Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2019 m. liepos 31 d. 19:45
Savaitės parodų kalendorius
Liepa 29 - Rugpjūtis 4
Agnė Gintalaitė: „Be perspektyvos“

Serijoje „Be perspektyvos“ tyrinėjami sovietiniai miegamieji rajonai. Fiksuojant pasitelkus droną objektų perspektyva išlieka nepakitusi ir, kaip ir pirmoje serijoje, atsikratoma netiesioginės perspektyvos, t. y. konteksto. Šalia A. Gintalaitės įamžintų architektūros objektų eksponuojami portretai. „Galbūt tai menami šio rajono gyventojai – pilki, neturintys aiškių bruožų, neturintys perspektyvos ta kita šio žodžio prasme? O gal tai dar vienas objektas kontepliatyviam miegamojo rajono tyrimui? Aiškūs, ryškūs architektūriniai objektai, kuriuos stebėdamas gali pastebėti menkiausią detalę, nuo atsilupusių dažų, plyšio sienoje iki katės lange, ir portretai žmonių, kurių individualių bruožų identifikuoti neįmanoma – visi jie tampa abstrakcijomis“, – teigia menininkė.
„Vilniaus fotografijos galerijoje“ veikia iki rugpjūčio 31 d.

Danas Aleksa: „Be perspektyvos“

Lygiai prieš metus – 2018 metų rugpjūčio mėnesį VDA parodų salėje „Titanikas“ Danas Aleksa eksponavo objektą – erdvėje pakabintą, 2,5 tonos veriantį skardinį garažą. Kaip tuomet teigė tos parodos kuratorė A. Kisarauskaitė, menininkas, tęsęs garažo kaip skulptūros ir kaip istorinio objekto liniją, siūlė permąstyti meno kūrinių logistikos, galerinių erdvių, praeities ir dabarties, profesionaliojo meno bei garažų subkultūros sąsajas ar paradigmas.

Šiuometinė paroda yra nuoseklus sumanymo tęsinys. Išnuomotame garaže visus metus sandėliuotas ano garažo (pavadinimu „Titanikas“) skardas D. Aleksa sulydė į kelis metalo luitus. „Sumanymo esmė“, – pasak autoriaus, – „anuomet eksponuotą meno kūrinį sutalpinti į kuo mažesnį tūrį“.
VDA parodų salėse „Titanikas“ veikia iki rugpjūčio 31 d.

Arūnė Tornau: „Netvarios būsenos“

Pastarųjų metų didžiaformatėse A. Tornau drobėse temos išsigrynino, apsivalė nuo nereikalingų smulkmenų, koloritas tapo santūresnis, spalvos prislopintos. Tos pačios dailininkei svarbios nesibaigiančio gyvenimo temos (blukimas, irimas, trūnijimas, destrukcija) ėmė rezonuoti su visai kitomis, „apokaliptinėmis“ nuojautomis, išėjo į platesnį šiuolaikinio meno kontekstą, reaguojantį į globalias dabarties politines, ekologines, ekonomines krizes. Ramus, sutelktas vaizdas jos kūryboje priešpastatomas intensyviam šiuolaikinės informacijos srautui. Ši tema atrodo aktuali ir savo egzistencine poetika: gamtos ir žmogaus būties trapumo temos susisieja su aktualia sociologine modernybės epochos griūties jausena.
VDA parodų salėse „Titanikas“ veikia iki rugpjūčio 24 d.

Stasys Jusionis: „Gimtojo krašto peizažai“

Parodoje eksponuojami įvairiu laikotarpiu tapyti Lietuvos peizažai. Pristatomi ir pastarųjų šešerių metų darbai. Jie apibendrina, susintetina, abstrahuoja Jusioniškus motyvus. Tapyba dabar kyla jau ne iš natūros, o iš širdies, atminties ir patirties. Ekspresyviai įtaigiai pakartojamos kompozicinės struktūros, patirtos nuotaikos ir įspūdžiai. Eksponuojamas ir autoportretas su mistišku, dažnai kituose kūriniuose pasikartojančiu šokančių vaikų rateliu, primenančiu autoriui kažką svarbaus iš vaikystės.
„Pylimo galerijoje“ veikia iki rugpjūčio 17 d.

Sonata Riepšaitė: „Galvoti peizažą“

„Aš kuriu įsivaizduojamus peizažus iš realių, kuriuos patyriau, apie kuriuos skaičiau, girdėjau ar atsitiktinai pamačiau nuotraukoje. Šie maži gabalėliai peizažų, kuriuos kaupiu atliepia mano prisiminimus iš realių peizažų ir įsivaizdavimą neegzistuojančių – visa tai atskleidžia mano subjektyvią pasaulėjautą. Šios dalelės pasirenkamos intuityviai, bet komponuojamos sąmoningai. Peizažo patyrimas galimas skirtingomis formomis ir sluoksniais. Aš jį patiriu, matau, skaitau, girdžiu jį ir apie jį. Visi šie skirtingi priėjimai leidžia man patirti peizažą ir juos naudoti inspiracijai, nesvarbu ar tai būtų garsas ar vaizdas“, – teigia menininkė.
Galerijoje „Meno parkas“ veikia iki rugpjūčio 25 d.

Alisa Rūta Stravinskaitė: „Grafika 2013–2018“

Jaunos kūrėjos Alisos Rūtos Stravinskaitės grafikos darbuose vyrauja mitologiniai motyvai, gyvybės ir mirties simboliai. Kūriniuose vaizduojami žmonių tarpusavio santykiai ir šeimos ryšiai, daug dėmesio skiriama tradicijoms ir jų tęstinumui, kultūros paveldui. Menininkei svarbus žmogaus ir jo aplinkos santykis, kurį ji kartais perteikia ir kaip sapnus. Ypatingas dėmesys tenka sąveikai tarp individo ir jo tautinio identiteto, jauno žmogaus tapatumo paieškoms, galimybei rinktis.
„Kauno miesto muziejuje“ veikia iki rugpjūčio 31 d.

„Gilios upės teka tyliai: Japonijos ir Lietuvos šiuolaikinės tekstilės paroda“

Parodoje pristatoma dešimties menininkių, penkių japonių ir penkių lietuvių šiuolaikinė tekstilė. Ši paroda yra tarptautinio tekstilės meno projekto, 2019 metų pavasarį prasidėjusio Japonijoje, dalis. Kioto mieste, prestižinėje tekstilės meno galerijoje „GalleryGallery“ buvo eksponuojami Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto dėstytojų profesorės Laimos Oržekauskienės-Ore ir docenčių Linos Jonikės ir Monikos Žaltauskaitės-Grašienės kūryba. Parodoje M. Žilinsko dailės galerijoje šią garsių Lietuvos menininkių trijulę papildys jaunosios kūrėjos Giedrė Antanavičienė ir Greta Kardi-Kardišiūtė. Japonijos tekstilei Kaune atstovauja Nobuko Hiroi (Kioto Menų universiteto profesorė, Suzumi Noda (Kioto Menų universiteto profesorė), Haruko Homma (Kinran University profesorė, Yoshiko Tanabe (Seian University profesorė) ir Megumi Kishida.
„Mykolo Žilinsko dailės galerijoje“ veikia iki rugsėjo 1 d.

Lilija Valatkienė: „Išrinktieji“

Projektas „Išrinktieji“ – dailininkų psichologinių portretų, sujungtų į segmentus, alegorinė dėlionė, jų nutapytų paveikslų reali dėlionė bei viską fiksuojantis ir intrigą atskleidžiantis katalogas – yra savotiška psichologinio portreto žanro „veidaknygė“. „Paroda – tai mano subjektyvi „išrinktųjų“ metaforos (visi pašauktieji, bet ne visi išrinktieji) interpretacija, todėl į mano išrinktuosius pažvelkite taip pat subjektyviai“, – sako menininkė L. Valatkienė.
„V. K. Jonyno galerijoje“ veikia iki rugsėjo 26 d.

Eglė Ganda Bogdanienė: „Pasveikinimas“

Parodoje pristatomi E. G. Bogdanienės darbai peržengiantys tekstilės ribas. Menininkė savo kūrybą suvokia kaip socialinių eksperimentų laboratoriją, kurioje tyrimo objektu dažniausiai tampa visuomenė ar net pati autorė. Jos darbuose gausiai naudojamos įvairios medžiagos ir skirtingos technologijos. Nauja raiška prabyla vėlimo ir smaigstymo technikos. E. G. Bogdanienės kūryba įtraukia į moters identiteto refleksijas patriarchalinėje kultūroje. Klasikiniai ir krikščionybės mitai, kasdienė rutina, atradimai ir netektys, lyčių stereotipai jos darbuose virsta egzistencinėmis aktualijomis.
„V. K. Jonyno galerijoje“ veikia iki rugsėjo 26 d.

„Tylos ekspresija. Antanui Samuoliui atminti“

Antanas Samuolis (1899–1942) – vienas talentingiausių XX a. lietuvių tapybos meistrų, tapytojų modernistų grupės „Ars“ narys, į Lietuvos dailę įnešęs emocionalių spalvų ir formų ekspresijos bei modernumo. A. Samuolis studijavo ir kūrė Kaune, čia jis paliko ryškų savo kūrybos pėdsaką. Jo, kaip ir kitų Kauno dailės mokyklos atstovų, kūriniai darė didžiulę įtaką vėlesnėms dailininkų kartoms, todėl neatsitiktinai kauniečiai dailininkai dažnai reflektuoja šio menininko gyvenimo kūrybą, improvizuoja tapybos meistro kūrinių motyvais.
„Šiaulių dailės galerijoje“ veikia iki rugpjūčio 10 d.

Aurimas Eidukaitis: „Dažų imperatorius“

Dailininko paveikslų pamatas – idėja, užduodanti žiūrovui įvairius klausimus, priverčianti analizuoti jam pateiktą informaciją. Tam pasitelkiama klasikinės dailės istorija, didžiųjų meistrų išmintis ir patirtis. Pagirtina, kad sudėtinga kompozicija išlaiko pusiausvyrą, detalių gausa netrukdo profesionaliam darbui. A. Eidukaitis tarytum dirigentas, kurio batutos klauso visos spalvos. Iš daugybės elementų komponuojama paveikslo visuma, matomas daugiasluoksniškumas, didelę reikšmę turi šešėlių ir šviesos žaismas. Turtinga spalvinė gama, dažnai matomas noras išsiveržti iš įprastų taisyklių ir rėmų: nuo saikingai sudėliotos akademiniais principais paremtos paletės iki ribinių derinių. Tai sukelia stiprų kitokios realybės pojūtį, tačiau nesuardo paveikslo visumos.
„Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre“ veikia iki rugsėjo 1 d.

Romas Klimavičius: „Pasmerkti būti laimingais“

Produktyvaus, vos ne kasmet parodas rengiančio R. Klimavičiaus kūrybai būdingos sakralumo paieškos. Šie tyrimai atsispindi ir parodoje „Pasmerkti būti laimingais“. Kiekvienam kūriniui parinkęs citatą iš Šv. Rašto, menininkas tokiu būdu akcentuoja kontrastą tarp vaizdo ir minties bei įtraukia žiūrovą į tam tikrą žaidimą. „Nes viskas yra žaidimas. Bažnyčioje taip pat vyksta savotiškas spektaklis: kunigai tarsi aktoriai, apsirengę sceniniais kostiumais, pasitelkiama muzika, vaidyba, scenografija. Vyksta šventas aktas. Bet mes visi nuodėmingi – netgi kunigai nusideda. Ir mano darbuose – nuodėmių atspindžiai, o tomis citatomis aš nei gąsdinu, nei mokau, nei moralizuoju – tarsi bandau tas nuodėmes išrišti…“ – argumentuoja savo pasirinkimą menininkas.
„Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre“ veikia iki rugsėjo 1 d.

„Sekcija“

Respublikinės mažosios plastikos parodos Klaipėdoje rengiamos nuo 2005 m. Jų tikslas buvo pristatyti skulptūrinės formos, mažosios plastikos tendencijas nuo klasikos iki eksperimento, sujungti įvairių kartų menininkus bendroje erdvėje. Per keturiolikos metų laikotarpį gyvuojant šiai tradicijai LDS Klaipėdos skyrius subrandino idėją neapsiriboti vien mažosios plastikos formatu ir žengti plačiau – meno festivalis „Faktas-Forma“ ir jo paroda „Sekcija“ KKKC Parodų rūmų salėse atveria platesnį vizualinių patirčių lauką ir suteikia viltį Klaipėdą paversti savotiška formos meno Meka ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio kontekste.

Parodoje „Sekcija“ dalyvauja LDS skyrių skulptorių, ir ne tik, sekcijų nariai su skulptūrinės formos, objekto, instaliacijos meno kūriniais. Žodis „sekcija“ (lot. sectio – pjūvis, dalijimas) – tai ne tik įstaigos ar organizacijos poskyris ar padalinys, tam tikra žmonių grupė, bet ir baldas, kuriame dar nesenoje praeityje būdavo įprasta tarsi parodai „išeksponuoti“ visą savo gyvenimą ar tai, ką turime geriausio. Dabar gyvename laisvės laiku, ir atminties kultūra bei jos įprasminimas meno kūriniu – gyvybingas kaip niekada anksčiau, tad parodos koncepcija apeliuoja į ekspozicinio lauko vizualinį sprendimą žiūrovui pateikiant faktinį rezultatą, formos faktinį egzistavimą.
„Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre“ veikia iki rugsėjo 1 d.

Edita Bikelienė: „Su(si)tikimas“

Personalinė tekstilinių paveikslų paroda.
„Tauragnų krašto muziejuje“ veikia iki rugpjūčio 20 d.

Eugenijus Čibinskas: „Sąmoningi atsitiktinumai“

„Vytauto Valiušio keramikos muziejuje“ veikia iki rugpjūčio 20 d.

„Susitikimai“

„Smagūs neplanuoti vasaros susitikimai tapo pirmąja kibirkštimi šiai parodai. Atrodo, nuolat kažką sutinkame, bet kai susitinka 20 puikių, gerai žinomų menininkų, tai – jau visa puota. Taigi jums tikrai pasisekė, mieli lankytojai! Užsukę į šią erdvę, pamatysite skirtingų autorių, Lietuvos dailininkų sąjungos narių įvairialypę kūrybą: tapybą, piešinius, skulptūras ir grafikos darbus.
Vienas bendras juos siejantis vardiklis – nors jų, be abejo, galima rasti ir daugiau – yra linija. Jos sinonimais tampa: potėpis, briauna, kraštas, nugarėlė. Vienur linija ekspresyvi, ilga, banguojanti, ritminga, plati, kitur – vos matoma, paskendusi vaizdo visumos harmonijoje. Juk viskas ir prasideda nuo liniją (b)rėžiančio rankos mosto. Pirmiausia, tylus paties menininko susitikimas su savimi“, – sako dailėtyrininkė Ieva Elena Baublytė.
„Medalių galerijoje“ veikia iki rugpjūčio 3 d.

Eimutis Markūnas ir Remigijus Treigys: „Integracija“

Tai pirma bendra šių bičiulių paroda, kurioje jų iš pirmo žvilgsnio skirtinga kūryba integruojasi tarpusavyje ir šioje akistatoje papildo arba kontrastuoja viena su kita.

Fotomenininkas Remigijus Treigys pristatys serijos fragmentus iš feisbukopašnekesių su Benu Šarka „Vidurnakt ir giliau“. Kaip teigia autorius, „kūriniai tampa savarankiški ir integruojasi su kitu pašnekovu – Eimiu“. Šįkart dialogas vyksta ne tik tarp neryškių, „triukšmingų“ fotografinių atvaizdų, o taip pat ir su Eimučio Markūno ryškiaspalve didelio formato gestine tapyba. Nespalvoti miesto fragmentai ir kasdienybės vaizdiniai integruojasi su abstrahuotais, miesto inspiruotais tapybos kūriniais.
Galerijoje „Meno parkas“ veikia iki rugpjūčio 25 d.

Irma Leščinskaitė: „Nuo abstrakcijos iki miniatiūros. Mažosios Lietuvos asmenybių pėdsakais“

I. Leščinskaitės tapybos ir piešinių paroda „Nuo abstrakcijos iki miniatiūros. Mažosios Lietuvos asmenybių pėdsakais“ yra vienas iš tęstinio projekto, kurio tikslas – įtraukti į šiandieninio meno lauką Lietuvos dailės paveldą, etapų. Ankstesnėse parodose (2009, 2016) tapytoja pristatė du paveikslų ciklus, kuriuose paveldas artikuliuojamas įvairiomis meninėmis formomis. Nuo 2007 m. autorė naudoja parodose interaktyvius techninius sprendimus, kurie papildo tradicinę tapybos raišką.
„Prano Domšaičio galerijoje“ veikia iki rugsėjo 1 d.

Justyna Kabala: „Trys spalvos“

Naujausioje Justynos Kabalos parodoje pristatomi paskutinius dvejus metus kurti kūriniai. Tai abstraktūs tapybos darbai, kurie referuoja į aliejinės ir akrilo technikos pagrindines spalvas. Kūriniai reflektuoja atliktą formalų spalvų tyrimą: per struktūrą, skirtingas kompozicijas, kintantį įsotinimą, šešėlius bei spalvos šviesumą.

Ciklas remiasi pagrindinėmis spalvomis. Geltona, raudona, mėlyna – galima sakyti, tapybos atomai – kurių pagalba menininkė grįžta prie ištakų. Justyna kūryboje savo pačios patirtį jungia su tautinėmis temomis bei avangardo paveldu. Meninis tyrimas taip pat atspindi autorės asmenines jausenas, grąžina ją prie šeimos šaknų. Dalis ciklo sukurta studijoje, dalis ‒ lauke, Justynos senelių sodyboje Čerškėje, netoli Varšuvos, čia autorė praleisdavo vaikystės vasaros atostogas.
Galerijoje „Si:said“ veikia iki rugpjūčio 2 d.

Antanas Sutkus: „Pro memoria“

Paroda skirta Kauno žydų geto likvidavimo 75-osioms metinėms paminėti. Eksponuojami autoriniai, dažnai vintažiniai sidabro atspaudai.

Antanas Sutkus dar 1988 m. pradėjo fotografuoti Holokaustą išgyvenusiųjų susitikimus. Vėliau tai išaugo į unikalią portretų seriją, liudijančią kraupius karo bei pokario įvykius, sutraiškiusius žydų tautos likimą Lietuvoje. Nuotraukose įamžintų ilgai kentėjusių žmonių žvilgsniai mums primena tai, kas įvyko, kad tai niekada nepasikartotų. Daugeliui Antanas Sutkus yra Lietuvos žmonių fotografas. Lietuvos žmonės, ne tik gatvėje sutikti – laimingą ar dramatišką gyvenimą nugyvenę, bet ir žmoniškumą liudijantys lietuvių portretai. Holokaustą išgyvenę žydai fotografui taip pat yra neatsiejama Lietuvos žmonių dalis.
„M. K. Čiurlionio dailės muziejuje“ veikia iki spalio 6 d.

Nauja Lietuvos dailės ekspozicija

Pasakojime, suskirstytame į teminius skyrius „Sprogimas“, „Modernizacijos projektai“, „Krizė ir maištas“, „Virsmas“ ir „Šiuolaikybė: kritika ir vaizduotė“, modernus ir šiuolaikinis Lietuvos menas atsiskleidžia XX a. II pusės – XXI a. politinių, socialinių ir kultūrinių šalies ir pasaulio įvykių kontekste. Žvilgsnio centre – modernybės pasaulėvaizdis, jo atspindys prieštaravimų kupiname sovietmečio Lietuvos meniniame gyvenime ir dailės kūriniuose bei transformacija po nepriklausomybės atgavimo plačiai išsiskleidusiame šiuolaikiniame mene. Kuriamas daugiaspektis, įvairias mažas istorijas apjungiantis pasakojimas, nūdienį požiūrį pabrėžia šiuolaikinių menininkų intervencijos į ekspoziciją. Rodoma virš 150-ties įvairių kartų Lietuvos ir egzilio dailininkų kūryba –tapyba, skulptūra, grafika, fotografija, tekstilė, objektai, instaliacijos, videomenas, kino filmai kt., tarp jų ir mažai žiūrovams žinomi, retai matomi eksponatai.
„Nacionalinėje dailės galerijoje“ veikia iki gruodžio 30 d.

„Saldus ateities prakaitas“

Paroda apima pastarųjų 40 metų Lietuvos dailę, pradedant aštuntojo dešimtmečio pabaiga-devintojo dešimtmečio pradžia – prieš pat didžiąsias permainas. Dažniausiai apie naująjį Lietuvos meną pradedama kalbėti nuo Sąjūdžio laikų. Tačiau kaip kūrė menininkai, dar nenutuokdami apie būsimus pokyčius, tačiau jau pamažu artėdami link jų?
„Nacionalinėje dailės galerijoje“ veikia iki rugsėjo 1 d.

Carolle Benitah: „Fotografiniai suvenyrai“

Darbų serijoje, kurią menininkė apibūdina kaip „kasinėjimą“, nagrinėjami autorės vaikystės prisiminimai. Nuotraukos, rastos šeimos albumuose ir batų dėžėse, suklasifikuotos, suskenuotos, atspausdintos ant kito popieriaus ir galiausiai apsiuvinėtos raudonais, juodais ar auksiniais siūlais. Dešimtmetį dirbusi kaip mados dizainerė, Carolle Benitah 2001 m. pradėjo aktyviai kurti fotografijos kontekste, savo nuotraukas papildydama įvairiomis siuvimo technikomis. „Siuvinėdama kiekvienu dygsniu popieriuje išduriu skylę. Sulig kiekvienu dygsniu miršta mano demonai. Tai lyg egzorcizmas. Duriu tol, kol nebeskauda“, – teigia menininkė.
„Prospekto galerijoje“ veikia iki rugpjūčio 10 d.

Raimundas Majauskas: „Retrospektyva“

Autorinė jubiliejinė kūrybos paroda, skirta autoriaus 70-mečiui ir aktyviam kūrybos 40-mečiui paminėti. Parodoje retrospektyviai apžvelgiama autoriaus kūryba, pristatant nuo atrinktų, autoriaus braižą geriausiai atspindinčių ankstesnių kūrinių iki naujausių paveikslų. Eksponuojama aliejinė tapyba, akvarelė, piešiniai, pastelės. Dailininko kūryba išsiskiria savo koloritu, impresyvia gestine tapyba, vaiskumu. Autoriaus motyvais dažnai tampa peizažo erdvė, atpažįstami, lyg kažkur matyti vaizdai, figuratyvinės kompozicijos, taip pat natiurmortai.
Galerijoje „Meno parkas“ veikia iki rugpjūčio 2 d.

Eugenijus Lukas Kolmogorcevas: „Nervinė sistema“

„Paskutiniu metu, besišnekučiuojant, teko patirti akimirkas, kurios įprastai vadinamos „gyvenimiškomis“. „Gyvenimiškos“ situacijos arba istorijos apie gimimą, nušvitimą, ligas, tyrumą, netektis ir kt. priverčia kiek išeiti iš asmeninės komforto zonos. „Gyvenimiški dalykai“ sukuria priartėjimo prie nuogos tikrovės pojūtį. Tikriausiai daugelis žinome vietelę Kaune, kur už akių užkliūva žodžiai „tikrovė yra tiktai tai, kuo tikima“. Mes tikime ir norime tikėti įvairiausiais, keisčiausiais dalykais. Įsiaudrinus tikra – netikra dažnai tampa antraeiliu klausimu. Šis nekonkretumas privertė pamąstyti apie primityvias gyvybės formas, kaip mes nuolatos romantizuojame savo aplinką ir dar apie šį bei tą. Vienaip ar kitaip tai padovanoja ir kažkokį priartėjimą prie labai artimos ir tuo pačiu nepasiekiamos akimirkos – „čia ir dabar“.“
Galerijoje „Meno parkas“ veikia iki rugpjūčio 2 d.

Arvydas Každailis: „Pro vagono langą“

Personalinė grafikos darbų paroda.
Utenos kultūros centro didžiojoje fojė veikia iki rugpjūčio 15 d.

Kristina Šorienė: „Simbolių batika“

Personalinė tekstilininkės K. Šorienės batikos darbų paroda.
„Utenos kraštotyros muziejuje“ veikia iki rugpjūčio 2 d.

Edita Suchockytė: „Bangavimai: linijos gyvenimas“

E. Suchockytės paroda „Bangavimai: linijos gyvenimas“ keliauja per menininkės kūrybinę biografiją, stebėdama netikėtumų pilną linijos gyvenimą. Nedidelės apimties retrospektyvoje eksponuojami nuo studijų Vilniaus dailės akademijoje iki šių dienų sukurti darbai.

E. Suchockytės kūryboje linija išgyvena nuolatinį virsmą ir nuotykį. Ji išsivaduoja iš klasikinei grafikai būdingos statikos ir pasineria į gyvai kintantį judesį. Menininkė tikrina klasikinių grafikos technikų ribas, akademinį meistriškumą derindama su atsainiu lengvabūdiškumu, kuriam pasiduoda ir pagrindinės jos darbų veikėjos – autentiška būtimi alsuojančios moterys.

„Linija žymi mano kūrybinį kelią ir jo raidą. Skirtingais gyvenimo etapais ji griežtėja arba švelnėja, bet išlieka pagrindiniu mano atspirties tašku. Ji kaip medis, kuris turi tvirtą kamieną, bet kasmet išleidžia naujų šakų. Man įdomu stebėti jo augimą, jausti savo menines šaknis ir pasiduoti stichiškai kūrybos prigimčiai“, – teigia E. Suchockytė.
Namų idėjų centre „NIC“ veikia iki rugpjūčio 2 d.

„Liublinas – Lietuvos ir Lenkijos unijos miestas“

 

Liublino unijos 450 metų sukakties proga Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir Liublino muziejus (Lenkija) rengia tarptautinę parodą, kurioje bus eksponuojamas įspūdingas, savo matmenimis, menine įtaiga, simbolinėmis prasmėmis ir pavaizduotų istorinių personažų gausa išsiskiriantis garsaus lenkų dailininko Jano Mateikos (Jan Matejko, 1838–1893) paveikslas „Liublino unija“.

Ši istorinė drobė, nutapyta 1869 m., minint Liublino unijos 300 metų jubiliejų, įtaigiai atskleidžia su minimu įvykiu susijusias nuotaikas ir istorinį kontekstą. Monumentaliame paveiksle vaizduojamas baigiamasis Liublino seimo etapas – unijos priesaika renesansinėje Liublino pilies menėje. Ypatingas dėmesys sutelktas į Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį Žygimantą Augustą (1544/1548–1572), unijos iniciatorių ir rėmėją. J. Mateikos paveiksle meistriškai atskleidžiami istorinės savimonės ir tapatybės akcentai, aktualūs ir reikšmingi iki šių dienų.
„Valdovų rūmuose“ veikia iki lapkričio 24 d.

„Tarp medicinos ir politikos: Seimo Pirmininkui Jonui Staugaičiui – 150“

Kauno miesto muziejus kviečia į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos parengtą parodą „Tarp medicinos ir politikos: Seimo Pirmininkui Jonui Staugaičiui – 150“. Paroda siekiama prisiminti ir įprasminti Lietuvos parlamentarizmui svarbias asmenybes ir įvykius – ji skirta iškiliam Lietuvos Respublikos parlamento nariui, savo laiku buvusiam vienam iš trijų aukščiausių Lietuvos Respublikos pareigūnų, Seimo Pirmininkui Jonui Staugaičiui.
„Kauno muziejuje“ veikia iki rugsėjo 1 d.

Leono Katino kūrybos darbų paroda

Ankstyvojo laikotarpio Leono Katino tapyba (portretai, peizažai, teminės kompozicijos) turi akademizmo bruožų. 7 dešimtmečio kūriniai laisvesnio piešinio, apibendrintų formų; 8–9 dešimtmečio kūriniai maksimaliai abstrahuoti, būdinga lokalios spalvų dėmės, keliasluoksnė faktūra, ekspresyvūs potėpiai, dekoratyvumas. Šio laikotarpio kūryboje gausu filosofiškų kompozicijų teatro tema, jose dramatišku koloritu perteikiamas žmogaus būties tragiškumas.
Galerijoje „Laiptai“ veikia iki rugpjūčio 5 d.

Objektų paroda „Archyvas“

Šiaulių menininkų objektų paroda „Archyvas“ – tai trečiasis tęstinio projekto „Archyvas“ renginys. Trečioji projekto dalis subūrė menininkus, kurių kūrybos laukas nėra tiesiogiai susijęs su skulptūra ar instaliacija. Menininkai erdvines konceptualias kompozicijas pristatė specialiai šiam projektui parinktose Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio vilos salėse. Pagrindinė idėja yra konceptualiai bei vizualiai integruoti šiuolaikinių Šiaulių menininkų kūrybą į istorines erdves-ekspozicines sales. Netikėti ir originalūs menininkų sprendimai, šiuolaikine meno kalba aktualizuotą istoriją, priartina dabartinį žiūrovą prie praeities temų, skatina atrasti dialogą tarp praeities ir dabarties, leidžia naujai atrasti bei suprasti istorines erdves bei ten esančius muziejaus eksponatus.
„Aušros muziejuje“ veikia iki rugsėjo 29 d.

Violeta Bubelytė: „Savas kūnas“

Jau daugiau nei tris dešimtmečius fotografuojamas kūnas keičiasi, bet keičiasi ir autorės požiūris į jį, į save, į fotografiją. 9-ajame dešimtmetyje jauna mergina valiūkiškai rodosi ir slapstosi už draperijų, už veidrodžių, už atspindžių. Ji sprunka nuo mūsų žvilgsnio susidvejindama ir leisdama aplinkai pasiglemžti jos efemerišką kūną. Ji daro bandymus, vis grįžta pažiūrėti į fotografiją tarsi veidrodį, tarsi klausdama: kaip aš atrodau, kas aš esu? O kartu ir vaidindama nusisukusią, tiriančią, laukiančią, matuojančią, matuojamą, prislėgtą, liudijančią, liūdinčią merginą-moterį. Ir besikeičiančią – dešimtajame dešimtmetyje kūnas ima prarasti stangrų jaunystės liaunumą, darosi toks, kokį vizualinė kultūra atmeta kaip neišvaizdų.
„Fotografijos muziejuje“ veikia iki rugpjūčio 28 d.

„Choras, pakerėjęs pasaulį“

Kilnojamoje parodoje eksponuojamos fotografijos, koncertų programos, afišos, dokumentai iš Kauno miesto muziejaus fondų, Kauno valstybinio choro ir maestro P. Bingelio asmeninio archyvų. Parodoje pateikiamos muzikologų, kompozitorių, dirigentų  citatos, įvertinančios KVCH profesionalumą ir unikalumą, choro vadovo ir choristų prisiminimai. Ekspoziciniai stendai iliustruojami gastrolių žemėlapiais, koncertų diagramomis.
„Kauno valstybinėje filharmonijoje“ veikia iki rugsėjo 30 d.

Raimondas Paknys: „Mūro istorijos. Nykstantis Abiejų Tautų Respublikos paveldas“

Šioje parodoje eksponuojamas buvusioje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės, vadinamosios Abiejų Tautų Respublikos, teritorijoje (Lietuvoje, Baltarusijoje, Lenkijoje ir Ukrainoje) per šimtmečius išsibarstęs architektūros paveldas, atskleidžiama šiandieninė nykstančių bažnyčių, pilių, dvarų sodybų situacija. Tai tęstinis leidėjo ir fotografo R. Paknio parodų ciklo „Išlikęs laikas“ projektas. Įgyvendintų projektų sėkmė rodo dabartinės Lietuvos visuomenės norą domėtis Abiejų Tautų Respublikos istorija ir puoselėti jos istorinę atmintį. Autorius kuria meniškus, istorinės romantikos kupinus vaizdus, kartu ragina atkreipti dėmesį į per šimtmečius deformuotą ir su kiekviena diena vis labiau nykstantį senosios Lietuvos architektūros paveldą: bažnyčias, koplyčias, vienuolynus, dvarus, jų interjerus ir eksterjerus.
„Valdovų rūmuose“ veikia iki rugsėjo 1 d.

„Kraujas ir žemė: tamsūs menai tamsiems laikams“

Paroda yra metaforiška ir vizuali, „eurazijos“ ir „tarptautinė“, tuo pat metu ir „žemiška“ ir efemeriška. Ja nesiekiama užsiimti „žinojimo gamyba“, „kelti sąmoningumą“ arba „brėžti teritorijas“. Vietoje to, joje pasikliaujama dalyvaujančių menininkų pasiryžimu nukreipti ar sugriauti bet kokį kuratorinį planą savo atviro mąstymo praktikomis. Ji siūlo, kad tapyba gali sukurti mąstymo erdvę, kad filmas geba daugiau nei linksminti bei perduoti idėjas, ir kad performansas yra tinkama medija pasakoti daugialypius pasakojimus.
„Šiuolaikinio meno centre“ veikia iki rugpjūčio 18 d.

Mindaugas Navakas: „Daiktiškumai“

Paroda „Daiktiškumai“ – tai kompaktiškas teminis projektas, pristatantis skirtingus pastaraisiais metais plėtotus kūrėjo praktikos aspektus. Parodoje monumentalūs akmens elementai jungiami su smulkesne plastika, kurioje šiuolaikiškai tyrinėjamos sociokultūrinės menininką dominančių medžiagų – atvežtinių egzotiškų granitų, pigių tapetų, guminių užvalkalų, čiužinių ir buitinių rakandų – reikšmės. Mindaugas Navakas lieka prie jį visuomet dominusių temų, tačiau pasitelkia naujausias (akmens apdirbimo) technologijas, taupius ir neįprastus jų panaudojimo būdus, referuodamas į aktualius jų kilmės ir vartojimo socialinius bei ekonominius kontekstus. ŠMC parodoje menininkas atlieka precizišką ir konceptualų minimalistinei skulptūrai būdingų pamatinių skulptūros savybių – medžiagos, tūrio, apimties ir konteksto – tyrinėjimą. Monumentalius savo kūrybos aspektus Navakas pristato kamerinėje interjero situacijoje, suteikdamas žiūrovui galimybę atsirasti specialiai ŠMC Pietinei salei pritaikytoje totalioje instaliacijoje.
„Šiuolaikinio meno centre“ veikia iki rugpjūčio 18 d.

„Fotografijos muziejaus studijos“ mokinių paroda

Saulėtą birželį užbaigdami mokslo metus jaunieji kūrėjai tradiciškai pristato savarankiškai parengtą baigiamąją fotografijos kūrinių parodą. Parodos atidaryme darbų autoriai plačiau papasakos apie kūrybos procesą, pasidžiaugs kūrybinio darbo rezultatais. Per mokslo metus pasiekta pažanga bei įgytos žinios bus patvirtintos „Fotografijos muziejaus studijos“ baigimo pažymėjimais.

Fotografijos muziejuje trečius metus vedamą fotografijos būrelį lanko vyresnio mokyklinio amžiaus vaikai ir jaunuoliai. Du kart per savaitę muziejuje susirinkę mokiniai, padedami fotografo Edvardo Tamošiūno, mokosi fotografijos pagrindų, įgunda valdyti šiuolaikinę profesionalią fotografijos techniką, dirbti su studijine įranga.
„Fotografijos muziejuje“ veikia iki rugpjūčio 28 d.

„Vilnius dailėje. 1939–1956“

Vilnius įvairiais laikotarpiais meno kūriniuose ne kartą įvairiais aspektais buvo pristatomas visuomenei. Šios parodos tikslas yra parodyti miestą sunkiais karo ir sudėtingais pokario metais,  apimant 1939–1956 m. laikotarpį. Paroda siekiama atskleisti, kokį Vilnių matė, kaip jį vaizdavo tuo metu sostinėje ypač sunkiomis sąlygomis gyvenę ir kūrę menininkai.
„Vilniaus paveikslų galerijoje“ veikia iki rugsėjo 8 d.

„Kauno (ne)laikinumai“

„Kauno (ne)laikinumai“ – Laikinosios sostinės metams pažymėti skirta paroda, kurioje retrospekyviai pristatomas 1919–1940 m.Kaunas. Po karo Vilnių užėmus bolševikams, o vėliau lenkams, Kaunas nuo 1919 m. sausio tapo laikinąja Lietuvos sostine.
„Kauno miesto muziejuje“ veikia iki gruodžio 31 d. 

Jonas Rustemas: „Veneros gimimas“

Lietuvos dailės istorijos kontekste „Veneros gimimas“ yra įdomus ne tik kaip mitologinio žanro J. Rustemo kūryboje pavyzdys (Lietuvoje daugiau jų neturime), bet ir kaip XIX a. pradžios Vilniuje dar gana retas moters aktas, tikėtina, tapytas iš natūros. J. Rustemas ne kartą piešė ir tapė aktus – tą liudija skirtingo laikotarpio dailininko kūriniai („Vergių pardavimas“, „Mauduolės“ ir kt.). Vilniaus universitete savo mokiniams jis taip pat duodavo piešti gyvą modelį. Tiesa, tuomet universitete aktams pozuodavo tik vyrai. Moterų aktai, kaip ir ankstesniais amžiais, buvo piešiami dailininkų dirbtuvėse, o jiems pozavo dailininkų žmonos ir mylimosios. Taip buvo ir šį kartą.
„Vilniaus paveikslų galerijoje“ rodoma iki gruodžio 31 d.

„Klegesiai, žaibai, naktibaldos ir juodaragiai“

Su nekantrumu laukiantiems vasaros ir išsiilgusiems vasaros festivalių atmosferos Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyrius parengė naują pramoginę erdvę – postfolkloro krypties festivalių parodą „Klegesiai, žaibai, naktibaldos ir juodaragiai“, kurioje kviečia pajusti trenksmingą postfolkloro krypties festivalių ritmą. Parodoje pristatomi penki postfolkloro muzikos festivaliai: „Mėnuo Juodaragis“, „Suklegos“, „Kilkim žaibu“, „Jotvos vartai“, „Saulėtosios naktys“. Eksponuojamos kiekvieno šių festivalių raidą ir savitumą atskleidžiančios fotonuotraukos bei autentiška atributika, lankytojams suteikiama galimybė susipažinti su juose skambančia muzika ir netgi išmėginti festivalio sceną.
„Kauno miesto muziejuje“ veikia iki gruodžio 31 d.

„Kerinti molio galia“

Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje atsiverianti paroda „Kerinti molio galia“ yra skirta reikšmingam lietuvių profesionaliosios keramikos tarpsniui priminti, kuris siejamas su Kauno „Dailės“ kombinato keramikos skyriuje beveik tris dešimtmečius kurtais mažo tiražo (vos 10 vienetų) dirbiniais.
„Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje“ veikia iki rugsėjo 8 d.

„Gyvūnas – žmogus – robotas“

Mes, žmonės, esame linkę save laikyti labiau išsivysčiusia rūšimi, turinčia teisę spręsti visos gyvūnijos likimą. Ar tikrai? Pamažu imama abejoti tokia aiškia atskirtimi. Šiam pokyčiui didelę įtaką daro vis gilėjanti ekologinė krizė, augantis industrinis vartojimas, atsirandančios naujos gyvybės formos ir sparčiai besivystančios technologijos.

Tai paroda apie tapsmą. Kuo gyvūnai ir kitos gyvybės formos tapo mūsų gyvenime, kuo jiems tampame mes? Kas išliks, kas laimės ir kas lems ateitį? Santykis su kitomis gyvybės formomis bei žmonių sukurtu dirbtiniu intelektu labai daug pasako apie mus, žmones, todėl MO muziejus kviečia pažinti save iš naujo ir tai patirti būtent MO.
„MO muziejuje“ veikia iki rugpjūčio 25 d.

„Atminties kodas: Tilmansų palikimas Kaune“

Parodoje „Atminties kodas: Tilmansų palikimas Kaune“ pristatomas verslininko Kurto Tilmanso šeimos palikimas. 1906 m. pakviestas dėdės Richardo, jis su žmona Marija atvyko į Kauną. Įsikūręs viloje Smėlio g. 16 (dab. Griunvaldo g.) Kurtas Tilmansas kartu su giminaičiais įsitraukė į miesto gyvenimą, politinę, kultūrinę bei visuomeninę veiklą.

Parodoje eksponuojamos Marijos ir Kurto Tilmansų vilos interjero vertybės – vienas iš nedaugelio išlikusių tokio pobūdžio rinkinių Lietuvos muziejuose. Jis puikiai iliustruoja XX a. 1–4 deš. pasiturinčių Kauno verslininkų interjerą. Rinkinys reikšmingas istoriniu požiūriu, nes atspindi šeimininkų savimonę, meninius interesus, dvasinius poreikius ir pomėgius. Kaip vieni turtingiausių miestiečių, Tilmansai, nors ir nebūdami kolekcininkai, pagal savo skonį formavo namų ir biurų interjerą, o kartu diktavo tam tikrą madą tuometinei Kauno aukštuomenei. Parodoje eksponuojamas Tilmansų rinkinys, leis prisiminti šeimą, labai ryškiai įsiliejusią į Kauno istoriją.
M. Žilinsko dailės galerijoje veikia iki spalio 20 d.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!