MUMPSIMUS – tai trečioji solinė tapytojo Manto Daujoto paroda. Sąvoka mumpsimus anglų kalboje nusako žmogų ar įsitikinimą, kurio tas žmogus kategoriškai laikosi, net ir matydamas įrodymus, jog yra neteisingas ar nelogiškas. Taip vadindamas parodą menininkas nekalba apie save, o veikiau atidaro dureles į neapibrėžtumo pasaulį tarp daugelio subjektyvių tiesų.

Faktai nereikalingi, svarbesni tampa tarpai tarp jų, kuriuos užpildome savo iškreiptomis pasaulio vizijomis. Tai nėra paroda apie įtemptas politines situacijas ar socialinių mažumų pozicinius perversmus. Tai veikiau įžvalga į kiekvieno iš mūsų žmogiškąją būklę. Parodoje matysite naujausius autoriaus kūrinius, kol kas dar neviešintus, taip pat ir kai ką pažįstama.
„Arkos galerijoje“ veikia iki liepos 9 d.

Galerijoje „Kunstkamera“ atidaroma nauja dviejų autorių – Sigitos Maslauskaitės (g. 1970) ir Viktoro Paukštelio (g. 1983) – kūrybai dedikuota paroda „Prisimenant „ArtVilnius‘19“. Jos tikslas – ne tik pratęsti šventišką meno mugės nuotaiką, bet ir atkreipti dėmesį į šiuolaikinį meną, kuris gali papuošti namų ir darbo erdves, o taip pat tapti meno kūrinių kolekcijų dalimi.

„Idėją surengti tokio pobūdžio parodą padiktavo patys meno mugės lankytojai. Dažnas, aplankęs galerijos stendą, grožėjosi mūsų pristatomais autoriais, jų kūriniais ir neslėpė, kad jie verti atskiros parodos. Grįžusi į meno galeriją „Kunstkamera“ mūsų komanda pagalvojo: o kodėl ne? Nes juk dažnai šiuolaikinių menininkų kūriniai mažai eksponuojami – jų kūriniai neretai tiesiog iškeliauja pas savo naujus šeimininkus ir vėliau nebūna rodomi viešai“, – teigia menotyrininkė dr. Simona Skaisgirytė–Makselienė.
Galerijoje „Kunstkamera“ veikia iki liepos 5 d.

Vilnius įvairiais laikotarpiais meno kūriniuose ne kartą įvairiais aspektais buvo pristatomas visuomenei. Šios parodos tikslas yra parodyti miestą sunkiais karo ir sudėtingais pokario metais,  apimant 1939–1956 m. laikotarpį. Paroda siekiama atskleisti, kokį Vilnių matė, kaip jį vaizdavo tuo metu sostinėje ypač sunkiomis sąlygomis gyvenę ir kūrę menininkai.
„Vilniaus paveikslų galerijoje“ veikia iki rugsėjo 8 d.

Serijoje „From.Between.To“ I. Šerpytytė pasitelkia Baltijos regionui būdingas apeigines juostas, sluoksniuodama jas ant paveikslų porėmių. Šie iš tradicinių medžiagų sukurti darbai brėžia regiono bendruomenių sankirtas – raštų motyvai iš vienos šalies yra perskaitomi kitoje ir atskleidžia konflikto naratyvo suvienytų tautų sąšauką. Menininkė taip pat tiria, kaip šių raštų kartotė arba ritmas gali būti suvokiamas it platesnė vizuali kalba, įgalinanti komunikaciją tarp karo paveiktų kultūrų arba kraštų. Lygiai taip pat, kaip kalbinės išraiškos formos sutelkia bendruomenę, vaizdinė medžiaga gali pasitarnauti tarpusavio supratimo procesui.
„Vartų galerijoje“ veikia iki liepos 26 d.

Parodoje eksponuojami pastarųjų ketverių metų kūriniai, kai kurie jų – pirmąjį kartą. Ekspoziciją, kurią vienija savita spalvinė ir kompozicinė nuotaika, autorius apibendrino, turėdamas omenyje vienodus kelių darbų pavadinimus – „Prieš saulę“. Juos sieja peizažo kaip miražo ar iliuzorinės kelionės motyvai, tarsi drugio skrydis į šviesą.

Vidmantas Jusionis: „Tapybos kūrinyje man svarbi monumentali konstrukcija bei spalvinės plokštumos emocinė raiška. Kartais netiesiogiai mėginu sekti Vasilijaus Kandinskio iškelta spalvų simbolinių reikšmių teorija, todėl naudoju atitinkamą semantinį krūvį turinčias ryškias atviras spalvas. Šįkart reikšminga maksimaliai aktyvi, radikali geltona spalva kaip šviesa – saulė – pati ryškiausia iš spalvų.

Kita vertus, ironiškai žaidžiu siurrealistiniais „simuliakrais“, hipertrofuotai sureikšmindamas tapomų žmogaus-gyvūno-fantomo figūrų povyzas bei gestus ir šitaip sukurdamas fantasmagorinių metaforų erdvę, juslišką nostalgiją prasmėse.

Nors mano tapyba estetiškai artima reklamai būdingam rėksmingumui, tačiau, priešingai banaliai propagandai, ji turi poteksčių. Kartais vizualus estetiškumas ir graži forma kontrastuoja su negražiu, nostalgišku ar skausmingu turiniu. Fatališkas geismas, hedonistinis žmogiškas malonumo ekstazės troškulys ir antikinė ezopiška tradicija nuolat skatina kalbėti apie žmogų, šios parodos atveju – vizualiai ir be moralo“.
„Pamėnkalnio galerijoje“ veikia iki birželio 22 d.

Lietuvos dailės istorijos kontekste „Veneros gimimas“ yra įdomus ne tik kaip mitologinio žanro J. Rustemo kūryboje pavyzdys (Lietuvoje daugiau jų neturime), bet ir kaip XIX a. pradžios Vilniuje dar gana retas moters aktas, tikėtina, tapytas iš natūros. J. Rustemas ne kartą piešė ir tapė aktus – tą liudija skirtingo laikotarpio dailininko kūriniai („Vergių pardavimas“, „Mauduolės“ ir kt.). Vilniaus universitete savo mokiniams jis taip pat duodavo piešti gyvą modelį. Tiesa, tuomet universitete aktams pozuodavo tik vyrai. Moterų aktai, kaip ir ankstesniais amžiais, buvo piešiami dailininkų dirbtuvėse, o jiems pozavo dailininkų žmonos ir mylimosios. Taip buvo ir šį kartą.
„Vilniaus paveikslų galerijoje“ rodoma iki gruodžio 31 d.