sutinkami  ne tik kovotojai,  kalnuose planuojantys priešo antpuolį, čia ir vaikai mokyklose, keliaujantys, gaminantys maistą, susiburiantys šventėms ar kaimyniškiems pokalbiams Afganistano gyventojai, gatvės turgūs. Fotografijose kareivių ar civilių buities akimirkos persipina su tų žmonių portretais; vaizdai demonstruoja akistatą, kurioje visi veikia lygiomis teisėmis. Tačiau kompoziciškai akiai malonūs kadrai negali paslėpti politikos: beveik kiekviena gyvenimo sritis yra paliesta kažkieno kito priimtų sprendimų padarinių.
„Nacionalinėje dailės galerijoje“ veikia iki sausio 13 d.

Eglė Karpavičiūtė: „Making Myself“

Parodoje pristatomuose naujausiuose darbuose E. Karpavičiūtė sutelkia dėmesį į menininko poziciją meno scenoje ir jos užkulisiuose. Nagrinėdama menininko įvaizdį, ji reflektuoja besikeičiančią menininko laikyseną visuomenėje ir meno pasaulyje, demaskuoja įsigalėjusius mitus ir populiarias nuostatas apie menininkus ir kūrybą. Ji negailestingai ir kiek provokuojamai apnuogina kūrybinį procesą, eliminuoja iš jo poetiką ir mūzas bei atskleidžia žiūrovams nematomą jo pusę. Tapytoja pabrėžia meno institucijų ir jų politikos bei meno rinkos vaidmenį. Parodos pavadinimas „Making Myself“ (liet. “Kuriant save”) ne tik paveikslą, bet ir patį menininką konstatuoja kaip produktą. Tapytojos vaizduojami menininkai, kuratoriai ir galerininkai – išskirtinės meno pasaulio figūros; jų autoritetas ir pripažįstamas, ir čia pat juo ironiškai suabejojama. Šalia jų tapytoja vis įterpia ir savo pačios atvaizdą, taip tarsi apmąstydama, įvertindama ir savo vietą galios lauke, svarstydama, ar įmanomas šiame įtakų žaidime autentiškas menininko balsas.
Galerijoje „The Rooster gallery“ veikia iki lapkričio 21 d.

Projektas „Reaktorius“

„Tai – kūrybinio reaktoriaus idėja (kovosime prieš atominę Baltarusijos elektrinę savaip), tampriai susijusi su ekspozicine erdve „Krematoriumas“. VDA kasdienybėje visi jaučiame pagrindinį faktorių – stulbinamą saviraiškos įvairovę ir vis dar stebinančią jos energiją bei poveikį. Net ir pavargusiems nuo kasdienybės rutinos, jos svarbių darbų. Kiekvienas projekto dalyvis sukuria rutulio formos objektą – savo kūrybinį atomą – energetinę, jausminę, apvalią asmeninę versiją. Tai lyg atskira planeta: spalva, faktūra, tekstas, simbolis ar kitkas levituoja tamsioje, iki galo nepažinioje erdvėje. Iš daugybės atomų kuriamas bendro ritmo vienijamas vaizdas – veikiantis Reaktorius. Mes nei vienas tiksliai nežinome kur veda tokia energija…“
VDA galerijoje „Krematoriumas“ veikia iki lapkričio 17 d.

Antanas Olbutas: „Vaizdas – žodis“

A. Olbutas – įvairiapusis kūrėjas: dailėtyrininkas, medalininkas, skulptorius, grafikas, tapytojas, poetas, įvairių parodų simpoziumų bei konkursų organizatorius. Jo kūrybos neįmanoma su niekuo sumaišyti. Menininkas turi savitą braižą – lengvai atpažįstamos stilizuotos, išilgintų proporcijų figūros, komponuojamos dažniausiai tuščioje erdvėje, atmetus visas nereikalingas detales. Olbuto kūriniai žiūrovą tarsi perkelia abstrahuotą pasaulį, tolimą nuo realistinio meno suvokimo.
„Šv. Jono gatvės galerijoje“ veikia iki lapkričio 24 d.

„Kauno miesto gatvė“

Parodoje pateikti moderniosios tarpukario architektūros, išskiriančios Kauną iš kitų miestų, pavyzdžiai, miesto švenčių ir miestiečių kasdieninės gyvensenos vaizdai, prekybos vietos: turgūs, krautuvėlės. Miesto plėtrą atskleidžia gatvių tiesimo nuotraukos ir transporto rūšys, taip pat akcentuota miestą niokojusių potvynių tema. Kuriant stilizuotą gatvę, atkreiptas dėmesys į miestiečių laisvalaikio ir poilsio vietas.
„Kauno miesto muziejuje“ veikia iki lapkričio 30 d.

„Kauno ponios ir ponai: XX a. 3–4 dešimtmečio stilius“

Paroda kviečia persikelti į tarpukarį ir pasižvalgyti, kaip ir kuo puošėsi to meto kauniečiai. Iš Kauno miesto muziejaus fonduose saugomų fotografijų ir ano meto mados žurnalų puslapių matyti ne išskirtinės, garsios Kauno asmenybės (be abejonės, jų tuometėje laikinojoje sostinėje buvo iš tiesų daug), o eilinis miesto gyventojas – kaip jis atrodė, kuo gyveno, kaip rengėsi. Tai pedagogė M. Šokelytė-Valeikienė, fotografas K. Dudėnas su žmona, grožio salonų savininkai broliai Muraliai, Vailokaičių, Kazlauskų šeimos ir kt.
„Kauno miesto muziejuje“ veikia iki lapkričio 31 d.

„Lietuviškos operos ir jų kūrėjai. Nuo „Birutės“ iki „Dryžuotos operos“

Parodoje eksponuojamos įvairių operos spektaklių programos, fotografijos, scenografijų eskizai, autentiški kostiumai. Vaizdinė informacija praturtinta atsiliepimais iš spaudos, teatralų prisiminimais bei įdomiais faktais apie operas. Parodos lankytojai susipažins su gerai žinomų lietuvių kompozitorių operomis: J. Karnavičiaus „Gražina“, V. Baumilos „Paskenduolė“, B. Gorbulskio „Frank Kruk“, K. V. Banaičio „Jūratė ir Kastytis“, A. Rekašiaus „Šviesos baladė“, G. Kuprevičiaus „Karalienė Bona“ ir kt. Na, o mažieji muziejaus lankytojai sužinos, kokios operos buvo parašytos vaikams: V. Kuprevičiaus „Žiogas ir skruzdė“, A.Belazaro „Kupriukas muzikantas“, Z. Bružaitės „Grybų karas“, „Voro vestuvės“, B. Kutavičiaus „Kaulo senis ant geležinio kalno“, T. Kutavičiaus „Nykštukas nosis“ ir kt.
„Kauno miesto muziejuje“ veikia iki gruodžio 31 d.

„Mėsininkas Nr. 1 Kaune. Archeologinius kasinėjimus Šv. Gertrūdos gatvėje atskleidžiant“

2016 metais archeologai kasinėjo sklypą Kauno senamiestyje, Šv. Gertrūdos g. 51A. Iš jo muziejui perduota pusantro tūkstančio radinių. Ypač gausi ir vertinga medžiaga, liudijanti šioje vietoje veikus mėsos prekybos punktą ir kauladirbio dirbtuves. Tai mėsai kapoti skirtas kirvis su meistro ženklu, kiti įrankiai, rasti daugiau kaip trys tūkstančiai gyvulių kaulų ir jų ruošinių (net 148 kilogramai!), daugybė monetų.
„Kauno miesto muziejuje“ veikia iki gruodžio 31 d.

Tarptautinė Zyplių dvaro plenero „RED AND GREEN“ darbų paroda

Pleneru vadinamas tapymas gamtoje, tikroviškai perteikiant gamtovaizdžio niuansus, spalvas, jų refleksus, kintančius nuo oro ir saulės. XIX amžiuje atsiradę ir didžiulį populiarumą tarp prancūzų tapytojų pelnę plenerai šiandien rengiami visame pasaulyje bei Lietuvoje. Pleneras „RED AND GREEN“ vyko dviem etapais: pirmasis – Zyplių dvare, antrasis – šalia dvaro esančioje tapytojų Vytauto Kauno ir jo dukros Adelės Liepos Kaunaitės sodyboje.
„Kauno miesto muziejuje“ veikia iki lapkričio 15 d.

Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė: „Kelionių užrašai“

„Iš kiekvienos kelionės lieka maža kruopelė naujo pažinimo. Kur bekeliautum, nejučia imi kadruoti vaizdą; metams bėgant, man tai, ko gero, tapo įpročiu. Išties, natūrinis piešinys – lyg akimirka, sustabdyta popieriaus lape, lyg krislelis tos šalies gamtos, saulės daromų šviesos stebuklų, didingų, laiko patina užklotų architektūros liekanų, vešlios augmenijos oazėse, mėlyno dangaus Maroke ir pavasarinės pilkumos Paryžiuj, žydrų vandenų, supančių Kroatijos pakrantes, ir rūke skendinčių ar saulės apšviestų Alpių… Norėčiau, kad kiekvienas piešinys atgytų, patrauktų ir ką nors kiekvienam papasakotų – man tie motyvai buvo mieli“, – sako autorė.
„Namų idėjų centre“ (NIC) veikia iki gruodžio 8 d.

Jolanta Kyzikaitė: „Be galo“

J. Kyzikaitė mėgsta dirbti ciklais, kurie vystomi įvairiomis tematikomis. Kelerius metus ją domina žaidimų tema ir jų plėtotė tapyboje. Menininkė pasakoja, kad jos meno projektas „Žaisti tapybą“ baigėsi šių metų birželį, kai baigė doktorantūros studijas, bet pats žaidimas – nesibaigė ir  jis toliau tęsis, toliau – be galo… Menininkė teigia, kad savo tapyba kuria sąlyginį butaforijų pasaulį, jis jo negriauna, o tik sugeria realaus pasaulio vaizdinius. J. Kyzikaitės žaidimo metu įvyksta magija, tam tikri daiktai, vaizdiniai tampa realiais, nesvarbu ar vienaragis, ar karvė, jie atgyja. Nors visi žino, kad tai netikra, o tapytas vaizdas – atspindys.
Parodų salėse „Titanikas“ veikia iki lapkričio 17 dienos, galerijoje „Meno niša“ veikia iki lapkričio 24 d.

„Kaunas mene“: Marcelo Brodsky paroda „1968: idėjų ugnis“

Kūriniuose naudojamos fotografijos iš šeštojo dešimtmečio protestų prieš karą, valdžią, priespaudą. Įvykių geografija itin plati – Vašingtone vykusi eisena už darbą ir laisvę, inicijuota Martino Liuterio Kingo, taip pat įvykiai Amsterdame, Meksike, Kordoboje, Berlyne, Bogotoje, Tokijuje, kituose miestuose. M. Brodsky šių įvykių dokumentacija, fotografijos tampa atspirties tašku – menininkas papildo protestų fotografijas tapybiniais elementais, tekstu, tokią meninę praktiką pasirinkęs menininkas siekia auditorijai suprantamai perteikti savo kūrybos idėjas ir istoriją. Derinant skirtingus raiškos būdus sukuriamas santykis tarp praeities įvykių ir šiandienos aktualijų, kuriama paralelė su dabartimi. Marcelo Brodsky savo projektu siekia parodyti kaip kūrybingumas, menas gali tapti aktyvizmo, nuomonės išraiška.
„Kauno fotografijos galerijoje“ veikia iki lapkričio 25 d.

„Latvių modernistai Romanas Suta ir Aleksandra Belcova“

Paroda iš Latvijos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių skirta Latvijos Respublikos nepriklausomybės 100-mečiui.
Chaimo Frenkelio viloje veikia iki vasario 3 d.

Klaipėdos Adomo Brako dailės mokyklos mokinių 2018 m. diplominių darbų paroda

2018 m. Adomo Brako dailės mokyklą Klaipėdoje baigė 29 mokiniai. Diplominiams darbams kurti jie rinkosi labiausiai artimą dailės rūšį – grafiką, tapybą arba skulptūrą. Parodoje rodoma baigiamųjų darbų dalis, devyniolikos diplomantų 35 kūriniai: dvi skulptūrinės kompozicijos, keturi paveikslai ir lino raižinio technika atlikti, dideliais formatais imponuojantys grafikos diptikai ir triptikai.
„Prano Domšaičio galerijoje“ veikia iki lapkričio 25 d.

„Keturi kambariai su vaizdu“

„Keturi kambariai su vaizdu“ yra iš keturių personalinių ekspozicijų sudaryta grupinė paroda. Parodos dalyviai – menininkai Aronas Mehzionas, Anastasija Sosunova ir Andrea Zucchini, Neringa Vasiliauskaitė, Johannesas Waldas – buvo pakviesti eksponuoti savo kūrinius vienoje iš keturių galerijos salių. Kiekvienam jų buvo leista savo nuožiūra kuruoti ekspozicinę erdvę, tad parodos visuma pristato keturis intymius ir nepriklausomus požiūrius į galimas skulptūros formas.
„Vartų galerijoje“ veikia iki lapkričio 30 d.

Tauras Kensminas: „Levitavimas“

Veikiamas sparčių technologinių pokyčių, urbanizacijos, informacijos ir vaizdų kultūros pertekliaus, stebint šį greitą žmonijos vystymąsi, tačiau tuo pačiu matant ir smarkų šiuolaikinės kartos atsigręžimą į gamtą T. Kensminas parodoje plėtoja vieną iš pagrindinių savo kūrybos temų – civilizacijos ir gamtos santykių problematiką.
Galerijoje „(AV17)gallery“ veikia iki lapkričio 29 d.

„Gyvenimas Suomijoje“

Paroda iliustruoja Suomiją, pristatydama penkiasdešimt 1917-aisiais nepriklausomybę gavusios respublikos objektų iš įvairių dešimtmečių. Daiktai buitiškais, industriniais, inovatyviais ir hu-moristiškais pavyzdžiais pasakoja apie suomiškumą ir įvairius Suomijos tarpsnius. Daiktų istori-jose matyti darbas, atsitiesimas po sunkumų, vertimasis, supratimas, džiaugsmas. Motyvais ryškėja klimatas, šviesa, vaikystė, skonis, mažyčio grožio paieškos.
„M. Žilinsko dailės galerijoje“ veikia iki lapkričio 25 d.

IV-oji knygos meno paroda

Jau antrą dešimtmetį vykstanti knygos meno paroda šiemet yra ketvirtoji. Ji atpažįstama pagal išraiškingą logotipą, kurį sukūrė knygos dailininkas Romas Orantas (1949–2012). Paroda rengiama kas treji metai, joje eksponuojama pastarųjų trejų metų Lietuvos knygos dailininkų kūryba. Greta matytų, leidiniais jau virtusių kūrinių, čia pristatomi nauji, spaudai dar rengiami darbai ir pavienės, jokiai knygai neskirtos iliustracijos. Pastarosios parodoje eksponuojamos kaip savarankiški įsivaizduojamos dailininko knygos lakštai. Knygos meno paroda žvelgia ne vien į praeitį, bet kartu rodo ateitį ir viltį, kad dailininkų vardai ir jų sukurtos iliustracijos liks Lietuvos meno istorijoje ir ateinančią Lietuvos kartą auginančiose paveikslėlių knygose.
Galerijoje „Kairė-dešinė“ veikia iki lapkričio 17 d.

Tarptautinis šiuolaikinio meno festivalis „Kaunas mene VIII 2018. Taip arti, taip toli“

Toli, kaip svajonė. Ar toli, kaip žemės drebėjimas Lietuvai – kaip mokykloj mokė, gimtinė „nėra seisminėj zonoj“. Toli, kaip laukiama paauglio pilnametystė, kuri vis niekaip neateina. Arti, kaip netikėta senatvė. Arti, kaip bijančiam žaibo dundantis griaustinis. Arti, kaip dvi su puse valandos nuo Londono iki Lietuvos. Kaimynų susvetimėjimas. Ir tapatinimasis su žmonėmis iš tolimų kraštų, tarkim, pažiūrėjus filmą apie jų tradicijas, kuriame randame tas pačias šeimos vertybes. Sąvokos toli ir arti individualiai suvokiamos. Atstumo reliatyvumą gali apspręsti vidinis interesas, asmeninės būsenos, nuotaikos. Kartais tai sąmoningas pasirinkimas. Dažniausia ne. Bet atpažinimo akimirka (smulkmenos ar tapačios problemos) svarus suvokimo veiksnys, o bendrumo POJŪTIS artina.
Galerijoje „Meno parkas“, „Kauno menininkų namuose“, „Kauno fotografijos galerijoje“, M. Žilinsko dailės galerijoje veikia iki lapkričio 25 d.

7-oji tarptautinė akvarelės bienalė „Baltijos tiltai. Iš esmės“

Dalyvauja 76 menininkai, atstovaujantys 12 šalių.
Kaune veikia iki lapkričio 18 d.

Gintaras Gesevičius: „Grafika“

Personalinė autoriaus grafikos darbų paroda. Susitikimas su autoriumi – spalio 24 d. 17.30 val.
„Utenos kultūros centro dailės galerijoje“ veikia iki lapkričio 19 d.

Antanas Sutkus: „KOSMOS“

Sutkus tapo savo laikmečio metraštininku, jo atvaizduose atsispindi Lietuvos ir jos gyventojų veidas. Iki šiol mus jaudina ryškiausias jo darbas – ciklas „Lietuvos žmonės“, kurį fotografas kūrė nuo 6-ojo dešimtmečio pabaigos. Čia atrandame kasdienio gyvenimo scenas, kuriose žmonės elgiasi natūraliai: tai įprastas, nepagražintas gyvenimas. Nuotraukose matome jaunus ir senus, vaikus ir darbininkus, menininkus ir valstiečius, miestą ir kaimą, modernumą ir tradiciją, išlydėtuves ir sutiktuves, judėjimą ir nuobodulį ar paprasčiausiai – lietų. Viskam yra vietos Antano Sutkaus planetoje Lietuva, kurią anuomet iš Vakarų buvo taip pat sunku pasiekti kaip mėnulį.
„Nacionalinėje dailės galerijoje“ veikia iki sausio 13 d.

„Romas Viesulas (1918–1986). Grafika“

Ekspresija, vitališkumas, iš pažiūros lengvas ir virtuoziškas stilius, spalvinė įtaiga – tai tik keletas grafiko Romo Viesulo kūrybos privalumų. Skaudi gėla, tikros, išgyventos emocijos slypi abstrahuotose dailininko vizijose, kuriose atpažįstame komplikuotą nūdienos pasaulį.
„Vytauto Kasiulio dailės muziejuje“ veikia iki gruodžio 2 d.

„Paryžiaus mados magai. 1920–1999 m.“

Lietuvos dailės muziejus, bendradarbiaudamas su Aleksandro Vasiljevo fondu, surengė jau vienuoliktą žymaus mados istoriko Aleksandro Vasiljevo kolekcijos parodą. Parodoje „Paryžiaus mados magai“ pristatomi devyni iškilūs kutiurjė, sukūrę savo mados namus. Tarp jų – dar ir dabar gyvi praėjusio amžiaus mados korifėjai.
„Lietuvos dailės muziejuje“ veikia iki 2019 m. rugpjūčio 20 d.

„Pilies gatvė“

Paroda „Pilies gatvė“ pradeda Lietuvos sostinės įkūrimo 700-osioms metinėms pažymėti skirtą Lietuvos dailės muziejaus parodų ciklą „Vilniaus gatvės“. Reikšmingo Vilniaus jubiliejaus 2023 m. išvakarėse vykdomu miesto sociotopografiniu muziejiniu tyrimu siekiama atskleisti gatvių raidą, jų kultūrinį ir kalbinį heterogeniškumą, atspindėti įvykius, reiškinius bei kasdienybę, supažindinti su senaisiais sostinės gyventojais. Šešerius metus truksiantis parodinis projektas (kuratoriai Margarita Matulytė, Justina Augustytė ir Donatas Snarskis) vilniečius bei miesto svečius supažindins su svarbiausiomis Senamiesčio gatvėmis.
„Vilniaus paveikslų galerijoje“ veikia iki lapkričio 20 d.

„Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“

Parodoje eksponuojama žymiausių pastarojo šimtmečio taikomosios dailės atstovų ir dizainerių kūryba, pristatoma šiuos specialistus rengusių švietimo institucijų veikla, taip pat visuomenės skonį ir buities estetikos kryptį formavusių meno gaminių įmonių (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos kombinatai „Dailė“, Vilniaus modelių namai, Sąjunginio techninės estetikos mokslinio tyrimo instituto Vilniaus filialas, Lentvario kilimų fabrikas, šilko audinių fabrikas „Kauno audiniai“, kt.) produkcija.
Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veikia iki gruodžio 31 d.

„Alio, alio. Kalba Kaunas. Lietuva“ 

Parodoje eksponuojama virš 40 senoviškų iš buvusio Ryšių istorijos muziejaus perimtų radijo aparatų, fone skambės autentiški tarpukario laikų radijo įrašai, o TV ekrane rodoma sovietinių laikų video medžiagą apie radiją.
„Kauno miesto muziejuje“ veikia iki gruodžio 31 d.

„KAUNAS PHOTO STAR“ 2018 finalistai“

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais festivalio atviram konkursui fotografai iš 43 šalių pateikė savo darbus ir atsiuntė beveik 300 pasiūlymų. Iš jų tarptautinė fotografijos ekspertų žiuri komisija atrinko 12 finalistų: Alena Grom (Ukraina), Davide Monteleone (Italija/Rusija), Federico Estol (Urugvajus), Gloria Oyarzabal (Ispanija), Gregoire Cachemaille (Šveicarija/Vokietija), Hannes Jung (Vokietija), Hester den Boer(Nyderlandai), Kirill Golovchenko (Ukraina/Vokietija), Laurent Muschel (Prancūzija), Lynné Bowman Cravens (JAV), Mindaugas Ažušilis(Lietuva), Simon Menner (Vokietija) pretenduojančių į pagrindinį konkurso apdovanojimą – personalinę parodą Kauno fotografijos galerijoje ir piniginį prizą. KAUNAS PHOTO STAR nugalėtojo vardas bus atskleistas rugsėjo 1 d., tik atidarius Kauno fotografijos galerijos duris.
„Kauno fotografijos galerijoje“ veikia iki gruodžio 31 d.

„Visas menas – apie mus“

Pirmojoje MO muziejaus parodoje „Visas menas – apie mus“ pirmą kartą viešai ir išsamiai pristatoma MO kolekcija, kuri apima laikotarpį nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio iki šių dienų. Kolekciją sudaro Lietuvos dailės aukso fondas, projektui nuo 2011 m. suteiktas nacionalinės reikšmės statusas. Paroda konstruojama išskiriant būdingiausias temas, rūpėjusias skirtingų kartų Lietuvos menininkams. Tuo pačiu atsiskleidžia meno ir gyvenimo ryšiai, per kuriuos kiekvienas kūriniuose galės ieškoti savęs ir savo patirčių.
„MO muziejuje“ veikia iki vasario 18 d.

Gretos Alice iliustracijų paroda „Vilniaus pokeris“

Perskaičius Ričardo Gavelio romaną „Vilniaus pokeris“, Vilnius niekuomet nebebus toks, koks buvo. Senamiesčio gatvės virsta mistiškais takais – gyslomis, vedančiomis į Vilniaus širdį. Užupyje norisi sustoti ir sustabdyti visus aplinkinius garsus tam, kad išgirstum, kokius žodžius mums ištaria Vilnelė. Keturi pagrindiniai romano veikėjai stebi vieną ir tą patį miestą, tačiau mato jį skirtingai: šunimi virtęs Gediminas apsiblaususiais mėlynai gelsvais keliais klaidžioja praeivių kojų labirintais, ryškiaspalvis Vytautas blaškosi tarp Jų ir Lolitos, Martynas preciziškai pildo savo martraštį, o Stefanija per pietų pertrauką išeina apsipirkti, kol sėda į traukinį ir nusprendžia Vilnių palikti apskritai. „Vilniaus pokerio“ atmosfera net sproginėja nuo tirštumo, veikėjai nepasidalija svarba: kiekvienas iš jų yra lygiateisis žaidėjas. Pasitelkdama keturias skirtingas grafines technikas, Greta iliustruoja romano veikėjų istorijas, jų aplinką ir mintis. Taip pat, žinoma, pagrindinį romano herojų: gyvą, niekaip neįmenamą, mistišką senąjį Vilnių.
„Užupio meno inkubatoriuje“ veikia iki lapkričio 24 d.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!