Savaitės parodų Lietuvoje kalendorius: balandžio 29 – gegužės 5

Reklama

Publikuota: 2019 m. 30 balandžio d. 00:36

Savaitės parodų Lietuvoje kalendorius

Balandis 29 - Gegužė 5

„Bendrabūvis“

Kita

Bauhaus universiteto menininkai siekia pakeisti meno praktikos ryšį su technologijomis ir jos vietą šiandienos pasaulyje. Pagrindinį dėmesį skirdami organizmų santykiui su jų pačių aplinka, menininkai tyrinėja žmonių, kitų organizmų ir mašinų tarpusavio ryšius. Kaip bendrauja skirtingų rūšių būtybės? Kaip tai patiria žmonės? Kaip šią patirtį pateikti mene – šie ir kiti klausimai yra aktualūs tiek parodos menininkams, tiek gali kilti ir parodos lankytojams.
„MO muziejuje“ veikia iki liepos 22 d.

Jonas Rustemas: „Veneros gimimas“

Grafika

Lietuvos dailės istorijos kontekste „Veneros gimimas“ yra įdomus ne tik kaip mitologinio žanro J. Rustemo kūryboje pavyzdys (Lietuvoje daugiau jų neturime), bet ir kaip XIX a. pradžios Vilniuje dar gana retas moters aktas, tikėtina, tapytas iš natūros. J. Rustemas ne kartą piešė ir tapė aktus – tą liudija skirtingo laikotarpio dailininko kūriniai („Vergių pardavimas“, „Mauduolės“ ir kt.). Vilniaus universitete savo mokiniams jis taip pat duodavo piešti gyvą modelį. Tiesa, tuomet universitete aktams pozuodavo tik vyrai. Moterų aktai, kaip ir ankstesniais amžiais, buvo piešiami dailininkų dirbtuvėse, o jiems pozavo dailininkų žmonos ir mylimosios. Taip buvo ir šį kartą.
„Vilniaus paveikslų galerijoje“ rodoma iki gruodžio 31 d.

Giedriaus Kazimierėno darbų paroda

Tapyba

Šešiuose įspūdingo dydžio paveiksluose G. Kazimierėnas pristato svarbiausius ir įsimintiniausius tautos sąmonėje žymę palikusius istorinius įvykius: Mindaugo karūnavimą, Gedimino laiškus, Algirdo pergalę prie Mėlynųjų Vandenų, Barboros Radvilaitės laidotuves ir kitus.
„Lietuvos nacionaliniame muziejuje“ veikia iki birželio 16 d.

Irena Kavaliauskienė: „Žvėriški atspindžiai“

Kita

„Kai piešiu, jaučiu, kad darau kažką verto savęs. Paskutiniu metu mane domina personažai – gyvūnai. Jie žiūri į jus, nori pajudėti. Jie gimsta spontaniškai, eskizuojant, tačiau visi turi istoriją, kurią aš pati tik numanau, o kiekvienas žiūrovas gali įsivaizduoti, savo galvoje susukti animacinį filmą arba parašyti iliustruotą knygą. Kartais paimu du – tris skirtingų spalvų pieštukus ir tris – penkias dienas piešiu kailį, spyglius, plunksnas. Mane domina įvairiausios piešimo technikos ir būdai. Šiuo metu daugiausiai piešiu sausa pastele, spalvotais pieštukais, anglimi“, – sako parodos autorė.
„Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje“ veikia iki gegužės 19 d.

„Klegesiai, žaibai, naktibaldos ir juodaragiai“

Fotografija, Kita

Su nekantrumu laukiantiems vasaros ir išsiilgusiems vasaros festivalių atmosferos Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyrius parengė naują pramoginę erdvę – postfolkloro krypties festivalių parodą „Klegesiai, žaibai, naktibaldos ir juodaragiai“, kurioje kviečia pajusti trenksmingą postfolkloro krypties festivalių ritmą. Parodoje pristatomi penki postfolkloro muzikos festivaliai: „Mėnuo Juodaragis“, „Suklegos“, „Kilkim žaibu“, „Jotvos vartai“, „Saulėtosios naktys“. Eksponuojamos kiekvieno šių festivalių raidą ir savitumą atskleidžiančios fotonuotraukos bei autentiška atributika, lankytojams suteikiama galimybė susipažinti su juose skambančia muzika ir netgi išmėginti festivalio sceną.
„Kauno miesto muziejuje“ veikia iki gruodžio 31 d.

Geneva Sills: „Kūgiai ir kiaušiniai“

Fotografija

Parodoje „Kūgiai ir kiaušiniai“ G. Stills savo darbais žiūrovus kreipia į fotografijos istoriją ir techniką. Natiurmorto istorija ir fotografijos medijos materialumas jungia fotografiją ir tapybą, atsiskleidžiančius nespalvotuose menininkės kūriniuose. Nespalvoti natiurmortai, atspausdinti sidabro želatinos technika, parodoje atliepia seksualinę metaforą, sustiprinamą spalvotų fotografijų. Darbai eksponuojami neįrėminti, taip išryškinant vaizdų tekstūrą ir popierių, ant kurio jie atspausti. Nespalvotomis fotografijomis menininkė referuoja ir į mados fotografo Paulio Outerbridge nuotrauką. XX a. pirmoje pusėje manyta, kad spalvota fotografija yra komercija, o nespalvota – menas; oponuodama tokiam požiūriui, menininkė savo kūryboje jį apverčia, pateikdama identiškas kompozicijas ir pasiremdama minėto fotografo darbais. Spalvotos fotografijos parodoje atlieka kontrasto bei padidinamojo stiklo funkciją, kreipiant žiūrovo akį į fotojuostos grūdėtumą ir menininkės rankos padėtį erdvėje. Nuotraukų kompozicija jungia kūrėjos fotografinę praktiką su tapyba labiau fiziniu, intymiu pavidalu, tokią fotografinę raišką G. Sills tęsia ir šiandieninėje savo kūryboje.
„Vilniaus fotografijos galerijoje“ veikia iki gegužės 18 d.

Marija Olšauskaitė: „Mūsų vardu“

Kita

M. Olšauskaitė savo praktikoje taiko įvairius bendradarbiavimo būdus ir tyrinėja santykių, atvirumo, intymumo bei bendrumo temas. Į parodą „Mūsų vardu“ menininkė pakvietė draugus, menininkus ir kitus kūrėjus, siekdama sukurti erdvę, kurioje intymumas, bendrumas ir privatumas išviešinami, o praeiviai tampa svečiais. Kuruotus ir suvaldytus įvykius-renginius čia keičia tąsios ir nebesuvaldomos situacijos. Asmeniniai pokalbiai, gandai ir apkalbos tampa trapiomis vertybėmis, o dalinimasis, nuoširdumas ir tiesa – atsakomybe. Skirtingiems parodos dalyviams besikeičiant mintimis autorystė nebėra tokia svarbi. Menininkės žodžiais tariant, „tai lyg bučinys tarp kelių žmonių, kai nebežinai, kieno tai lūpos, bet jauti, kad tai tikrai yra bučinys”. Parodoje dalyvauja Ms. Carrie Stacks, James Massiah, Eglė Budvytytė, Simonas Nekrošius, Carolyn Lazard, Elena Narbutaitė, Tomislav Feller, Steve&Samantha, Dodomundo, Antanas Lučiūnas, Maria Tsoy, Ieva Kabašinskaitė, Rasa Juškevičiūtė, Raimundas Malašauskas, Jonas Žakaitis ir kiti.
„Šiuolaikinio meno centre“ veikia iki gegužės 26 d.

„Brud. Beždžionių gudrumas“

Kita

Kiek klaidinantis parodos pavadinimas – „Beždžionių gudrumas“ – yra susijęs su netikėtai anglų kalboje prigijusia labai sena tradicija įvairių gyvūnų būrius vadinti skirtingais, tik vienai ar kitai rūšiai taikomais žodžiais. Ši dar iš 15-ojo amžiaus kildinama tradicija siejama su viena Anglijos aukštuomenės dama, Juliana Berners, apie kurią žinoma tik tiek, kad ji mėgo medžioklę ir parašė knygą, kurioje šmaikščiai apibendrino savo gamtos stebėjimus. Manoma, kad tai ji kranklių būrius pavadino „nemalonumais“, liūtų – „puikybėmis“, žirafų – „bokštais“, o auksinių žuvelių – „bėdelėmis“. Dar iki šiol daugelyje anglų kalba kalbančių šalių beždžionių susibūrimai vadinami „gudrumais“ (angl. „shrewdness“).

„Brud“ projektai – tai vienas kitą veikiančių skirtinguose laiko ir erdvės masteliuose besiskleidžiančių sudėtingų automatų visuma. Tai eruditiška praktika, kuri remiasi įvairių laikotarpių ir sričių žinių sistemomis. Jai svarbu scenos ir ekranai, ir Šiuolaikinio meno centro „baltasis kubas“ šiai parodai virsta „tamsiuoju kambariu“, pasiskolintu iš sekso klubų ir fotografijos proceso.
„Šiuolaikinio meno centre“ veikia iki gegužės 26 d.

Lietuvos fotomenininkų darbų paroda „Veidai“

Fotografija

Parodoje pristatoma kiek daugiau nei 70 fotografijų, iš kurių žvelgia visiems žinomi Lietuvos meno pasaulio veidai. Tai – fotomenininkas Antanas Sutkus, Stanislovas Žvirgždas, Rimantas Dichavičius, aktoriai Arūnas Storpirštis, Remigijus Vilkaitis, Donatas Banionis (1924–2014), Gytis Ivanauskas, atlikėjai Algirdas Kaušpėdas, Alina Orlova, Jurga Šeduikytė, poetai, eseistai Sigitas Geda (1943–2008), Ernestas Parulskis, skulptoriai Stasys Žirgulis, Stanislovas Kuzma (1947–2012), dailininkas Rimvidas Jankauskas-Kampas (1957–1993), Šarūnas Sauka, režisieriai Jonas Vaitkus, Rimas Tuminas, Vytautas Žalakevičius (1930–1996), menininkai Žilvinas Kempinas, Jonas Mekas (1922–2019) ir kt.
Galerijoje „Kunstkamera“ veikia iki birželio 1 d.

Naujas muziejuje: „Inkariukai“

Kita

Šį kartą vieno eksponato parodoje – iš Justinos Juodišiūtės gauti Kaune veikusio fabriko „Inkaras“ sportbačiai. Šie nuo XX a. 7 dešimtmečio pradėti gaminti medžiaginiai sportbačiai guminėmis nosytėmis mūsų kalboje įsitvirtino „inkariukų“ pavadinimu.
„Kauno miesto muziejuje“ veikia iki gegužės 16 d.

„CORPI SONORI. Garso kūnai“

Kita

Garso meno renginių ciklas POST galerijoje. Ciklo metu bus pristatyti devyni garso pasirodymai, garso objektų paroda, bei edukacinis seminaras. Renginiuose publika galės susipažinti su kūrėjų darbais iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Rusijos.
„POST galerijoje“ veikia iki gegužės 16 d.

Medijų meno festivalis ENTER‘17

Kita

Pagrindinė festivalio atidarymo paroda „Agregatai“ skirta medijų archeologijai, primityvių mechanizmų ir skaitmeninių technologijų sintezei. Tai elementaraus judesio magija, robotų prototipų spektaklis, kuriame išvysite sudėtingas erdvines instaliacijas, skulptūrinius objektus, migruojančius robotus, interaktyvius ekranus. Žvėrūnos kuruojamas animacijos kino teatras sugrįžta į animacijos ištakose siautėjantį ekspresyviai primityvų piešinį. Gintauto Lukošaičio kuruojamas performansas „Siena“ aktualizuos Zubovų rūmų detektyvą.
„Šiaulių dailės galerijoje“ veikia iki gegužės 18 d.

Audriaus Puipos akvarelės, grafikos paroda

Tapyba, Grafika

A. Puipa tarsi paneigia teiginį, kad nėra nepakeičiamų žmonių. Lietuvos mene jis tebėra toks – vienintelis – ryškus, nepakartojamas, žinomas ir labai mėgstamas žiūrovų ir kolegų dailininkų. Po menininko mirties surengtos net septynios personalinės parodos ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje (Bergene, Norvegija, ir Helsinkyje, Suomija); 1997-aisiais A.Puipos atminimui buvo skirtas Nidos pleneras.
„Laiptų galerijoje“ veikia iki gegužės 15 d.

Virginijus Kinčinaitis: SUBLIME II

Fotografija

„Fotografuodamas Kinčinaitis ne tik fiksuoja, jis iš karto interpretuoja vaizdą. Beveik niekada jam vaizdas nėra nuogas, pirmapradis ar tuščias. Jo vaizdo matymas prisodrintas kultūrinio konteksto, atsikartojimo, prisiminimo, įsivaizduoto anksčiau patyrimo. Kiekvienas kūdikis, nuogalius ar senukas turi prototipą tapyboje, grafikoje, skulptūroje ar mite, poezijos reginyje. Kiekvienas šviesos šuoras ar seno namo šešėlis turi reikšmingos formos atitikmenį, todėl Kinčinaičio vaizdai artėja prie kalbos ženklų, nuo kurių kadaise pabėgo, tik išsaugoję patyriminį sluoksnį. Vaizdai vaiduokliai čia sukeistinti, pasikeitę, persimainę: statulos trikdo gyvu erosu ar marumu, koks nors numestas pagalvės užvalkalas su leopardo galva – antikinio simbolio didingumu, šalia esantys vaizdai atidaro vienas kitą kaip žodžiai prasmę atsidūrę šalia poezijos eilutėje. Prasmių netikėtumas verčia aiktelėti“, – rašo Monika Krikštopaitytė.
„Fotografijos muziejuje“ veikia iki birželio 16 d.

Konstantinas Gaitanži: „Monstruarium“

Tapyba

Projektas „Monstruarium“ susideda iš teorinio teksto „Monstruarium. Sąmonės monstrų konstravimo bei vizualizavimo perspektyvų analizė“ bei meninių artefaktų ekspozicijos. Meninė ekspozicija susideda iš įvairaus formato tapybos darbų, kurių naratyvai skirtingais aspektais siejasi su „pabaisiškumo“ bei „žmogiškumo ribų“ klausimais. Taip pat ekspozicijoje reprezentuojami darbai, atlikti „bendradarbiaujant“ su dirbtinio intelekto sistemomis.
VDA parodų salėse „Titanikas“ veikia iki gegužės 18 d.

Renata Maldutienė: „Spalvų namai“

Dizainas, Kita

R. Maldutienės paroda – tai meno doktorantūros tyrimų susistemintas rezultatas, atspindintis spalvų prognozavimo modelio paieškas Lietuvos madoje. Vizualūs spalviniai objektai – kostiumai, nuotraukos, paveikslai – parodoje sukomponuoti į tris sąlygines laiko juostos erdves: praeities, dabarties ir ateities, kurių pagalba kuriamas ekspozicinis meninio tyrimo naratyvas. Meno projektu autorė sąmoningai siekė kompensuoti mados kapitalo Lietuvoje stoką, rasti, gaivinti ar galiausiai kurti prielaidas šiuolaikinių mados mitų atsiradimui.
VDA parodų salėse „Titanikas“ veikia iki gegužės 18 d.

Vytautas Povilaitis: „Nykstantys siužetai“

Tapyba

Kauno modernaus meno fondas pristato teminę parodą „Nykstantys siužetai“, skirtą mažiau atrastai V. Povilaičio tapybos daliai atskleisti. Kūriniai surinkti iš Kauno modernaus meno fondo, taip pat iš MO muziejaus ir kitų privačių kolekcijų. Juos vienija menininko polinkis abstrahuoti įprastą motyvą, figūrą ir tverti pasąmoninių spalvų, keistų pavidalų kompozicijas. Todėl frazė „nykstantys siužetai“ gali būti paaiškinamojo sakinio pradžia: nyksta siužetinė linija, paneigiamas konkretumas, bet atsiveria apibendrinimas, abstrahuojamas vaizdas, kuris pasuka link fantasmagorinių, mistinių būtybių kompozicijų.
VDA parodų salėse „Titanikas“ veikia iki gegužės 18 d.

Dailės kvadrienalės „Q19: Memorabilia. Įrašyti į atmintį“ paroda „Mitas – Tikrovė – Užmarštis“

Tapyba

Pasak parodos kuratorės Nijolės Nevčesauskienės, Pamėnkalnio galerijoje vykstančioje parodoje raiškiausiai išsiskiria mito-krikščioniškojo naratyvo temos, kurias skirtingai įgyvendino Sigitos Maslauskaitės aistringojo Asmodėjo personažas, skulptūrinis Romualdo Inčirausko biblinis personažas Egzodas ir Andriaus Zakarausko tapybos drobė „Raudonas potėpis“, įprasminusi vaizdinių poveikį istorinei atminčiai, simbolizuojanti jau gerokai nutolusius Sausio 13-osios įvykius. Benas Alejūnas istorinę atmintį tapyboje aktualizuoja tremties tema.
„Pamėnkalnio galerijoje“ veikia iki gegužės 6 d.

Antanas Kmieliauskas ir Ramunė Kmieliauskaitė: „Laukiant vasaros“

Tapyba

R. Kmieliauskaitė (1960) – Lietuvos grafikė, akvarelininkė. Daugiausiai menininkės darbuose vaizduojama gamta, gėlės. Akvarelės išsiskiria subtiliais kontrastais, šiltų ir šaltų spalvų derme.

A. Kmieliauskas (1932) – Lietuvos dailininkas tapytojas, grafikas, skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas. A. Kmieliausko indėlis į Lietuvos dailę milžiniškas: daugiau nei 70 sukurtų granito ir marmuro skulptūrinių paminklų, 2000 kvadratinių metrų freskų, virš 120 nutapytų portretų ir kt.
„Pylimo galerijoje“ veikia iki gegužės 6 d.

Dailės kvadrienalės „Q19: Memorabilia. Įrašyti į atmintį“ paroda „Įkūnyta atmintis“

Tapyba

KKKC Parodų rūmuose eksponuojamoje parodoje „Įkūnyta atmintis“ pristatomi 23 menininkai: Eglė Ganda Bogdanienė, Nerijus Erminas, Jurgita Gerlikaitė, Greta Grendaitė, Tomas Vosylius, Daiva Gudelytė, Andrius Erminas, Zita Inčirauskienė, Aistė Jančiūtė, Danutė Jazgevičiūtė, Oksana Judakova, Dalia Juodakytė, Agnė Kondrataitė, Remigijus Kriukas, Andrius Kviliūnas, Petras Lincevičius, Rimantas Milkintas, Auksė Petrulienė, Paulius Rainys, Rūta Šipalytė, Indrė Stulgaitė, Dalia Truskaitė, Eglė Ulčickaitė.
„KKKC Parodų rūmuose“ veikia iki gegužės 12 d.

Aurelija Kairytė-Smolianskienė: „Dalykai, kurie ateina į galvą“

Tapyba

Tapybos darbų paroda. Susitikimas su dailininke – gegužės 10 dieną, 17.30 val.
„Utenos kultūros centro dailės galerijoje“ veikia iki gegužės 20 d.

Utenos rajono tautodailininkų darbų paroda

Tapyba

Parodos pristatymas – balandžio 24 dieną, 14 val.
„Utenos kultūros centro dailės galerijoje“ veikia iki gegužės 5 d.

Grafikos meistrai: jungtinė grafikos darbų paroda

„Vilniaus galerijos“ renginys, Grafika

„Vilniaus galerija“ Utenoje, „Namų idėjų centre – NIC“, pristato jungtinę grafikos darbų parodą, kurioje eksponuojami gerai žinomų menininkų – Mikalojaus Povilo Vilučio, Birutės Žilytės ir Algirdo Steponavičiaus, Gerardo Šlektavičiaus, Birutės Stančikaitės, Danutės Gražienės – kūriniai. Tai – aukščiausio techninio ir meninio lygio darbai, atlikti tikrų grafikos meistrų rankomis. Įėjimas nemokamas.
Namų idėjų centre „NIC“ (Kupiškio g. 19) veikia iki gegužės 11 d.

Juzefos Katiliūtės ir Gabrieliaus Stanulio kūrybos paroda

Tapyba

Menininkų porų kūrybosparodos Vytauto Kasiulio dailės muziejuje yra tęstinio Lietuvos dailės muziejaus projekto, skirto 2019-iesiems pasaulio lietuvių metams, dalis. Šveicarijoje gyvenusių dailininkų Juzefos Katiliūtės (1916–2009) ir Gabrieliaus Stanulio (1915–1999) retrospektyva yra reikšminga galimybė žiūrovus supažindinti su skirtingose kultūrose brendusių kūrėjų darbais, modernistinio meno idėjomis, skirtingų pasaulio ir meno uždavinių suvokimo aspektais.
„Vytauto Kasiulio dailės muziejuje“ veikia iki gegužės 5 d.

„Nebaigti reikalai“

Kita

Parodoje eksponuojami kūriniai ir artefaktai liudija, kokiais įvairiais tikslais menininkai naudojo paštą. Jis svarbus kaip komunikacijos priemonė ir meno kūrinio tapsmo būdas. Naudotas labai asmeniniais tikslais ir lokaliai, taip pat tarptautiniams judėjimams sklisti ir jiems pasiekti, kai kiti komunikavimo būdai buvo neprieinami. Pasitelktas tradiciniams meno kūriniams perduoti ir eksperimentinei kūrybai inspiruoti. Ekspozicija, pradedama trumpais ekskursais į tarpukarį, atspindi staigų meninės korespondencijos išpopuliarėjimą XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje ir tęsiasi iki šiomis dienomis tebevykstančių su paštu vienaip ar kitaip susijusių meno projektų.
„Nacionalinėje dailės galerijoje“ veikia iki gegužės 19 d.

Jolanta Dolewska: „Šiame tuščiame slėnyje“

Fotografija

Šiais darbais menininkė toliau vysto savo ankstesnę seriją „Be kvapo“ (Breathless), kurioje plėtojamos kvėpavimo, gyvenimo ir mirties, judėjimo ir ramybės temos, fiksuojant žmonių kūnus oro iškvėpimo momentu. Darbai „Šiame tuščiame slėnyje“ kurti specialiai šiai parodai, o J. Dolewskos retušuotos fotografijos, užuot paslėpusios, akcentuoja, „netobulą“ žmogaus odą. „Naudoju medžiagą, kuri paprastai pasirenkama dėl finansinių sumetimų ar dekoratyvumo. Savo kūryba noriu atkreipti dėmesį į tai, į ką mes žiūrime ir ką laikome gražiu; kaip nustatome, kas yra geidžiamas objektas“, – teigia autorė. Jos rankų darbas, neištrinamai įsirėžęs į vaizdo paviršių, pažymi trapų materialumą.
„Prospekto galerijoje“ veikia iki gegužės 4 d.

Mariaus Jonučio paroda ir pasakos

Tapyba

„Šešiolikta iš eilės mano pavasarinė paroda „Meno Nišos“ galerijoje sudaryta iš dviejų dalių.

Pirmoji – tai vaizdai ir istorijos, kurios atėjo į galvą ir nulipo ant drobės per tuos metus po pernykštės parodos, be konkrečios bendrai apjungiančios temos ar stilistikos, tiesiog nevaržydamas savęs paišiau, ką norėjau.

Antroji dalis – tai medinės pasakų iliustracijos, padarytos knygai „Karalaitė ant stiklo kalno. Dvylika gražiausių lietuvių stebuklinių pasakų ir dar viena“ , kurią išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Tuos paveikslus dariau pernai vasarą ir rudenį“, – parodą pristato autorius.
„Meno nišoje“ veikia iki gegužės 11 d.

„Kerinti molio galia“

Keramika

Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje atsiverianti paroda „Kerinti molio galia“ yra skirta reikšmingam lietuvių profesionaliosios keramikos tarpsniui priminti, kuris siejamas su Kauno „Dailės“ kombinato keramikos skyriuje beveik tris dešimtmečius kurtais mažo tiražo (vos 10 vienetų) dirbiniais.
„Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje“ veikia iki rugsėjo 8 d.

Rimo Zigmo Bičiūno tapybos paroda

Tapyba

„Tapytojo kūryba – lyg nesibaigianti spalvų šventė. Drobėje jis puikiai valdo kontrastingiausias spalvas – žalią, raudoną, oranžinę, mėlyną, geba suderinti būgno dūžius su vibruojančia smuiko melodija. Paveiksluose beveik nėra spalvinių pustonių, čia visa dega spalvų varsomis. Dauguma Rimo kartos tapytojų kūrė ekspresionistine stilistika, veikiami Antano Gudaičio. Nemaža dailininkų gamtoje ir žmonėse ėmė ieškoti bjaurasties, tai tapo madinga „estetika“. Čia R. Bičiūno ir jo kolegų kūrybiniai keliai išsiskyrė (…) Dailininkas negyveno ir nesimokė Paryžiuje, bet jo menas „paryžietiškas“, – sako tapytojas, dailės kritikas Aloyzas Stasiulevičius.
„Laiptų galerijoje“ veikia nuo balandžio 5 d.

Rita Ruškytė: „Laiptai“

Fotografija

„Noriu, turiu ir galiu“ – taip savo pomėgį fotografijai apibūdina Rita Ruškytė. Rita pirmą kartą pasiskolintą draugės fotoaparatą pasiėmė į kelionę prieš daugelį metų. Pažintis su fotografija buvo lemtinga: fotografuoti, ieškoti netikėtų rakursų, fiksuoti tolimų šalių žmonių gyvenimo akimirkas, pamatyti pro objektyvą tai, ko paprastai gali ir nepastebėti – visa tai tapo daug didžiuliu pomėgiu, užvaldančiu vis stipriau. „Mano nuotrauka yra akimirka – čia ir dabar… Daugiau to nebebus…“, – taip fotografijose užfiksuotus gyvenimo momentus apibūdina R. Ruškytė.
„Laiptų galerijoje“ veikia nuo balandžio 5 d.

„Gyvūnas – žmogus – robotas“

Tapyba, Fotografija, Skulptūra ir instaliacija, Kita

Mes, žmonės, esame linkę save laikyti labiau išsivysčiusia rūšimi, turinčia teisę spręsti visos gyvūnijos likimą. Ar tikrai? Pamažu imama abejoti tokia aiškia atskirtimi. Šiam pokyčiui didelę įtaką daro vis gilėjanti ekologinė krizė, augantis industrinis vartojimas, atsirandančios naujos gyvybės formos ir sparčiai besivystančios technologijos.

Tai paroda apie tapsmą. Kuo gyvūnai ir kitos gyvybės formos tapo mūsų gyvenime, kuo jiems tampame mes? Kas išliks, kas laimės ir kas lems ateitį? Santykis su kitomis gyvybės formomis bei žmonių sukurtu dirbtiniu intelektu labai daug pasako apie mus, žmones, todėl MO muziejus kviečia pažinti save iš naujo ir tai patirti būtent MO.
„MO muziejuje“ veikia iki rugpjūčio 25 d.

Adomas Danusevičius: „Purvas ir gėlės“

Tapyba

Purvas ir gėlės – universaliai suvokiami mitiniai vaizdiniai, glūdintys kūniškoje žmonijos atmintyje tarsi dirvoje tūnančios augalo sėklos ar grybų sporos. Palietos vandeniu, purve sutvinkčioja ir suveša gyvybės šaknys. Iš purvo – beformio ir netauraus – dievai nulipdė žmogų ir paleido į žemę grumtis su savo prigimtimi. Būtent „purvo metafizika“ atveria vartus į pirmapradį gyvybės hibridiškumą, nežabotą polinkį keistis, daugintis, užimti naujas teritorijas ir užvaldyti fėjišku kosminio eroso žaismu.
„Vartų galerijoje“ veikia iki gegužės 10 d.

Artūras Morozovas: „Kauno veidai: Šančiai“

Fotografija

Parodoje pristatomos penkiolika fotografo Artūro Morozovo fotografijų, meistriškai atskleidžiančių savitą Kauno rajonų charakterį, ten esančias bendruomenei svarbias vietas, objektus, simbolius, bei, žinoma, žmones. Pradėjusi kelią senamiestyje, paroda jau buvo rodyta Vilijampolės ir Šilainių gyventojams. Šįkart žiūrovai kviečiami jas atrasti Šančiuose.
Kauno miesto poliklinikos Šančių padalinyje veikia iki gegužės 20 d.

Kinų „šeji“

Tapyba, Grafika, Skulptūra ir instaliacija

Nacionalinėje dailės galerijoje Lietuvos žiūrovams pristatoma Kinijos nacionalinio dailės muziejaus kuratorių parengta paroda Kinų šeji: rinktiniai kūriniai iš Kinijos nacionalinio dailės muziejaus. Šeji, kitaip laisvo potėpio menas, yra viena iš kinų meno tendencijų. Skirtingai nei nuo Renesanso laikų tikroviškumo siekusi Europos šalių dailė, kinų dailė netobulino daiktų vaizdavimo, o labiau pabrėžė menininko vidinio pasaulio ir jo emocijų raišką. Šeji mene siekiama ne panašumo, o harmonijos tarp išorinio pasaulio ir savęs. Tai intuityvi menininko vidinio žinojimo ir intelektinės patirties reprezentacija. Parodoje pristatomi 73 kūriniai, kuriuos sukūrė 28, įvairiomis tradicinėmis technikomis dirbantys, dailininkai. Parodos lankytojai Vilniuje turės galimybę išvysti šiuolaikinę kinų tapybą tušu, aliejinę tapybą, akvarelę, grafiką ir skulptūrą. Tai dailės kūriniai, išsiskiriantys šeji dvasia ir modernumu. Parodą lydės speciali NDG organizuojama edukacinė programa – paskaita ir kūrybinės dirbtuvės, pristatančios šeji dailės techniką ir sampratą.
„Nacionalinėje dailės galerijoje“ veikia iki gegužės 4 d.

Baltijos šalių tekstilė

Kita

Trienalė pavadinimu „Tapatybė“, skirta Latvijos valstybės šimtmečio minėjimui, tad parodos tema buvo pasirinkta neatsitiktinai. Pastaraisiais metais, globaliame įvairių politinių ir socialinių įvykių kontekste (įskaitant ir migracijos problemą), ji tapo itin aktuali. Ši sąvoka nebeturi siauro nacionalinio požiūrio, ji – kur kas platesnė ir filosofiškai talpesnė, todėl ir menininkai buvo kviečiami apmąstyti tapatybės temą įvairiais aspektais: istoriniu, socialiniu, politiniu ir nacionaliniu, o taip pat – asmeniniu, meniniu bei filosofiniu.
„M. Žilinsko dailės galerijoje“ veikia iki gegužės 5 d.

„Atminties kodas: Tilmansų palikimas Kaune“

Kita

Parodoje „Atminties kodas: Tilmansų palikimas Kaune“ pristatomas verslininko Kurto Tilmanso šeimos palikimas. 1906 m. pakviestas dėdės Richardo, jis su žmona Marija atvyko į Kauną. Įsikūręs viloje Smėlio g. 16 (dab. Griunvaldo g.) Kurtas Tilmansas kartu su giminaičiais įsitraukė į miesto gyvenimą, politinę, kultūrinę bei visuomeninę veiklą.

Parodoje eksponuojamos Marijos ir Kurto Tilmansų vilos interjero vertybės – vienas iš nedaugelio išlikusių tokio pobūdžio rinkinių Lietuvos muziejuose. Jis puikiai iliustruoja XX a. 1–4 deš. pasiturinčių Kauno verslininkų interjerą. Rinkinys reikšmingas istoriniu požiūriu, nes atspindi šeimininkų savimonę, meninius interesus, dvasinius poreikius ir pomėgius. Kaip vieni turtingiausių miestiečių, Tilmansai, nors ir nebūdami kolekcininkai, pagal savo skonį formavo namų ir biurų interjerą, o kartu diktavo tam tikrą madą tuometinei Kauno aukštuomenei. Parodoje eksponuojamas Tilmansų rinkinys, leis prisiminti šeimą, labai ryškiai įsiliejusią į Kauno istoriją.
M. Žilinsko dailės galerijoje veikia iki spalio 20 d.

„Paryžiaus mados magai. 1920–1999 m.“

Dizainas

Lietuvos dailės muziejus, bendradarbiaudamas su Aleksandro Vasiljevo fondu, surengė jau vienuoliktą žymaus mados istoriko Aleksandro Vasiljevo kolekcijos parodą. Parodoje „Paryžiaus mados magai“ pristatomi devyni iškilūs kutiurjė, sukūrę savo mados namus. Tarp jų – dar ir dabar gyvi praėjusio amžiaus mados korifėjai.
„Lietuvos dailės muziejuje“ veikia iki rugpjūčio 20 d.