Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2018 m. 27 lapkričio d. 22:59
Savaitės parodų Lietuvoje kalendorius
Lapkritis 26 - Gruodis 2
„Architektas be architektūros?“ Valdo Ozarinsko retrospektyva

Valdas Ozarinskas (1961–2014) – architektas, menininkas, vienas ryškiausių tarpdisciplininio meno ir konceptualiosios architektūros atstovų Lietuvoje. Per daugiau nei du kūrybos dešimtmečius Ozarinskas yra kūręs parodų ekspozicijas, interjerus, individualių gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų architektūrą, scenografiją renginiams, mados kolekcijas, instaliacijas ir videofilmus, redagavęs leidinius, kuravęs architektų grupės „Privati ideologija“ parodas ir organizavęs muzikos bei meno renginius.

Lietuvos dizaino ir architektūros kontekste Valdas Ozarinskas užima unikalią poziciją kaip kūrėjas, turintis ryškią ideologinę/estetinę viziją, kurią įprasta apibūdinti kaip brutalų utilitarizmą. Ši vizija įkūnijo nuo 9-ojo deš. į šias sritis palengva besiskverbiančias tarpdiscipliniškumo ir konceptualumo tendencijas; kita vertus, ji trynė perskyras ir tarp skirtingo „mastelio“ dizaino sferų, tokių kaip buities dekoras ir karo pramonė. Žinomiausi architektūriniai jo kūriniai – drauge su bendraautorių kolektyvu kurtas ikoniškas Lietuvos paviljonas EXPO 2000 parodai Hanoveryje bei stilizuoti, grubūs „militaristiniai“ interjerai barams „NATOʼs“ ir „Neperšaunama liemenė“.
„Šiuolaikinio meno centre“ veikia iki sausio 13 d.

Gintaras Makarevičius: „Laiko gaudyklė“

Pasak parodos kuratorės Sonatos Baliuckaitės „Laiko gaudyklė“ – tai tapybos paroda apie tapybą: „Nors G. Makarevičius vengia reprezentacijos ir daugiau fiksuoja būseną, patį kūrybos procesą, dinamiškose drobėse priklausomai nuo stebėjimo laiko sutinki personažus, skaitai arba pritaikai istorijas. Šioje parodoje bus ir videomedija, kuri dažniau siejama su laiko fiksacija. Tačiau videokūrinyje šį kartą G. Makarevičius dokumentuoja irgi tapybą.”

Menininkas klausia, kaip sujungti vaizdą ir jausmą ar mintį, kodėl tai svarbu. „Tapybos kalba turi savo gramatiką. Jos neįmanoma perskaityti nei žodžiu, nei sakiniu, bet akivaizdu, kad galima išgyventi ir suprasti. Tapyba – tai tokia meno rūšis, kuri yra labiausiai susijusi su kuriančiuoju, nes gali talpinti savyje jo psichofizinę informaciją tuo pačiu veikdama kaip terapija, kurios metu galima sustabdyti laiką“, – kalba G.Makarevičius.
„Meno nišoje“ veikia iki sausio 11 d.

Projekto X: PA/LIKIMAS paroda

Šiemet projekte dalyvauja aštuoniolika žymių menininkų duetų iš Panevėžio ir kitų Lietuvos miestų. Šįkart visi kūrėjai – tapytojai, grafikai, fotografai, keramikai, skulptoriai, metalo plastikos ir stiklo menininkai dirba poromis. Dalindamiesi labai skirtingomis patirtimis, mokyklomis, technikomis, net jungdami visiškai skirtingas materijas, ieškodami kompromiso tarp savęs, kaip kūrėjų, ir skirtingų raiškos priemonių, menininkai įgyja naujos kūrybinės patirties, kuri vėliau gali turėti įtakos net ir asmeninei kūrybai, jos raiškai ir stiliui, kartu praplečia meninį akiratį tiek medžiagiškumo, tiek ir pasaulėžiūros prasmėmis. Siūlydami Pa/Likimo temą, organizatoriai kviečia menininkus pažvelgti į šių dienų palikimo aktualijas – sovietinės santvarkos palikimą, jaunų žmonių pasirenkamą šalies palikimą ir emigraciją, šalies kultūrinį, meninį, kūrybinį palikimą. Tačiau kūrėjams suteikiama visiška laisvė temos interpretacijoms.
„Meno parke“ veikia iki gruodžio 15 d.

Pranas Gailius: „Gyvenimo scenos“

Pranas Gailius – vienas žinomiausių lietuvių dailininkų pasaulyje. Jo vardą (Pranas Gailius, dit Prӓnas) meno pasaulis pradėjo mokytis nuo 1955 metų. Pirmoji personalinė dailininko paroda Paryžiuje, Galerie du Haut Pavé, sulaukė palankių atsiliepimų spaudoje bei televizijoje ir atvėrė kelią į pripažinimą. Paskui vyko parodos Berlyne, Miunchene, Štutgarde, Tokijuje, Ženevoje, Liuksemburge, Čikagoje, Geteborge. Tačiau gimtajame krašte su jo kūryba pradėta susipažinti gana vėlai. Pirmoji Gailiaus paroda Lietuvoje įvyko tik 2004 m. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje buvo parodytos autorinės, pagal Oskaro Milašiaus eiles sukurtos knygos „Pirmoji lietuviška siuita“ ir „Jūra“.
M. Žilinsko dailės galerijoje veikia iki kovo 3 d.

„Albinas Stubra. Fotografijos“

A. Stubra buvo fotoreporteris, tačiau nelaikė savęs tik redakcijos paskirtos užduoties vykdytoju – jo fotografijos apima kelis dešimtmečius trukusį mylimo miesto stebėjimo procesą. Parodoje eksponuojami darbai žymi autoriaus trajektoriją keliaujant link reportažui reikiamo vaizdo. A. Stubros tarpiniai kadrai – tai lėtas judėjimas prie tikslo besižvalgant į šalis ir įsiklausant į supančią aplinką. Nors sukūrimo metu šie vaizdai neturėjo konkrečios paskirties ir nebuvo viešinami, šiandien jie leidžia ne tik pajausti tuometinę Klaipėdą, bet ir suvokti A. Stubrą kaip įvairiapusišką ir fotografija gyvenantį autorių.

Kiekviena fotografą supanti akimirka jam buvo vienodai svarbi – ar tai būtų dviračiais lenktyniaujantys vaikai ar besiilsintis miestietis. Artimųjų teigimu, A. Stubra žinojo kur įkaltas naujas vinis ir pastebėdavo net menkiausias detales. Fotografijose užfiksuota uostamiesčio gyventojų kasdienybė ir urbanistiniai miesto pokyčiai – pastatų griuvėsiai ir juos kompensuojanti sovietinių blokinių namų statyba. Parodoje eksponuojamos A. Stubros sukurtos fotografijos suformuoja kelis dešimtmečius nuosekliai kurtą miesto Klaipėdos kaitos ir kasdienybės portretą.
Kauno fotografijos galerijoje veikia iki gruodžio 30 d.

Algis Griškevičius: „ĮsiVaizdavimai“

„Bene įdomiausias šio menininko kūrybos aspektas – tai tarpdiscipliniškumas, susijęs ne tiek su šiuolaikiniam menui būdingu konceptualumu, kiek su tradicinėmis meno sritimis, kurioms svarbūs meistrystės ir unikalumo kriterijai. Tapomo ir perkuriamo pasaulio vaizdinys sukelia paradoksalų objektyvumo įspūdį. Sąmoningai gretinami du vaizdo „sluoksniai“ – atpažįstamas daiktiškasis su iliuziniu neapčiuopiamu.

Pirmąjį nesunku įžvelgti – tai realistiškai atvaizduoti tikrovės objektai, antrąjį galima tik nujausti, pasiduodant paveikslų kolorito ir šviesokaitos kerams. Taip sukuriama reprezentuojamai tikrovei neadekvati atmosfera, pasak paties autoriaus – „jutimų paklaida“. Jos keliamo nerimo neįmanoma išvengti – prieštaravimas tarp pabrėžtinai realistiško vaizdo ir atmosferos, atitolinančios tą vaizdą nuo kasdieninio suvokimo, yra neišsprendžiamas ir sunkiai „prisijaukinamas“, – sako menotyrininkas Tomas Pabedinskas.
„Laiptų galerijoje“ veikia iki lapkričio 30 d.

Vladimiro Serkovo ir Osvaldo Zvejsalnieks tapybos paroda

„Vytauto Valiušio keramikos muziejuje“ veikia iki gruodžio 25 d.

Rimas Treigys: „Žiemos dienoraštis ir fotografijos, kurios neturi pavadinimo“

Lapkričio 13 dienos atidaryme dalyvaus Remigijus Treigys, Gytis Skudžinskas ir Ričardas Šileika su improvizuotu pokalbiu, kuris jau kartą įvyko visiems trims susitikus likus mėnesiui iki parodos.
„Fotografijos galerijoje“ veikia iki gruodžio 1 d.

Renata Obcarskė: „Įkalintas vyriškumas“

Meno projektas „Įkalintas vyriškumas“ tyrinėja Lietuvos vyrų kalinių reprezentacijos formas, įvaizdžius bei meninės veiklos įtaką vyriškumo supratimui, raiškai.

Probleminis atspirties taškas formuojamas klausimais: kokios vyriškumo formos dominuoja kalinių subkultūroje? Kaip meninė veikla paveikia vyriškumo supratimą? Kas nutinka, kai autoritetingi nuteistieji imasi meninės veiklos? Kokie pokyčiai įžvelgiami nuteistųjų, dalyvaujančių meninėse veiklose, gyvenime?
VDA parodų salėse „Titanikas“ veikia iki gruodžio 1 d.

Vilis Rīdzenieks: „(1884–1962) | Lietuva – Latvija“

Latvijos Nepriklausomybės 100-mečiui pažymėti skirtoje parodoje pristatyti vieno iš žymiausių XX a. I pusės latvių fotografų Vilio Rydzenieko (Vilis Rīdzenieks) kūrybą pasirinkta neatsitiktinai. Autorių labiausiai išgarsino 1918 m. lapkričio 18 d. jo užfiksuotas Latvijos Nepriklausomybės paskelbimo momentas. Istorinio įvykio fotografiją V. Rydzeniekas su šeima slėpė visą sovietmetį ir visuomenė apie originalą sužinojo tik šaliai atgavus nepriklausomybę. Ne ką mažiau vertinga yra fotografo originali meninė kūryba, orientuota į pasaulines to laikmečio fotografijos tendencijas. Ji pasižymi simbolių ir metaforų kupina subtilia piktorialistine raiška, išgaunama naudojant naują tiems laikams bromoilio techniką, papildytą subtiliais spalviniais sprendimais. V. Rydzenieko kūryboje dominuoja gamtos ir miesto peizažai, tačiau ypač išsiskiria jo sukurti Latvijos žymių žmonių portretai.
„Fotografijos muziejuje“ veikia iki sausio 27 d.

„Nerealizuoti projektai“

Parodoje eksponuojami originalūs leidinių maketai ar rankų darbo vienetiniai albumai, kurių dėl įvairių priežasčių nepavyko išleisti. Tai ne eskizai ar juodraščiai, o jau išbaigti leidinių maketai, tačiau sukurti ne kompiuteriu, kaip šiandien esame įpratę, bet rankomis –  suklijuoti iš originalių fotografijų, spausdintų ar kaligrafiškais šriftais ranka rašytų tekstų koliažų, kuriuose atsispindi ir visi taisymai ar pildymai. Nors anuomet tokie leidinių eskizai tebuvo kaip savotiški juodraščiai, tačiau šiandien šios vienetinės knygos yra vertingi laiko dokumentai, atskleidžiantys anuometę leidybos technologiją, estetines nuostatas, taip pat ir politinę kūrybos konjuktūrą, cenzūros įtaką kūrybos skaidai.
„Fotografijos muziejuje“ veikia iki sausio 1 d.

Dusetų dailės galerijos dailininkų tapybos darbų paroda

Menininkai Algirdas Gaižauskas, Romualdas Pučekas, Eugenijus Raugas, Alvydas Stauskas.
„Uteno kultūros centro dailės galerijoje“ veikia iki gruodžio 19 d.

Projekto „Papuošalo kelias“ dalyvių darbų paroda

Parodos metu eksponuojami įvairiomis technikomis sukurti papuošalai ir aksesuarai.
„Uteno kultūros centro dailės galerijoje“ veikia iki gruodžio 9 d.

„Pavasario paveikslai: shunga“

Vienas iš japonų ukyio-e (XVII–XX a. gyvavusios medžio raižinių atspaudų bei piešinių tradicijos) žanrų – shunga, t.y. erotinis menas. Pažodžiui, shunga reiškia „pavasario paveikslus” (‘pavasaris’ šiuo atveju funkcionuoja kaip sekso eufemizmas). Kaip manoma, shunga kilo iš XV a. Kinijos medicinos vadovėlių, o labiausiai išpopuliarėjo XVII–XIX a. Japonijoje. Dauguma ukyio-e meistrų (tame tarpe Hokusajus, Hiroshige ir kt.) išbandė savo jėgas ir shunga žanre. Žanrui būdingos tam tikros taisyklės: atspauduose ir piešiniuose vaizduojamos poros dažniausiai yra apsirengusios, hiperbolizuojamos genitalijos, figūros išraitomos sudėtingomis pozomis. Kartais pridedami trumpi dialogai. Dažniausiai tokio žanro darbai būna nepasirašyti, todėl yra sunku ar beveik neįmanoma nustatyti autorystę.

Parodoje pristatomi darbai – tai trijų japonų autorių medžio raižiniai, atspausti 1907 m. Vokietijoje, Miunchene, 400 egzempliorių tiražu (parodoje pristatomas 297-as leidinys iš 400). Nėra duomenų, ar atspaudams buvo panaudotos originalios medžio klišės, ar vokiečiai preciziškai nukopijavo ir atkūrė naujas medžio klišes. Aišku tik tiek, kad atspausta buvo 400 egz., ir kad tai įvyko 1907 m.
Galerijoje „Kunstkamera“ veikia lapkričio-gruodžio mėn.

X YPP: Vilmantas Marcinkevičius: „Peržengti ribą“

Dešimtmetį švenčiantis projektas Young Painter Prize (YPP, Jaunojo tapytojo prizas) neatsitiko tiesiog. Jo idėja kilo tapytojui Vilmantui Marcinkevičiui. Remdamasis savo asmenine patirtimi, kaip nuo studijų laikų žingsnis po žingsnio kūrė savo asmeninę meninę karjerą, Vilmantas puikiai suvokė kaip nelengva jaunam kūrėjui patekti į gana uždarą meno lauką ir tapti pilnaverte jo dalimi. Kartu su menotyrininke Julija Dailidėnaitė subrandinę YPP idėją ir ją įgyvendinę, šiandien džiaugiasi projekto sėkme ir naujų talentų, pastebėtų ir paskatintų YPP projekto dėka, gausa.

V. Marcinkevičiaus parodoje pristatomi menininko, kuris savo išskirtinės kūrybos bei asmeninės charizmos dėka įgijo itin sėkmingo menininko statusą Lietuvoje ir Skandinavijoje, ankstyvosios kūrybos darbai. Atrenkant menininko kūrinius parodai, kaip ir rengiant YPP projektą, buvo užbrėžta konkreti riba – parodoje rodomi tik tie kūriniai, kurie buvo sukurti iki Vilmantui sukako 30 metų.
VDA parodų salėse „Titanikas“ veikia iki gruodžio 1 d.

Jonas Butkevičius: „Kontrastai be kompromisų“

„Darbai skamba neįprastu fovistiniu ryškumu, riebi dažų sluoksnio faktūra, dinamika perteikia kūrėjo emocijas. Jonas taip džiaugiasi gyvenimo spalvomis, kad pasitelkęs visą savo gyvenimišką patirtį, išsilavinimą, bajorišką kilmę, leidžiasi į solinę improvizaciją. Pasineria į pulsuojantį spalvų svingo ritmą, perkurdamas gyvenimo fragmentus, susintetindamas gausių kelionių impresijas.
Kažkada, vaikystėje, tėvo išgirstą pamokymą: „Klausantis muzikos užsimerk ir palauk spalvų bėgimo“, autorius įsidėjo į širdį ir pavertė savo kūrybos kredo. Dabar, žiūrėdami į profesoriaus Jono Butkevičiaus ryškius darbus, mes galime džiaugtis ir panirti į prasmingo, spalvingo gyvenimo ritmą“, – rašo tapytoja Ilona Žvinakienė.
„Pylimo galerijoje“ veikia iki gruodžio 1 d.

Andrus Joonas: „Proto banglentininkas, vol. 5“

Tarpdisciplininio meno kūrėjo Andrus Joonas kūrybiniu imperatyvu tapo rašytojo, budizmo meditacijos mokytojo Sogjalo Rinpočės (Sogyal Rinpoche) mintis apie šiuolaikinio meno prasmę: „Galbūt šiuolaikinis menas didžiąja dalimi yra ribotas, nes žmonės nebegalvoja apie nematomą šventą meno kilmę ir paskirtį: perteikti žmonėms jų tikrosios prigimties viziją ir vietą pasaulyje, kad jie vėl ir vėl iš naujo įsisąmonintų gyvenimo vertę ir jo begalines galimybes.” Anot kūrėjo, galima naršyti internete arba begaliniame prote; žmogaus vystymasis nėra prabangos dalykas, tai neatsiejama kiekvieno iš mūsų dalis. Paroda yra asmeninė menininko erdvė – tiek mentaline, tiek fizine prasme, kurioje jis gali sąžiningai komunikuoti su žiūrovu ir būti asmeniškai atsakingas už savo kūrybą.

Šiuo principu jis ir vadovaujasi sudarydamas ir savo parodas. Pagrindinis kūrėjo veiklos laukas – performansų menas, taip pat su performansais susijusi tapyba, instaliacijos ir fotografija. Parodoje pristatomi ir naujausi tapybos darbai bei pastarųjų metų performansai. A. Joonas jau yra dalyvavęs Šiaulių dailės galerijos projektuose su savo tapybos kūriniais, rengė savo ekscentriškus performansus galerijos erdvėje. Tačiau šį kartą tai bus visaapimanti, teminė šio žinomo menininko kūrybos apžvalga. Parodoje bus rodomi tapyba, grafika, instaliacijos, fotografijos, performansų dokumentacija. Atidarymo metu menininkas surengs specialiai Šiauliams skirtą performansą.
„Šiaulių galerijoje“ veikia iki gruodžio 15 d.

„Laiko galios“

Jau aštuntus metus „Laiptų galerija“ išsaugo tradiciją surengti Latvijos dailininkų parodą, skirtą Latvijos Nepriklausomybės dienai paminėti. Šiemet – išskirtinė data – Latvijos valstybė mini savo 100-metį. Lapkričio 16 d. 18 val. „Laiptų galerijoje“ pristatoma jungtinė Latvijos dailininkų paroda „Laiko galios“. Parodos autoriai: Inta Klāsone, Raimonds Gabaliņš, Herberts Erbs, Aldis Kļaviņš, Gunta Krastiņa, Mārtiņš Krūmiņš, Solvita Spirģe – Sēne, Dzintra Vīriņa, Aivars Rozenbahs. Tai Liepojos universiteto dailės mokytojai. Nuo 2007 m. Liepojos universitete organizuojami vizualinio meno simpoziumai, įtraukiant meno pedagogus, absolventus ir būsimuosius menininkus.
„Laiptų galerijoje“ veikia iki gruodžio 5 d.

Trečioji fotografijos šventė Klaipėdoje

2018 m. lapkričio 9 d., penktadienį, nuo 17 valandos Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius kviečia į KKKC Parodų rūmus (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda), kur jau trečią kartą rengiama Fotografijos šventė. Jos metu bus atidarytos trys fotografijos parodos (Remigijaus Pačėsos retrospektyvinė fotografijų paroda „Geltona gulbė neatplauks“, Jono Meko fotografijų paroda „Frozen Frames / Sustingę kadrai“ ir Augustino Našlėno kūrybos paroda „Sapnų pjovėjas – regėjimų ieškotojas“), vyks knygos pristatymas, kūrybinio šamanizmo seansas, ekskursijos po parodas.
„Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre“ veikia iki gruodžio 2 d.

Jonas Dovydėnas: „11 kelionių į Afganistaną“

Fotografo pažintis su  Afganistanu, trukusi daugiau kaip 20 metų (į šią šalį autorius vyko bemaž 11 kartų), virto reikšminga autoriaus kūrybos dalimi.  Chronologine tvarka parodoje pristatomos nuotraukos atspindi tik nedidelį šio archyvo fragmentą.  J. Dovydėnas XX a. amerikietiškos fotografijos mokinys. Jo tiesioginiai mokytojai buvo JAV fotografijos grandai Harry Callahanas ir Aaronas Siskindas.  Į Afganistaną atvyko jau kaip patyręs laisvai samdomas profesionalus fotografas. Tad mokykla ir fotografo įgūdžiai formavo  ir vaizdinį pasakojimą apie šią šalį. Jo nuotraukos pasakoja apie čia gyvenančius žmonės, kuriems karas tapo kasdienybe. Kare sutinkami  ne tik kovotojai,  kalnuose planuojantys priešo antpuolį, čia ir vaikai mokyklose, keliaujantys, gaminantys maistą, susiburiantys šventėms ar kaimyniškiems pokalbiams Afganistano gyventojai, gatvės turgūs. Fotografijose kareivių ar civilių buities akimirkos persipina su tų žmonių portretais; vaizdai demonstruoja akistatą, kurioje visi veikia lygiomis teisėmis. Tačiau kompoziciškai akiai malonūs kadrai negali paslėpti politikos: beveik kiekviena gyvenimo sritis yra paliesta kažkieno kito priimtų sprendimų padarinių.
„Nacionalinėje dailės galerijoje“ veikia iki sausio 13 d.

Antanas Olbutas: „Vaizdas – žodis“

A. Olbutas – įvairiapusis kūrėjas: dailėtyrininkas, medalininkas, skulptorius, grafikas, tapytojas, poetas, įvairių parodų simpoziumų bei konkursų organizatorius. Jo kūrybos neįmanoma su niekuo sumaišyti. Menininkas turi savitą braižą – lengvai atpažįstamos stilizuotos, išilgintų proporcijų figūros, komponuojamos dažniausiai tuščioje erdvėje, atmetus visas nereikalingas detales. Olbuto kūriniai žiūrovą tarsi perkelia abstrahuotą pasaulį, tolimą nuo realistinio meno suvokimo.
„Šv. Jono gatvės galerijoje“ veikia iki lapkričio 24 d.

„Kauno miesto gatvė“

Parodoje pateikti moderniosios tarpukario architektūros, išskiriančios Kauną iš kitų miestų, pavyzdžiai, miesto švenčių ir miestiečių kasdieninės gyvensenos vaizdai, prekybos vietos: turgūs, krautuvėlės. Miesto plėtrą atskleidžia gatvių tiesimo nuotraukos ir transporto rūšys, taip pat akcentuota miestą niokojusių potvynių tema. Kuriant stilizuotą gatvę, atkreiptas dėmesys į miestiečių laisvalaikio ir poilsio vietas.
„Kauno miesto muziejuje“ veikia iki lapkričio 30 d.

„Kauno ponios ir ponai: XX a. 3–4 dešimtmečio stilius“

Paroda kviečia persikelti į tarpukarį ir pasižvalgyti, kaip ir kuo puošėsi to meto kauniečiai. Iš Kauno miesto muziejaus fonduose saugomų fotografijų ir ano meto mados žurnalų puslapių matyti ne išskirtinės, garsios Kauno asmenybės (be abejonės, jų tuometėje laikinojoje sostinėje buvo iš tiesų daug), o eilinis miesto gyventojas – kaip jis atrodė, kuo gyveno, kaip rengėsi. Tai pedagogė M. Šokelytė-Valeikienė, fotografas K. Dudėnas su žmona, grožio salonų savininkai broliai Muraliai, Vailokaičių, Kazlauskų šeimos ir kt.
„Kauno miesto muziejuje“ veikia iki lapkričio 31 d.

„Lietuviškos operos ir jų kūrėjai. Nuo „Birutės“ iki „Dryžuotos operos“

Parodoje eksponuojamos įvairių operos spektaklių programos, fotografijos, scenografijų eskizai, autentiški kostiumai. Vaizdinė informacija praturtinta atsiliepimais iš spaudos, teatralų prisiminimais bei įdomiais faktais apie operas. Parodos lankytojai susipažins su gerai žinomų lietuvių kompozitorių operomis: J. Karnavičiaus „Gražina“, V. Baumilos „Paskenduolė“, B. Gorbulskio „Frank Kruk“, K. V. Banaičio „Jūratė ir Kastytis“, A. Rekašiaus „Šviesos baladė“, G. Kuprevičiaus „Karalienė Bona“ ir kt. Na, o mažieji muziejaus lankytojai sužinos, kokios operos buvo parašytos vaikams: V. Kuprevičiaus „Žiogas ir skruzdė“, A.Belazaro „Kupriukas muzikantas“, Z. Bružaitės „Grybų karas“, „Voro vestuvės“, B. Kutavičiaus „Kaulo senis ant geležinio kalno“, T. Kutavičiaus „Nykštukas nosis“ ir kt.
„Kauno miesto muziejuje“ veikia iki gruodžio 31 d.

„Mėsininkas Nr. 1 Kaune. Archeologinius kasinėjimus Šv. Gertrūdos gatvėje atskleidžiant“

2016 metais archeologai kasinėjo sklypą Kauno senamiestyje, Šv. Gertrūdos g. 51A. Iš jo muziejui perduota pusantro tūkstančio radinių. Ypač gausi ir vertinga medžiaga, liudijanti šioje vietoje veikus mėsos prekybos punktą ir kauladirbio dirbtuves. Tai mėsai kapoti skirtas kirvis su meistro ženklu, kiti įrankiai, rasti daugiau kaip trys tūkstančiai gyvulių kaulų ir jų ruošinių (net 148 kilogramai!), daugybė monetų.
„Kauno miesto muziejuje“ veikia iki gruodžio 31 d.

Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė: „Kelionių užrašai“

„Iš kiekvienos kelionės lieka maža kruopelė naujo pažinimo. Kur bekeliautum, nejučia imi kadruoti vaizdą; metams bėgant, man tai, ko gero, tapo įpročiu. Išties, natūrinis piešinys – lyg akimirka, sustabdyta popieriaus lape, lyg krislelis tos šalies gamtos, saulės daromų šviesos stebuklų, didingų, laiko patina užklotų architektūros liekanų, vešlios augmenijos oazėse, mėlyno dangaus Maroke ir pavasarinės pilkumos Paryžiuj, žydrų vandenų, supančių Kroatijos pakrantes, ir rūke skendinčių ar saulės apšviestų Alpių… Norėčiau, kad kiekvienas piešinys atgytų, patrauktų ir ką nors kiekvienam papasakotų – man tie motyvai buvo mieli“, – sako autorė.
„Namų idėjų centre“ (NIC) veikia iki gruodžio 8 d.

„Latvių modernistai Romanas Suta ir Aleksandra Belcova“

Paroda iš Latvijos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių skirta Latvijos Respublikos nepriklausomybės 100-mečiui.
Chaimo Frenkelio viloje veikia iki vasario 3 d.

„Keturi kambariai su vaizdu“

„Keturi kambariai su vaizdu“ yra iš keturių personalinių ekspozicijų sudaryta grupinė paroda. Parodos dalyviai – menininkai Aronas Mehzionas, Anastasija Sosunova ir Andrea Zucchini, Neringa Vasiliauskaitė, Johannesas Waldas – buvo pakviesti eksponuoti savo kūrinius vienoje iš keturių galerijos salių. Kiekvienam jų buvo leista savo nuožiūra kuruoti ekspozicinę erdvę, tad parodos visuma pristato keturis intymius ir nepriklausomus požiūrius į galimas skulptūros formas.
„Vartų galerijoje“ veikia iki lapkričio 30 d.

Tauras Kensminas: „Levitavimas“

Veikiamas sparčių technologinių pokyčių, urbanizacijos, informacijos ir vaizdų kultūros pertekliaus, stebint šį greitą žmonijos vystymąsi, tačiau tuo pačiu matant ir smarkų šiuolaikinės kartos atsigręžimą į gamtą T. Kensminas parodoje plėtoja vieną iš pagrindinių savo kūrybos temų – civilizacijos ir gamtos santykių problematiką.
Galerijoje „(AV17)gallery“ veikia iki lapkričio 29 d.

Antanas Sutkus: „KOSMOS“

Sutkus tapo savo laikmečio metraštininku, jo atvaizduose atsispindi Lietuvos ir jos gyventojų veidas. Iki šiol mus jaudina ryškiausias jo darbas – ciklas „Lietuvos žmonės”, kurį fotografas kūrė nuo 6-ojo dešimtmečio pabaigos. Čia atrandame kasdienio gyvenimo scenas, kuriose žmonės elgiasi natūraliai: tai įprastas, nepagražintas gyvenimas. Nuotraukose matome jaunus ir senus, vaikus ir darbininkus, menininkus ir valstiečius, miestą ir kaimą, modernumą ir tradiciją, išlydėtuves ir sutiktuves, judėjimą ir nuobodulį ar paprasčiausiai – lietų. Viskam yra vietos Antano Sutkaus planetoje Lietuva, kurią anuomet iš Vakarų buvo taip pat sunku pasiekti kaip mėnulį.
„Nacionalinėje dailės galerijoje“ veikia iki sausio 13 d.

„Romas Viesulas (1918–1986). Grafika“

Ekspresija, vitališkumas, iš pažiūros lengvas ir virtuoziškas stilius, spalvinė įtaiga – tai tik keletas grafiko Romo Viesulo kūrybos privalumų. Skaudi gėla, tikros, išgyventos emocijos slypi abstrahuotose dailininko vizijose, kuriose atpažįstame komplikuotą nūdienos pasaulį.
„Vytauto Kasiulio dailės muziejuje“ veikia iki gruodžio 2 d.

„Paryžiaus mados magai. 1920–1999 m.“

Lietuvos dailės muziejus, bendradarbiaudamas su Aleksandro Vasiljevo fondu, surengė jau vienuoliktą žymaus mados istoriko Aleksandro Vasiljevo kolekcijos parodą. Parodoje „Paryžiaus mados magai“ pristatomi devyni iškilūs kutiurjė, sukūrę savo mados namus. Tarp jų – dar ir dabar gyvi praėjusio amžiaus mados korifėjai.
„Lietuvos dailės muziejuje“ veikia iki 2019 m. rugpjūčio 20 d.

„Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“

Parodoje eksponuojama žymiausių pastarojo šimtmečio taikomosios dailės atstovų ir dizainerių kūryba, pristatoma šiuos specialistus rengusių švietimo institucijų veikla, taip pat visuomenės skonį ir buities estetikos kryptį formavusių meno gaminių įmonių (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos kombinatai „Dailė“, Vilniaus modelių namai, Sąjunginio techninės estetikos mokslinio tyrimo instituto Vilniaus filialas, Lentvario kilimų fabrikas, šilko audinių fabrikas „Kauno audiniai“, kt.) produkcija.
Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veikia iki gruodžio 31 d.

„Alio, alio. Kalba Kaunas. Lietuva“ 

Parodoje eksponuojama virš 40 senoviškų iš buvusio Ryšių istorijos muziejaus perimtų radijo aparatų, fone skambės autentiški tarpukario laikų radijo įrašai, o TV ekrane rodoma sovietinių laikų video medžiagą apie radiją.
„Kauno miesto muziejuje“ veikia iki gruodžio 31 d.

„KAUNAS PHOTO STAR“ 2018 finalistai“

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais festivalio atviram konkursui fotografai iš 43 šalių pateikė savo darbus ir atsiuntė beveik 300 pasiūlymų. Iš jų tarptautinė fotografijos ekspertų žiuri komisija atrinko 12 finalistų: Alena Grom (Ukraina), Davide Monteleone (Italija/Rusija), Federico Estol (Urugvajus), Gloria Oyarzabal (Ispanija), Gregoire Cachemaille (Šveicarija/Vokietija), Hannes Jung (Vokietija), Hester den Boer(Nyderlandai), Kirill Golovchenko (Ukraina/Vokietija), Laurent Muschel (Prancūzija), Lynné Bowman Cravens (JAV), Mindaugas Ažušilis(Lietuva), Simon Menner (Vokietija) pretenduojančių į pagrindinį konkurso apdovanojimą – personalinę parodą Kauno fotografijos galerijoje ir piniginį prizą. KAUNAS PHOTO STAR nugalėtojo vardas bus atskleistas rugsėjo 1 d., tik atidarius Kauno fotografijos galerijos duris.
„Kauno fotografijos galerijoje“ veikia iki gruodžio 31 d.

„Visas menas – apie mus“

Pirmojoje MO muziejaus parodoje „Visas menas – apie mus“ pirmą kartą viešai ir išsamiai pristatoma MO kolekcija, kuri apima laikotarpį nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio iki šių dienų. Kolekciją sudaro Lietuvos dailės aukso fondas, projektui nuo 2011 m. suteiktas nacionalinės reikšmės statusas. Paroda konstruojama išskiriant būdingiausias temas, rūpėjusias skirtingų kartų Lietuvos menininkams. Tuo pačiu atsiskleidžia meno ir gyvenimo ryšiai, per kuriuos kiekvienas kūriniuose galės ieškoti savęs ir savo patirčių.
„MO muziejuje“ veikia iki vasario 18 d.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!