Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2019 m. balandžio 8 d. 15:33
Savaitės parodų kalendorius
Balandis 8 - 14
Juzefos Katiliūtės ir Gabrieliaus Stanulio kūrybos paroda

Menininkų porų kūrybosparodos Vytauto Kasiulio dailės muziejuje yra tęstinio Lietuvos dailės muziejaus projekto, skirto 2019-iesiems pasaulio lietuvių metams, dalis. Šveicarijoje gyvenusių dailininkų Juzefos Katiliūtės (1916–2009) ir Gabrieliaus Stanulio (1915–1999) retrospektyva yra reikšminga galimybė žiūrovus supažindinti su skirtingose kultūrose brendusių kūrėjų darbais, modernistinio meno idėjomis, skirtingų pasaulio ir meno uždavinių suvokimo aspektais.
„Vytauto Kasiulio dailės muziejuje“ veikia iki gegužės 5 d.

„Nebaigti reikalai“

Parodoje eksponuojami kūriniai ir artefaktai liudija, kokiais įvairiais tikslais menininkai naudojo paštą. Jis svarbus kaip komunikacijos priemonė ir meno kūrinio tapsmo būdas. Naudotas labai asmeniniais tikslais ir lokaliai, taip pat tarptautiniams judėjimams sklisti ir jiems pasiekti, kai kiti komunikavimo būdai buvo neprieinami. Pasitelktas tradiciniams meno kūriniams perduoti ir eksperimentinei kūrybai inspiruoti. Ekspozicija, pradedama trumpais ekskursais į tarpukarį, atspindi staigų meninės korespondencijos išpopuliarėjimą XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje ir tęsiasi iki šiomis dienomis tebevykstančių su paštu vienaip ar kitaip susijusių meno projektų.
„Nacionalinėje dailės galerijoje“ veikia iki gegužės 19 d.

Jolanta Dolewska: „Šiame tuščiame slėnyje“

Šiais darbais menininkė toliau vysto savo ankstesnę seriją „Be kvapo“ (Breathless), kurioje plėtojamos kvėpavimo, gyvenimo ir mirties, judėjimo ir ramybės temos, fiksuojant žmonių kūnus oro iškvėpimo momentu. Darbai „Šiame tuščiame slėnyje“ kurti specialiai šiai parodai, o J. Dolewskos retušuotos fotografijos, užuot paslėpusios, akcentuoja, „netobulą“ žmogaus odą. „Naudoju medžiagą, kuri paprastai pasirenkama dėl finansinių sumetimų ar dekoratyvumo. Savo kūryba noriu atkreipti dėmesį į tai, į ką mes žiūrime ir ką laikome gražiu; kaip nustatome, kas yra geidžiamas objektas“, – teigia autorė. Jos rankų darbas, neištrinamai įsirėžęs į vaizdo paviršių, pažymi trapų materialumą.
„Prospekto galerijoje“ veikia iki gegužės 4 d.

Daiva Kairevičiūtė: „Kūnas o šešėlis“

Kairevičiūtės aktuose moters figūros – tarsi ištrūkusios iš šio pasaulio ir pakibusios juodame eteryje, lyg jūrų žolės, besiplaikstančios dvasinio laiko (kairos) srovėje. Kaip menininkės grafikoje, taip ir fotografiniuose aktuose, jos vaizduojama moteris panaši į raganą, burtininkę. Ji nedangsto savo kūniškumo, o yra į jį sugrįžusi kaip į savo esmės įsčias, atvira sau. Ji stebi, kaip joje varžosi vidinė gamta.
„Šlapelių muziejuje“ veikia iki balandžio 28 d.

„Ką darai, daryk gerai“

Ką šiandien reiškia elgtis teisingai ne tik pagal vyraujančias socialines normas ar rinkos lūkesčius, bet daryti gerai etine prasme kaip menininkui, dizaineriui, kuratoriui ar menotyrininkui? Kaip atpažinti įvairiausius galios šaltinius, jiems priešintis, arba įdarbinti juos teisingumo atstatymui? Kaip būti ne tik aktyviu ir sėkmingu meno studentu, kūrėju ar tyrėju, bet ir aktyviu bei atsakingu piliečiu? Galiausiai, kaip šių klausimų aktualumas ir galimi atsakymai kinta priklausomai nuo geografinio, istorinio, kultūrinio konteksto?
VDA parodų salėse „Titanikas“ veikia iki balandžio 14 d.

Mariaus Jonučio paroda ir pasakos

„Šešiolikta iš eilės mano pavasarinė paroda „Meno Nišos“ galerijoje sudaryta iš dviejų dalių.

Pirmoji – tai vaizdai ir istorijos, kurios atėjo į galvą ir nulipo ant drobės per tuos metus po pernykštės parodos, be konkrečios bendrai apjungiančios temos ar stilistikos, tiesiog nevaržydamas savęs paišiau, ką norėjau.

Antroji dalis – tai medinės pasakų iliustracijos, padarytos knygai „Karalaitė ant stiklo kalno. Dvylika gražiausių lietuvių stebuklinių pasakų ir dar viena“ , kurią išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Tuos paveikslus dariau pernai vasarą ir rudenį“, – parodą pristato autorius.
„Meno nišoje“ veikia iki gegužės 11 d.

„Kerinti molio galia“

Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje atsiverianti paroda „Kerinti molio galia“ yra skirta reikšmingam lietuvių profesionaliosios keramikos tarpsniui priminti, kuris siejamas su Kauno „Dailės“ kombinato keramikos skyriuje beveik tris dešimtmečius kurtais mažo tiražo (vos 10 vienetų) dirbiniais.
„Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje“ veikia iki rugsėjo 8 d.

Rimo Zigmo Bičiūno tapybos paroda

„Tapytojo kūryba – lyg nesibaigianti spalvų šventė. Drobėje jis puikiai valdo kontrastingiausias spalvas – žalią, raudoną, oranžinę, mėlyną, geba suderinti būgno dūžius su vibruojančia smuiko melodija. Paveiksluose beveik nėra spalvinių pustonių, čia visa dega spalvų varsomis. Dauguma Rimo kartos tapytojų kūrė ekspresionistine stilistika, veikiami Antano Gudaičio. Nemaža dailininkų gamtoje ir žmonėse ėmė ieškoti bjaurasties, tai tapo madinga „estetika“. Čia R. Bičiūno ir jo kolegų kūrybiniai keliai išsiskyrė (…) Dailininkas negyveno ir nesimokė Paryžiuje, bet jo menas „paryžietiškas“, – sako tapytojas, dailės kritikas Aloyzas Stasiulevičius. 
„Laiptų galerijoje“ veikia nuo balandžio 5 d.

Rita Ruškytė: „Laiptai“

„Noriu, turiu ir galiu“ – taip savo pomėgį fotografijai apibūdina Rita Ruškytė. Rita pirmą kartą pasiskolintą draugės fotoaparatą pasiėmė į kelionę prieš daugelį metų. Pažintis su fotografija buvo lemtinga: fotografuoti, ieškoti netikėtų rakursų, fiksuoti tolimų šalių žmonių gyvenimo akimirkas, pamatyti pro objektyvą tai, ko paprastai gali ir nepastebėti – visa tai tapo daug didžiuliu pomėgiu, užvaldančiu vis stipriau. „Mano nuotrauka yra akimirka – čia ir dabar… Daugiau to nebebus…“, – taip fotografijose užfiksuotus gyvenimo momentus apibūdina R. Ruškytė.
„Laiptų galerijoje“ veikia nuo balandžio 5 d.

Vilniaus kavinė „Nykštukas“: sienų tapypa, fotografijos, iliustracijos

1965 metais Vilniuje atsirado vieta, kurią netruko pamilti bene visi mažieji sostinės gyventojai. Tai – legendinė vaikų kavinė „Nykštukas“ buvusioje P. Cvirkos gatvėje (dab. Pamėnkalnio g. 24). Kavinės sienas puošė pasakiški Birutės Žilytės ir Algirdo Steponavičiaus, vėliau tapusių Nacionalinės premijos laureatais, kūriniai, stovėjo specialiai vaikams kurti baldai, o vitrinoje straksėjo gyvos voveraitės!

Balandžio 2-27 dienomis „Domus galerijoje“ (P. Lukšio g. 32) bus demonstruojamas atkurtos „Nykštuko“ sienų tapybos fragmento skaitmeninis atspaudas – 12 kvadratinių metrų, autentiško dydžio, lygiai toks, koks ir buvo originalus kūrinys, beveik tris dešimtmečius džiuginęs kavinės lankytojus. Pirmą kartą Vilniaus knygų mugėje „Vilniaus galerijos“ pristatytą B. Žilytės ir A. Steponavičiaus freskos dalį šįkart lydi archyvinių „Nykštuko“ kavinės fotografijų bei pastarųjų menininkų knygų iliustracijų paroda. Įėjimas nemokamas!
„DOMUS galerijoje“ veikia iki balandžio 27 d.

„Gyvūnas – žmogus – robotas“

Mes, žmonės, esame linkę save laikyti labiau išsivysčiusia rūšimi, turinčia teisę spręsti visos gyvūnijos likimą. Ar tikrai? Pamažu imama abejoti tokia aiškia atskirtimi. Šiam pokyčiui didelę įtaką daro vis gilėjanti ekologinė krizė, augantis industrinis vartojimas, atsirandančios naujos gyvybės formos ir sparčiai besivystančios technologijos.

Tai paroda apie tapsmą. Kuo gyvūnai ir kitos gyvybės formos tapo mūsų gyvenime, kuo jiems tampame mes? Kas išliks, kas laimės ir kas lems ateitį? Santykis su kitomis gyvybės formomis bei žmonių sukurtu dirbtiniu intelektu labai daug pasako apie mus, žmones, todėl MO muziejus kviečia pažinti save iš naujo ir tai patirti būtent MO.
„MO muziejuje“ veikia iki rugpjūčio 25 d.

Adomas Danusevičius: „Purvas ir gėlės“

Purvas ir gėlės – universaliai suvokiami mitiniai vaizdiniai, glūdintys kūniškoje žmonijos atmintyje tarsi dirvoje tūnančios augalo sėklos ar grybų sporos. Palietos vandeniu, purve sutvinkčioja ir suveša gyvybės šaknys. Iš purvo – beformio ir netauraus – dievai nulipdė žmogų ir paleido į žemę grumtis su savo prigimtimi. Būtent „purvo metafizika“ atveria vartus į pirmapradį gyvybės hibridiškumą, nežabotą polinkį keistis, daugintis, užimti naujas teritorijas ir užvaldyti fėjišku kosminio eroso žaismu.
„Vartų galerijoje“ veikia iki gegužės 10 d.

Tautodailės paroda „Tarp žemaičių“

Gausias tautodailininkų pajėgas jungianti Šiaulių krašto (Akmenės, Kelmės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio ir Šiaulių ) tautodailininkų bendruomenė pakvietė 2019 metais jungtis tautodailininkus iš Telšių, Platelių bendruomenių, paminėti Žemaitijos regiono metus, surengti Šiaurės Lietuvos žemaičių tautodailininkų  darbų parodą  „Tarp žemaičių“ Šiaulių Dailės galerijoje.

Žemaičių regioninė savimonė, autentiška kultūrinė orientacija, besiremianti ilgalaike istorine, kultūrine, religine autonomija, padėjo išsaugoti įdomią, savitą regioninę kultūrą, kuri dabartiniame integracijos į Europą procese tikrai negali kenkti bendriesiems lietuvių ir Lietuvos interesams, o tik gali šią kultūrą papildyti savomis tradicijomis, kalba, savitumo žavesiu.
„Šiaulių dailės galerijoje“ veikia nuo kovo 30 d.

„Pro V. B. prizmę: Monikos Furmanos ir Jolantos Kyzikaitės tapyba“

Ar kada nors esate lankęsi dailininko dirbtuvėje? Ar teko stebėti kūrybos procesą iš arti? MO muziejaus įkūrėjas Viktoras Butkus užfiksavo šiuolaikinių menininkių Monikos Furmanos ir Jolantos Kyzikaitės kūrybinio proceso užkulisius. Kadruose užfiksuotas drobių „augimas“ nuo pirmų potėpių iki galutinės idėjos įgyvendinimo. Filmuodamas kūrybinį procesą V. Butkus užmezga ryšį su autorėmis ir įamžina unikalius paveikslų kitimo momentus. Šie vaizdai leidžia iš arčiau susipažinti su menininkių kūrybine aplinka.

Autorės naudoja skirtingus kūrybos principus: J. Kyzikaitė struktūruoja ir apgalvoja paveikslo siužetą pasitelkdama piešinių eskizus, o M. Furmana improvizuoja ir remiasi savo aktų serija, kurią sieja su vaizdais iš interneto. J. Kyzikaitės drobės atveria pačias įvairiausias žaidimo tematikos interpretacijas. Kuriami siužetai kalba apie žmogiškąsias vertybes, socialines ir autobiografines temas. M. Furmana savo kūryboje konstruoja mistifikuotą ir kintantį moters portretą, fiksuoja gyvenimiškas patirtis, paliečia tapatybės temą.
„MO muziejuje“ veikia iki balandžio 25 d.

Mykolas Juodelė: „Neišspręsta šalis“

Autorės naudoja skirtingus kūrybos principus: J. Kyzikaitė struktūruoja ir apgalvoja paveikslo siužetą pasitelkdama piešinių eskizus, o M. Furmana improvizuoja ir remiasi savo aktų serija, kurią sieja su vaizdais iš interneto. J. Kyzikaitės drobės atveria pačias įvairiausias žaidimo tematikos interpretacijas. Kuriami siužetai kalba apie žmogiškąsias vertybes, socialines ir autobiografines temas. M. Furmana savo kūryboje konstruoja mistifikuotą ir kintantį moters portretą, fiksuoja gyvenimiškas patirtis, paliečia tapatybės temą.
„Vilniaus fotografijos galerijoje“ veikia iki balandžio 13 d.

Edith Karlson: „Keturių raidžių pasaulis“

Neapykanta (hate), meilė (love), darbas (work), baimė (fear), pinigai (cash), šlamštas (spam), skausmas (pain), iškrypimas (perv), apgaulė (scam), silpnumas (weak), žaidimas (game), juokas (meme), išmatos (poop) – tai žodžiai, apibūdinantys keturių raidžių pasaulio individo jausenas ir būsenas. Chaotiškame, absurdiškame pasaulyje įstrigęs žmogus, nuolat kovojantis su savo paties jausmais – toks jis reflektuojamas estų menininkės Edith Karlson skulptūrinėse instaliacijose. Jų centre atsiduria gyvūniškos ir antropomorfinės figūros, išreiškiančios įvairiausius charakterius liūdnose ir tuo pačiu ironiškose gyvenimo linijose.
Galerijoje „(AV17)“ veikia iki balandžio 27 d.

Sigita Maslauskaitė ir Saulius Mažylis: „1+1=1 IR DU TAPS VIENU“

Tai – pirmas bendras menininkų darbas. Šeimyninio dueto darbai – performatyvių bruožų turintys kūriniai apie būtį ir buvimą drauge, apie atmintį ir pasąmonę.  Trokšdami sau ir žiūrovui pa(si)aiškinti, menininkai suformulavo 7 parodos formą pagrindžiančius postulatus:

1. Pavadinimas – tai ir reklaminis šūkis, kuriuo niekas netiki, ir aliuzija į santuokinę priesaiką, kuria abu menininkai tiki.

2. Skulptūriški moters ir vyro pavidalai byloja apie jų supanašėjimą į šalia esantį „ir varge, ir džiaugsme“. Putplastis – kasdienis SM kūrybos įrankis, aliejiniai dažai – kasdienė SMM kūrybos medžiaga. Pigi butaforinė medžiaga ir forma reiškia atsainumą, įsiamžinimo nereikšmingumą, nes „nieko nėra amžino“.
„Pamėnkalnio galerijoje“ veikia iki balandžio 8 d.

Vlado Karatajaus tapybos paroda

V. Karatajus nutapė žymių Lietuvos žmonių, kultūros veikėjų  portretų, peizažų, natiurmortų, teminių kompozicijų. Kūrybai būdinga lyrizmas, raiškūs psichologiniai charakteriai, tvirta kompozicija, apibendrintos formos, sodrių, kontrastingų spalvų koloritas, ekspresyvus, platus potėpis.
„Pylimo galerijoje“ veikia iki balandžio 13 d.

Tatjanos Mackonienės tapybos darbų paroda

„Tauragnų krašto muziejuje“ veikia iki balandžio 23 d.

Anykščių kūrybos ir dailės mokyklos mokytojų dailės darbų paroda

„Vytauto Valiušio keramikos muziejuje“ veikia iki balandžio 23 d.

Arūnas Baltėnas: „Josifo Brodskio miestai“

„Vilniaus galerija“ Šiauliuose pristato didžiulio populiarumo sostinėje sulaukusią Lietuvos fotografo Arūno Baltėno (g. 1956) parodą „Josifo Brodskio miestai“, kurioje eksponuojami darbai iš ciklų „Venecija visada“ ir „Sankt Peterburgas. Be pasirinkimo“. A. Baltėno kūriniai kovo 18 – balandžio 22 dienomis rodomi „Namų idėjų centre (NIC)“ (Pramonės g. 17B, Šiauliai).

Fotomenininko kūryboje jau daugiau nei tris dešimtmečius fiksuojamas praeinantis laikas. Tai – šviesi, negatyvaus atspalvio neturinti fotografija, kartais pasižyminti nostalgija ir sentimentaliu grožiu. Viena pagrindinių temų – laikas ir dėl jo išryškėjantys pasikeitimai, slinktis, sustojusio miesto akimirkos.
„Namų idėjų centre (NIC)“ veikia iki balandžio 22 d.

Artūras Morozovas: „Kauno veidai: Šančiai“

Parodoje pristatomos penkiolika fotografo Artūro Morozovo fotografijų, meistriškai atskleidžiančių savitą Kauno rajonų charakterį, ten esančias bendruomenei svarbias vietas, objektus, simbolius, bei, žinoma, žmones. Pradėjusi kelią senamiestyje, paroda jau buvo rodyta Vilijampolės ir Šilainių gyventojams. Šįkart žiūrovai kviečiami jas atrasti Šančiuose.
Kauno miesto poliklinikos Šančių padalinyje veikia iki gegužės 20 d.

Japonijos pluošto meno paroda „Pynimas“

Lankytojams siūloma pažintis su visame pasaulyje garsiu Japonijos pynimo menu (angl. basketry). Keliasdešimties nedidelio formato pynimo darbų kolekcija (kuratorė – Kakuko Ishii) sudaryta iš neseniai 30-metį atšventusios Pynimo parodų grupės (angl. Basketry Exhibitions Group) narių kūrinių.
„M. Žilinsko dailės galerijoje“ veikia iki balandžio 28 d.

Kinų „šeji“

Nacionalinėje dailės galerijoje Lietuvos žiūrovams pristatoma Kinijos nacionalinio dailės muziejaus kuratorių parengta paroda Kinų šeji: rinktiniai kūriniai iš Kinijos nacionalinio dailės muziejaus. Šeji, kitaip laisvo potėpio menas, yra viena iš kinų meno tendencijų. Skirtingai nei nuo Renesanso laikų tikroviškumo siekusi Europos šalių dailė, kinų dailė netobulino daiktų vaizdavimo, o labiau pabrėžė menininko vidinio pasaulio ir jo emocijų raišką. Šeji mene siekiama ne panašumo, o harmonijos tarp išorinio pasaulio ir savęs. Tai intuityvi menininko vidinio žinojimo ir intelektinės patirties reprezentacija. Parodoje pristatomi 73 kūriniai, kuriuos sukūrė 28, įvairiomis tradicinėmis technikomis dirbantys, dailininkai. Parodos lankytojai Vilniuje turės galimybę išvysti šiuolaikinę kinų tapybą tušu, aliejinę tapybą, akvarelę, grafiką ir skulptūrą. Tai dailės kūriniai, išsiskiriantys šeji dvasia ir modernumu. Parodą lydės speciali NDG organizuojama edukacinė programa – paskaita ir kūrybinės dirbtuvės, pristatančios šeji dailės techniką ir sampratą.
„Nacionalinėje dailės galerijoje“ veikia iki gegužės 4 d.

Henrikas Čerapas: „Aftermath“

Henriko Čerapo tapybos darbų serija „Aftermath“ yra serijos „Les Exercices“ tąsa, pradėta po parodos, vykusios 2017 metų spalį-lapkritį Krokuvoje. Parodoje „Aftermath“ rodoma 2017.11-2019.01 laikotarpiu nutapytų darbų rinktinė kolekcija, žyminti tapybinio proceso transformacijas ir išskleidžianti desperatiško egzistencinės tuštumos išgyvenimo amplitudę. „Serijiškumas“ čia turi giluminę autobiografinę prasmę, parodoje jis išryškėja ir kaip esminis dabartinės tapybos mutacijas liečiantis klausimas.
Galerijoje „Meno parkas“ veikia iki balandžio 13 d.

Baltijos šalių tekstilė

Trienalė pavadinimu Tapatybė, skirta Latvijos valstybės šimtmečio minėjimui, tad parodos tema buvo pasirinkta neatsitiktinai. Pastaraisiais metais, globaliame įvairių politinių ir socialinių įvykių kontekste (įskaitant ir migracijos problemą), ji tapo itin aktuali. Ši sąvoka nebeturi siauro nacionalinio požiūrio, ji – kur kas platesnė ir filosofiškai talpesnė, todėl ir menininkai buvo kviečiami apmąstyti tapatybės temą įvairiais aspektais: istoriniu, socialiniu, politiniu ir nacionaliniu, o taip pat – asmeniniu, meniniu bei filosofiniu.
„M. Žilinsko dailės galerijoje“ veikia iki gegužės 5 d.

Edvardas Tamošiūnas: „buvo ir yra“

Ne vienerius metus E. Tamošiūnas dirba Fotografijos muziejuje, skaitmenina muziejines vertybes, dokumentuoja muziejaus gyvenimo akimirkas. Autorius konsultuoja ir prisideda rengiant populiarias, senąsias fotografijos technologijas pristatančias edukacines programas, bendradarbiauja su senųjų fotografijos technikų meistrais ir kartu organizuoja kūrybines dirbtuves, veda fotografijos būrelį vaikams. Šiaulių fotografijos bendruomenėje E. Tamošiūnas išsiskiria puikiomis technologinėmis žiniomis, savitu šviesos užrašymo stiliumi, gebėjimu įsigilinti į pasirinktą temą. „buvo ir yra“ – pirmoji asmeninė E. Tamošiūno paroda.
„Fotografijos muziejuje“ veikia iki balandžio 21 d.

Dalia Truskaitė: „Ne apie“

„Vertinant D. Truskaitės parodą platesniame stiklo meno kontekste, ją neabejotinai galima priskirti šiuolaikiniam stiklo menui, nes stiklą, kaip medžiagą, menininkė konceptualizuoja. O vertinant viso šiuolaikinio meno kontekste, ją galima būtų susieti su minimalizmu, nes D. Truskaitės kūriniams būdinga minimalistinė estetika. Iš minimalizmo menininkė perima formos paprastumą, vizualinės kalbos lakoniškumą, polinkį į abstrakciją. Tačiau kitaip nei tradiciniai minimalistai, D. Truskaitė nevengia operuoti ir tokiomis formomis, kurios turi aiškias kultūrines konotacijas, todėl menininkės kūrybą galima vadinti originalia minimalizmo ir postminimalizmo sinteze“, – apie D. Truskaitės kūrybą rašė V. Paplauskas.
„Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (KKKC)“ veikia iki balandžio 14 d.

Povilas Ramanauskas: „Keliaujantis potėpis“

Povilo Ramanausko „Keliaujantis potėpis“ – tai ekspozicija apie nuoseklias šiuolaikinės tapybos galimybių (pra)plėtimo paieškas, ėjimus iš dvimatės tapybos į erdvę, pasivaikščiojimus tapybos paribiais. Parodoje eksponuojami naujausi tapybos kūriniai, objektai, tapybos hibridai. Tapybos raiškos ekspansija skleidžiasi įtraukiant ir keičiant, modifikuojant atpažįstamą galerijos erdvę, kurioje šie tapybos hibridai įsitraukia į vizualią kelionę – potėpis keliauja paviršiais ir galerijos erdvėmis.
„Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (KKKC)“ veikia iki balandžio 14 d.

Rosanda Sorakaitė: „Atminties spalva“

Rosandos Sorakaitės kūrybos motyvai – tai tylios, besikartojančios kasdienybės detalės, kurias tapybos pagalba fiksuojant, perkuriant ir interpretuojant įprasminama laiko tėkmė. Medžiaga paveikslui tampa ir į prieblandą grimztantis kambarys, ir šviesos ruože žybsinčios dulkės. Nors menininkė intuityviai renkasi permąstyti vietą ir laiką, kuriame ji yra, atrasti motyvus artimiausioje aplinkoje, tačiau tai, kas nugula paveiksle, neišvengiamai neatsiejama nuo praeities, nuo (ne)pamirštų potyrių ir jausmų. Parodoje pristatomos kelerių metų laikotarpiu plėtotos potemės, besiskleidžiančios atskirose paveikslų serijose, tačiau jas visas jungia sulėtėjusio, išsitęsusio laiko pojūtis.
„Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (KKKC)“ veikia iki balandžio 14 d.

„Atspirties taškas“

Nuo ko prasideda meno kūrinys? Kas yra menininko atspirties taškas? Šešių šiuolaikinių menininkų kūriniai Mažosios MO muziejaus salės parodoje pasakos individualias istorijas: A. Polukordo „Šlagbaumas“ trukdys praeiti keleiviui,  L. Parulskio Vilniaus miesto vizija prabėgs sėdint greito maisto kavinėje ar G. M. Kinčinaitytės fotografijos kvies paklaidžioti tarp Marso ir Žemės peizažų. Kiekvienam kūriniui sukurti specialūs interaktyvaus dizaino objektai, kuriuos palietus, pakėlus ar atlikus kitą veiksmą sužinosite kas buvo atspirties taškas menininkui kūrybiniame procese.
„MO muziejuje“ veikia iki balandžio 14 d.

„Laiko tėkmė“

Profesionalioji keramika iš LDM muziejaus rinkinių.
„Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje“ veikia iki balandžio 14 d.

Salvinija Giedrimienė: „Kelias“

Ketvirtoji asmeninė S. Giedrimienės tekstilės paroda pristato beveik penkis jos kūrybos dešimtmečius – nuo pirmųjų savarankiškų žingsnių iki paskutinių meninių ieškojimų. Retrospektyvos pavadinimas „Kelias“ – neatsitiktinis, perimtas iš konkretaus tekstilininkės gobeleno pavadinimo. Kelio motyvas dažnas jos kūryboje, besikartojantis įvairiais pavidalais (įstrižai praminto tako juosta, judri geležinkelio magistralė, tiltas, pro automobilio langą šmėkščiojantis vaizdas), simbolizuojantis tikslo siekimą, savasties paieškas mene, bylojantis, kad žmogus – amžinas keleivis gyvenimo ir kūrybos kelyje. Ekspozicijoje išskiriami trys kūrybos laikotarpiai, tapatinami su kiekvienam jų būdingais meniniais tikslais: judėjimo ir dinamikos įsisavinimu ankstyvuoju periodu (1973–1980), erdviškumo perteikimu audinyje – brandžiuoju (1981–1990) ir dvasinės šviesos ieškojimu – vėlyvuoju (1991, iki šių dienų) etapu.
„Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje“ veikia iki balandžio 14 d.

„Atminties kodas: Tilmansų palikimas Kaune“

Parodoje „Atminties kodas: Tilmansų palikimas Kaune“ pristatomas verslininko Kurto Tilmanso šeimos palikimas. 1906 m. pakviestas dėdės Richardo, jis su žmona Marija atvyko į Kauną. Įsikūręs viloje Smėlio g. 16 (dab. Griunvaldo g.) Kurtas Tilmansas kartu su giminaičiais įsitraukė į miesto gyvenimą, politinę, kultūrinę bei visuomeninę veiklą.

Parodoje eksponuojamos Marijos ir Kurto Tilmansų vilos interjero vertybės – vienas iš nedaugelio išlikusių tokio pobūdžio rinkinių Lietuvos muziejuose. Jis puikiai iliustruoja XX a. 1–4 deš. pasiturinčių Kauno verslininkų interjerą. Rinkinys reikšmingas istoriniu požiūriu, nes atspindi šeimininkų savimonę, meninius interesus, dvasinius poreikius ir pomėgius. Kaip vieni turtingiausių miestiečių, Tilmansai, nors ir nebūdami kolekcininkai, pagal savo skonį formavo namų ir biurų interjerą, o kartu diktavo tam tikrą madą tuometinei Kauno aukštuomenei. Parodoje eksponuojamas Tilmansų rinkinys, leis prisiminti šeimą, labai ryškiai įsiliejusią į Kauno istoriją.
M. Žilinsko dailės galerijoje veikia iki spalio 20 d.

„Paryžiaus mados magai. 1920–1999 m.“

Lietuvos dailės muziejus, bendradarbiaudamas su Aleksandro Vasiljevo fondu, surengė jau vienuoliktą žymaus mados istoriko Aleksandro Vasiljevo kolekcijos parodą. Parodoje „Paryžiaus mados magai“ pristatomi devyni iškilūs kutiurjė, sukūrę savo mados namus. Tarp jų – dar ir dabar gyvi praėjusio amžiaus mados korifėjai.
„Lietuvos dailės muziejuje“ veikia iki rugpjūčio 20 d.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!