Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2019 m. rugpjūčio 5 d. 13:34
Savaitės parodų kalendorius
Rugpjūtis 5 - 11
„Mūsų asmenukė“

Ką jie visi sako šiais pasiutusiai greitais laikais? Ar (auto)portretu galime papasakoti ne tik apie vieną žmogų, bet ir apie visą visuomenę? (Auto)portretas atspindi santykį tarp vaizduojamo objekto ir autoriaus. Jame menininkas ne tik atskleidžia intymių asmeninių detalių, tačiau ir pavaizduoja konkrečią gyvenimo akimirką. Portretas – būdas parodyti, kaip žmogus keičiasi. Parodoje eksponuojami kūriniai atskleidžia personažų charakterius, pasakoja istorijas, netgi išsako protestą ir perteikia šiuolaikinės visuomenės nuotaikas. Visi darbai vienaip ar kitaip susiję su žodžiu „pokytis“ ir įvairiomis jo prasmėmis: transformacija ir metamorfoze, mūsų reakcijomis į išorinį pasaulį, skirtingų kultūrų poveikiu žmogaus elgesiui, savojo „aš“ interpretacija. Šiuolaikinei menininkų kartai portretas – galimybė pabrėžti vaizduojamo asmens kultūrą ir socialinę aplinką, nulemiančią žmogaus išskirtinumą bei savitumą.
„MO“ muziejuje veikia iki lapkričio 17 d.

„Link“

Prieš 30 metų Baltijos šalių vienybę įprasminanti idėja žaibiškai apskriejo visą regioną – į gyvą žmonių grandinę, kuri linkiais tęsėsi nuo Talino, per Rygą, iki Vilniaus, jungėsi vis daugiau piliečių. Tai buvo gestas, kuriuo koduota atvira ir taiki žinutė – siekis išsilaisvinti ir būti nepriklausomiems. Šiandien komunikacija radikaliai pakito: skaitmenizavus informacijos sklaidą, tapo daug paprasčiau skleisti informacinius kodus – pakanka pasidalinti vadinamaisiais link‘ais (angl. link – nuoroda, ryšys, sąsaja, grandis ir t. t.). Reflektuojant šio žodžio prasmę, kuria referuojama kryptis, linkmė, atskleidžiamas parodos turinio daugiabriauniškumas. Gryninant projekto LINK vientisumą, centrine figūra pasirinktas žymus Lietuvos akvarelistas, grupės AQUA 12 įkūrėjas Eduardas Urbanavičius (1931-2008). Laisvės apraiškos link Nepriklausomybės, menininko kūryboje įprasmina tautines ir pilietines vertybes. Siekiant auditoriją plačiau supažindinti su grupės AQUA 12 puoselėjama grynosios akvarelės tradicija, parodoje pristatoma trijų Baltijos šalių akvarelistų darbų kolekcija. Parodoje dalyvauja apie 40 dailininkų.
Galerijoje „Arka“ veikia iki rugpjūčio 23 d. 

Arvydas Kašauskas: „Nuo realaus link abstraktaus“

Parodoje eksponuojami darbai apibendrina ilgametę autoriaus reflektuojamą Lietuvos kraštovaizdžio temą, kūriniuose pristatomą nuo platesnės panoramos peizažų iki siaurose didmiesčių gatvelėse aptinkamų kamerinių naratyvų. Dominuojantys regimos aplinkos motyvai, kuriuose ypatingas dėmesys skiriamas medžiams, artimi daugeliui viduriniosios ir vyresnės kartos lietuvių tapytojų, tačiau Kašauskas išsiskiria savitu tapymo stiliumi. Pastarasis pasireiškia išraiškingomis storasluoksnėmis geometrizuotų detalių kompozicijomis, primenančiomis mozaiką. Dailininko stilių menotyrininkas dr. Vidas Poškus apibūdina kaip monumentalų ir sieja su menininko apginta diplomine freska „Darbas ir mokslas“.
Galerijoje „Arka“ veikia iki rugpjūčio 23 d.

Alisa Rūta Stravinskaitė: „Grafika 2013–2018“

Jaunos kūrėjos Alisos Rūtos Stravinskaitės grafikos darbuose vyrauja mitologiniai motyvai, gyvybės ir mirties simboliai. Kūriniuose vaizduojami žmonių tarpusavio santykiai ir šeimos ryšiai, daug dėmesio skiriama tradicijoms ir jų tęstinumui, kultūros paveldui. Menininkei svarbus žmogaus ir jo aplinkos santykis, kurį ji kartais perteikia ir kaip sapnus. Ypatingas dėmesys tenka sąveikai tarp individo ir jo tautinio identiteto, jauno žmogaus tapatumo paieškoms, galimybei rinktis. Kadangi menininkė šiuos grafikos darbus sukūrė dar mokydamasi mokykloje, ne visos temos buvo vystomos sąmoningai. Pasak pačios kūrėjos: „Tai tarsi mano asmeninė vertybių ieškojimo kelio pradžia, kai net neįtariau, kur jis mane nuves. Norėjau būti nuoširdi, todėl rinkausi temas, kurios atrodė svarbios ir jautrios. Viskas vyko labai natūraliai. O vėliau peržiūrinėdama visus savo darbus pradėjau suprasti, kad riba tarp gyvenimo ir kūrybos beveik nepastebima.“
Kauno miesto muziejaus pilies skyriuje veikia iki rugpjūčio 31 d.

„Gilios upės teka tyliai“

Parodoje pristatoma dešimties menininkių, penkių japonių ir penkių lietuvių šiuolaikinė tekstilė. Ši paroda yra tarptautinio tekstilės meno projekto, 2019 metų pavasarį prasidėjusio Japonijoje, dalis. Kioto mieste, prestižinėje tekstilės meno galerijoje „GalleryGallery“ buvo eksponuojami Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto dėstytojų profesorės Laimos Oržekauskienės-Ore ir docenčių Linos Jonikės ir Monikos Žaltauskaitės-Grašienės kūryba. Parodoje M. Žilinsko dailės galerijoje šią garsių Lietuvos menininkių trijulę papildys jaunosios kūrėjos Giedrė Antanavičienė ir Greta Kardi-Kardišiūtė. Japonijos tekstilei Kaune atstovauja Nobuko Hiroi (Kioto Menų universiteto profesorė, Suzumi Noda (Kioto Menų universiteto profesorė), Haruko Homma (Kinran University profesorė, Yoshiko Tanabe (Seian University profesorė) ir Megumi Kishida.
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje veikia iki rugsėjo 1 d.

Aurimas Eidukaitis: „Dažų imperatorius“

Klaipėdiečio tapytojo Aurimo Eidukaičio parodą pristato menininko veiklą kuruojanti Eglės galerija iš Kauno. Pasak galerijos vadovės, menotyrininkės Eglės Mickutės, A. Eidukaičio tapyba prasideda nuo mąstymo, kai vien regėjimo pojūčiais pasikliauti nepakanka. Norint suvokti šio tapytojo kūrybą, reikia pasinerti į kitokią realybę. Be abejo, tai išgalvotas pasaulis, sudėliotas iš autoriaus gyvenimo patirties, prisiminimų, jį supančios aplinkos, būtų ir nebūtų objektų. Menininko darbuose regime ištisų epochų – senųjų civilizacijų, Renesanso, Baroko – mozaiką, sukurtą iš įvairiausių detalių. Tapytojas yra gerai įvaldęs realistinį stilių, jam imponuoja senųjų meistrų pasiekimai, tačiau drobės plokštumoje jis vaizduoja šiandien pasąmonėje užgimusius vaizdinius. Sapnai ir fantazijų nuotrupos sukuria siužetus, kuriuose negalioja racionalaus proto pradas. Tai siurrealizmo įtaka. Atrodo, kad sustingęs laikas panardina į filosofinius apmąstymus.
KKKC parodų rūmuose veikia iki rugsėjo 1 d.

Romas Klimavičius: „Pasmerkti būti laimingais“

Klaipėdietis viduriniosios kartos menininkas R. Klimavičius parodoje „Pasmerkti būti laimingais“ eksponuoja per dvidešimt iki šiol visuomenei nepristatytų kūrinių. Parodos pavadinimas sufleruoja, kad joje bus analizuojama laimės tema. Pasak filosofo Arvydo Piepaliaus, „mes užprogramuoti taip, kad tikėtume, jog laimė yra kažkas, ko reikia siekti. <…> Ar laimė yra tik fikcija, eilinis romantiškas žmogaus prasimanymas, siekiant pagražinti žiauriai nejaukią tikrovę ir pasaulyje nėra nieko, išskyrus gamtos dėsnius, profaniškąją racionalybę ir nuogą priežastingumą?  Tikrai yra taip manančių. Bet dauguma mūsų sutiks su maksima, kad žmogus sukurtas laimei, kaip paukštis skrydžiui. Kiekvienas mūsų jaučia ypatingą žmogaus paskirtį ir atsakomybę – būti laimingam, ir visi mes pagal savo jėgas bandom šį siekį  realizuoti savo gyvenimu“.
KKKC parodų rūmuose veikia iki rugsėjo 1 d.

Arūnė Tornau: „Netvarios būsenos“

Pastarųjų metų didžiaformatėse A. Tornau drobėse temos išsigrynino, apsivalė nuo nereikalingų smulkmenų, koloritas tapo santūresnis, spalvos prislopintos. Tos pačios dailininkei svarbios nesibaigiančio gyvenimo temos (blukimas, irimas, trūnijimas, destrukcija) ėmė rezonuoti su visai kitomis, „apokaliptinėmis“ nuojautomis, išėjo į platesnį šiuolaikinio meno kontekstą, reaguojantį į globalias dabarties politines, ekologines, ekonomines krizes. Ramus, sutelktas vaizdas jos kūryboje priešpastatomas intensyviam šiuolaikinės informacijos srautui. Ši tema atrodo aktuali ir savo egzistencine poetika: gamtos ir žmogaus būties trapumo temos susisieja su aktualia sociologine modernybės epochos griūties jausena.
VDA parodų salėse „Titanikas“ veikia iki rugpjūčio 24 d.

Stasys Jusionis: „Gimtojo krašto peizažai“

Parodoje eksponuojami įvairiu laikotarpiu tapyti Lietuvos peizažai. Pristatomi ir pastarųjų šešerių metų darbai. Jie apibendrina, susintetina, abstrahuoja Jusioniškus motyvus. Tapyba dabar kyla jau ne iš natūros, o iš širdies, atminties ir patirties. Ekspresyviai įtaigiai pakartojamos kompozicinės struktūros, patirtos nuotaikos ir įspūdžiai. Eksponuojamas ir autoportretas su mistišku, dažnai kituose kūriniuose pasikartojančiu šokančių vaikų rateliu, primenančiu autoriui kažką svarbaus iš vaikystės.
„Pylimo galerijoje“ veikia iki rugpjūčio 17 d.

Sonata Riepšaitė: „Galvoti peizažą“

„Aš kuriu įsivaizduojamus peizažus iš realių, kuriuos patyriau, apie kuriuos skaičiau, girdėjau ar atsitiktinai pamačiau nuotraukoje. Šie maži gabalėliai peizažų, kuriuos kaupiu atliepia mano prisiminimus iš realių peizažų ir įsivaizdavimą neegzistuojančių – visa tai atskleidžia mano subjektyvią pasaulėjautą. Šios dalelės pasirenkamos intuityviai, bet komponuojamos sąmoningai. Peizažo patyrimas galimas skirtingomis formomis ir sluoksniais. Aš jį patiriu, matau, skaitau, girdžiu jį ir apie jį. Visi šie skirtingi priėjimai leidžia man patirti peizažą ir juos naudoti inspiracijai, nesvarbu ar tai būtų garsas ar vaizdas“, – teigia menininkė.
Galerijoje „Meno parkas“ veikia iki rugpjūčio 25 d.

Lilija Valatkienė: „Išrinktieji“

Projektas „Išrinktieji“ – dailininkų psichologinių portretų, sujungtų į segmentus, alegorinė dėlionė, jų nutapytų paveikslų reali dėlionė bei viską fiksuojantis ir intrigą atskleidžiantis katalogas – yra savotiška psichologinio portreto žanro „veidaknygė“. „Paroda – tai mano subjektyvi „išrinktųjų“ metaforos (visi pašauktieji, bet ne visi išrinktieji) interpretacija, todėl į mano išrinktuosius pažvelkite taip pat subjektyviai“, – sako menininkė L. Valatkienė.
„V. K. Jonyno galerijoje“ veikia iki rugsėjo 26 d.

Eglė Ganda Bogdanienė: „Pasveikinimas“

Parodoje pristatomi E. G. Bogdanienės darbai peržengiantys tekstilės ribas. Menininkė savo kūrybą suvokia kaip socialinių eksperimentų laboratoriją, kurioje tyrimo objektu dažniausiai tampa visuomenė ar net pati autorė. Jos darbuose gausiai naudojamos įvairios medžiagos ir skirtingos technologijos. Nauja raiška prabyla vėlimo ir smaigstymo technikos. E. G. Bogdanienės kūryba įtraukia į moters identiteto refleksijas patriarchalinėje kultūroje. Klasikiniai ir krikščionybės mitai, kasdienė rutina, atradimai ir netektys, lyčių stereotipai jos darbuose virsta egzistencinėmis aktualijomis.
„V. K. Jonyno galerijoje“ veikia iki rugsėjo 26 d.

„Tylos ekspresija. Antanui Samuoliui atminti“

Antanas Samuolis (1899–1942) – vienas talentingiausių XX a. lietuvių tapybos meistrų, tapytojų modernistų grupės „Ars“ narys, į Lietuvos dailę įnešęs emocionalių spalvų ir formų ekspresijos bei modernumo. A. Samuolis studijavo ir kūrė Kaune, čia jis paliko ryškų savo kūrybos pėdsaką. Jo, kaip ir kitų Kauno dailės mokyklos atstovų, kūriniai darė didžiulę įtaką vėlesnėms dailininkų kartoms, todėl neatsitiktinai kauniečiai dailininkai dažnai reflektuoja šio menininko gyvenimo kūrybą, improvizuoja tapybos meistro kūrinių motyvais.
„Šiaulių dailės galerijoje“ veikia iki rugpjūčio 10 d.

„Sekcija“

mažosios plastikos parodos Klaipėdoje rengiamos nuo 2005 m. Jų tikslas buvo pristatyti skulptūrinės formos, mažosios plastikos tendencijas nuo klasikos iki eksperimento, sujungti įvairių kartų menininkus bendroje erdvėje. Per keturiolikos metų laikotarpį gyvuojant šiai tradicijai LDS Klaipėdos skyrius subrandino idėją neapsiriboti vien mažosios plastikos formatu ir žengti plačiau – meno festivalis „Faktas-Forma“ ir jo paroda „Sekcija“ KKKC Parodų rūmų salėse atveria platesnį vizualinių patirčių lauką ir suteikia viltį Klaipėdą paversti savotiška formos meno Meka ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio kontekste.

Parodoje „Sekcija“ dalyvauja LDS skyrių skulptorių, ir ne tik, sekcijų nariai su skulptūrinės formos, objekto, instaliacijos meno kūriniais. Žodis „sekcija“ (lot. sectio – pjūvis, dalijimas) – tai ne tik įstaigos ar organizacijos poskyris ar padalinys, tam tikra žmonių grupė, bet ir baldas, kuriame dar nesenoje praeityje būdavo įprasta tarsi parodai „išeksponuoti“ visą savo gyvenimą ar tai, ką turime geriausio. Dabar gyvename laisvės laiku, ir atminties kultūra bei jos įprasminimas meno kūriniu – gyvybingas kaip niekada anksčiau, tad parodos koncepcija apeliuoja į ekspozicinio lauko vizualinį sprendimą žiūrovui pateikiant faktinį rezultatą, formos faktinį egzistavimą.
„Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre“ veikia iki rugsėjo 1 d.

Eugenijus Čibinskas: „Sąmoningi atsitiktinumai“

„Vytauto Valiušio keramikos muziejuje“ veikia iki rugpjūčio 20 d.

Eimutis Markūnas ir Remigijus Treigys: „Integracija“

Tai pirma bendra šių bičiulių paroda, kurioje jų iš pirmo žvilgsnio skirtinga kūryba integruojasi tarpusavyje ir šioje akistatoje papildo arba kontrastuoja viena su kita.

Fotomenininkas Remigijus Treigys pristatys serijos fragmentus iš feisbukopašnekesių su Benu Šarka „Vidurnakt ir giliau“. Kaip teigia autorius, „kūriniai tampa savarankiški ir integruojasi su kitu pašnekovu – Eimiu“. Šįkart dialogas vyksta ne tik tarp neryškių, „triukšmingų“ fotografinių atvaizdų, o taip pat ir su Eimučio Markūno ryškiaspalve didelio formato gestine tapyba. Nespalvoti miesto fragmentai ir kasdienybės vaizdiniai integruojasi su abstrahuotais, miesto inspiruotais tapybos kūriniais.
Galerijoje „Meno parkas“ veikia iki rugpjūčio 25 d.

Irma Leščinskaitė: „Nuo abstrakcijos iki miniatiūros. Mažosios Lietuvos asmenybių pėdsakais“

I. Leščinskaitės tapybos ir piešinių paroda „Nuo abstrakcijos iki miniatiūros. Mažosios Lietuvos asmenybių pėdsakais“ yra vienas iš tęstinio projekto, kurio tikslas – įtraukti į šiandieninio meno lauką Lietuvos dailės paveldą, etapų. Ankstesnėse parodose (2009, 2016) tapytoja pristatė du paveikslų ciklus, kuriuose paveldas artikuliuojamas įvairiomis meninėmis formomis. Nuo 2007 m. autorė naudoja parodose interaktyvius techninius sprendimus, kurie papildo tradicinę tapybos raišką.
„Prano Domšaičio galerijoje“ veikia iki rugsėjo 1 d.

Antanas Sutkus: „Pro memoria“

Paroda skirta Kauno žydų geto likvidavimo 75-osioms metinėms paminėti. Eksponuojami autoriniai, dažnai vintažiniai sidabro atspaudai.

Antanas Sutkus dar 1988 m. pradėjo fotografuoti Holokaustą išgyvenusiųjų susitikimus. Vėliau tai išaugo į unikalią portretų seriją, liudijančią kraupius karo bei pokario įvykius, sutraiškiusius žydų tautos likimą Lietuvoje. Nuotraukose įamžintų ilgai kentėjusių žmonių žvilgsniai mums primena tai, kas įvyko, kad tai niekada nepasikartotų. Daugeliui Antanas Sutkus yra Lietuvos žmonių fotografas. Lietuvos žmonės, ne tik gatvėje sutikti – laimingą ar dramatišką gyvenimą nugyvenę, bet ir žmoniškumą liudijantys lietuvių portretai. Holokaustą išgyvenę žydai fotografui taip pat yra neatsiejama Lietuvos žmonių dalis.
„M. K. Čiurlionio dailės muziejuje“ veikia iki spalio 6 d.

„Saldus ateities prakaitas“

Paroda apima pastarųjų 40 metų Lietuvos dailę, pradedant aštuntojo dešimtmečio pabaiga-devintojo dešimtmečio pradžia – prieš pat didžiąsias permainas. Dažniausiai apie naująjį Lietuvos meną pradedama kalbėti nuo Sąjūdžio laikų. Tačiau kaip kūrė menininkai, dar nenutuokdami apie būsimus pokyčius, tačiau jau pamažu artėdami link jų?
„Nacionalinėje dailės galerijoje“ veikia iki rugsėjo 1 d.

Arvydas Každailis: „Pro vagono langą“

Personalinė grafikos darbų paroda.
Utenos kultūros centro didžiojoje fojė veikia iki rugpjūčio 15 d.

„Tarp medicinos ir politikos: Seimo Pirmininkui Jonui Staugaičiui – 150“

Kauno miesto muziejus kviečia į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos parengtą parodą „Tarp medicinos ir politikos: Seimo Pirmininkui Jonui Staugaičiui – 150“. Paroda siekiama prisiminti ir įprasminti Lietuvos parlamentarizmui svarbias asmenybes ir įvykius – ji skirta iškiliam Lietuvos Respublikos parlamento nariui, savo laiku buvusiam vienam iš trijų aukščiausių Lietuvos Respublikos pareigūnų, Seimo Pirmininkui Jonui Staugaičiui.
„Kauno muziejuje“ veikia iki rugsėjo 1 d.

Objektų paroda „Archyvas“

Šiaulių menininkų objektų paroda „Archyvas“ – tai trečiasis tęstinio projekto „Archyvas“ renginys. Trečioji projekto dalis subūrė menininkus, kurių kūrybos laukas nėra tiesiogiai susijęs su skulptūra ar instaliacija. Menininkai erdvines konceptualias kompozicijas pristatė specialiai šiam projektui parinktose Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio vilos salėse. Pagrindinė idėja yra konceptualiai bei vizualiai integruoti šiuolaikinių Šiaulių menininkų kūrybą į istorines erdves-ekspozicines sales. Netikėti ir originalūs menininkų sprendimai, šiuolaikine meno kalba aktualizuotą istoriją, priartina dabartinį žiūrovą prie praeities temų, skatina atrasti dialogą tarp praeities ir dabarties, leidžia naujai atrasti bei suprasti istorines erdves bei ten esančius muziejaus eksponatus.
„Aušros muziejuje“ veikia iki rugsėjo 29 d.

Violeta Bubelytė: „Savas kūnas“

Jau daugiau nei tris dešimtmečius fotografuojamas kūnas keičiasi, bet keičiasi ir autorės požiūris į jį, į save, į fotografiją. 9-ajame dešimtmetyje jauna mergina valiūkiškai rodosi ir slapstosi už draperijų, už veidrodžių, už atspindžių. Ji sprunka nuo mūsų žvilgsnio susidvejindama ir leisdama aplinkai pasiglemžti jos efemerišką kūną. Ji daro bandymus, vis grįžta pažiūrėti į fotografiją tarsi veidrodį, tarsi klausdama: kaip aš atrodau, kas aš esu? O kartu ir vaidindama nusisukusią, tiriančią, laukiančią, matuojančią, matuojamą, prislėgtą, liudijančią, liūdinčią merginą-moterį. Ir besikeičiančią – dešimtajame dešimtmetyje kūnas ima prarasti stangrų jaunystės liaunumą, darosi toks, kokį vizualinė kultūra atmeta kaip neišvaizdų.
„Fotografijos muziejuje“ veikia iki rugpjūčio 28 d.

„Choras, pakerėjęs pasaulį“

Kilnojamoje parodoje eksponuojamos fotografijos, koncertų programos, afišos, dokumentai iš Kauno miesto muziejaus fondų, Kauno valstybinio choro ir maestro P. Bingelio asmeninio archyvų. Parodoje pateikiamos muzikologų, kompozitorių, dirigentų  citatos, įvertinančios KVCH profesionalumą ir unikalumą, choro vadovo ir choristų prisiminimai. Ekspoziciniai stendai iliustruojami gastrolių žemėlapiais, koncertų diagramomis.
„Kauno valstybinėje filharmonijoje“ veikia iki rugsėjo 30 d.

Raimondas Paknys: „Mūro istorijos. Nykstantis Abiejų Tautų Respublikos paveldas“

Šioje parodoje eksponuojamas buvusioje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės, vadinamosios Abiejų Tautų Respublikos, teritorijoje (Lietuvoje, Baltarusijoje, Lenkijoje ir Ukrainoje) per šimtmečius išsibarstęs architektūros paveldas, atskleidžiama šiandieninė nykstančių bažnyčių, pilių, dvarų sodybų situacija. Tai tęstinis leidėjo ir fotografo R. Paknio parodų ciklo „Išlikęs laikas“ projektas. Įgyvendintų projektų sėkmė rodo dabartinės Lietuvos visuomenės norą domėtis Abiejų Tautų Respublikos istorija ir puoselėti jos istorinę atmintį. Autorius kuria meniškus, istorinės romantikos kupinus vaizdus, kartu ragina atkreipti dėmesį į per šimtmečius deformuotą ir su kiekviena diena vis labiau nykstantį senosios Lietuvos architektūros paveldą: bažnyčias, koplyčias, vienuolynus, dvarus, jų interjerus ir eksterjerus.
„Valdovų rūmuose“ veikia iki rugsėjo 1 d.

„Kraujas ir žemė: tamsūs menai tamsiems laikams“

Paroda yra metaforiška ir vizuali, „eurazijos“ ir „tarptautinė“, tuo pat metu ir „žemiška“ ir efemeriška. Ja nesiekiama užsiimti „žinojimo gamyba“, „kelti sąmoningumą“ arba „brėžti teritorijas“. Vietoje to, joje pasikliaujama dalyvaujančių menininkų pasiryžimu nukreipti ar sugriauti bet kokį kuratorinį planą savo atviro mąstymo praktikomis. Ji siūlo, kad tapyba gali sukurti mąstymo erdvę, kad filmas geba daugiau nei linksminti bei perduoti idėjas, ir kad performansas yra tinkama medija pasakoti daugialypius pasakojimus.
„Šiuolaikinio meno centre“ veikia iki rugpjūčio 18 d.

Mindaugas Navakas: „Daiktiškumai“

Paroda „Daiktiškumai“ – tai kompaktiškas teminis projektas, pristatantis skirtingus pastaraisiais metais plėtotus kūrėjo praktikos aspektus. Parodoje monumentalūs akmens elementai jungiami su smulkesne plastika, kurioje šiuolaikiškai tyrinėjamos sociokultūrinės menininką dominančių medžiagų – atvežtinių egzotiškų granitų, pigių tapetų, guminių užvalkalų, čiužinių ir buitinių rakandų – reikšmės. Mindaugas Navakas lieka prie jį visuomet dominusių temų, tačiau pasitelkia naujausias (akmens apdirbimo) technologijas, taupius ir neįprastus jų panaudojimo būdus, referuodamas į aktualius jų kilmės ir vartojimo socialinius bei ekonominius kontekstus. ŠMC parodoje menininkas atlieka precizišką ir konceptualų minimalistinei skulptūrai būdingų pamatinių skulptūros savybių – medžiagos, tūrio, apimties ir konteksto – tyrinėjimą. Monumentalius savo kūrybos aspektus Navakas pristato kamerinėje interjero situacijoje, suteikdamas žiūrovui galimybę atsirasti specialiai ŠMC Pietinei salei pritaikytoje totalioje instaliacijoje.
„Šiuolaikinio meno centre“ veikia iki rugpjūčio 18 d.

„Fotografijos muziejaus studijos“ mokinių paroda

Saulėtą birželį užbaigdami mokslo metus jaunieji kūrėjai tradiciškai pristato savarankiškai parengtą baigiamąją fotografijos kūrinių parodą. Parodos atidaryme darbų autoriai plačiau papasakos apie kūrybos procesą, pasidžiaugs kūrybinio darbo rezultatais. Per mokslo metus pasiekta pažanga bei įgytos žinios bus patvirtintos „Fotografijos muziejaus studijos“ baigimo pažymėjimais.

Fotografijos muziejuje trečius metus vedamą fotografijos būrelį lanko vyresnio mokyklinio amžiaus vaikai ir jaunuoliai. Du kart per savaitę muziejuje susirinkę mokiniai, padedami fotografo Edvardo Tamošiūno, mokosi fotografijos pagrindų, įgunda valdyti šiuolaikinę profesionalią fotografijos techniką, dirbti su studijine įranga.
„Fotografijos muziejuje“ veikia iki rugpjūčio 28 d.

Jonas Rustemas: „Veneros gimimas“

Lietuvos dailės istorijos kontekste „Veneros gimimas“ yra įdomus ne tik kaip mitologinio žanro J. Rustemo kūryboje pavyzdys (Lietuvoje daugiau jų neturime), bet ir kaip XIX a. pradžios Vilniuje dar gana retas moters aktas, tikėtina, tapytas iš natūros. J. Rustemas ne kartą piešė ir tapė aktus – tą liudija skirtingo laikotarpio dailininko kūriniai („Vergių pardavimas“, „Mauduolės“ ir kt.). Vilniaus universitete savo mokiniams jis taip pat duodavo piešti gyvą modelį. Tiesa, tuomet universitete aktams pozuodavo tik vyrai. Moterų aktai, kaip ir ankstesniais amžiais, buvo piešiami dailininkų dirbtuvėse, o jiems pozavo dailininkų žmonos ir mylimosios. Taip buvo ir šį kartą.
„Vilniaus paveikslų galerijoje“ rodoma iki gruodžio 31 d.

„Kerinti molio galia“

Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje atsiverianti paroda „Kerinti molio galia“ yra skirta reikšmingam lietuvių profesionaliosios keramikos tarpsniui priminti, kuris siejamas su Kauno „Dailės“ kombinato keramikos skyriuje beveik tris dešimtmečius kurtais mažo tiražo (vos 10 vienetų) dirbiniais.
„Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje“ veikia iki rugsėjo 8 d.

„Gyvūnas – žmogus – robotas“

Mes, žmonės, esame linkę save laikyti labiau išsivysčiusia rūšimi, turinčia teisę spręsti visos gyvūnijos likimą. Ar tikrai? Pamažu imama abejoti tokia aiškia atskirtimi. Šiam pokyčiui didelę įtaką daro vis gilėjanti ekologinė krizė, augantis industrinis vartojimas, atsirandančios naujos gyvybės formos ir sparčiai besivystančios technologijos.

Tai paroda apie tapsmą. Kuo gyvūnai ir kitos gyvybės formos tapo mūsų gyvenime, kuo jiems tampame mes? Kas išliks, kas laimės ir kas lems ateitį? Santykis su kitomis gyvybės formomis bei žmonių sukurtu dirbtiniu intelektu labai daug pasako apie mus, žmones, todėl MO muziejus kviečia pažinti save iš naujo ir tai patirti būtent MO.
„MO muziejuje“ veikia iki rugpjūčio 25 d.

„Atminties kodas: Tilmansų palikimas Kaune“

Parodoje „Atminties kodas: Tilmansų palikimas Kaune“ pristatomas verslininko Kurto Tilmanso šeimos palikimas. 1906 m. pakviestas dėdės Richardo, jis su žmona Marija atvyko į Kauną. Įsikūręs viloje Smėlio g. 16 (dab. Griunvaldo g.) Kurtas Tilmansas kartu su giminaičiais įsitraukė į miesto gyvenimą, politinę, kultūrinę bei visuomeninę veiklą.

Parodoje eksponuojamos Marijos ir Kurto Tilmansų vilos interjero vertybės – vienas iš nedaugelio išlikusių tokio pobūdžio rinkinių Lietuvos muziejuose. Jis puikiai iliustruoja XX a. 1–4 deš. pasiturinčių Kauno verslininkų interjerą. Rinkinys reikšmingas istoriniu požiūriu, nes atspindi šeimininkų savimonę, meninius interesus, dvasinius poreikius ir pomėgius. Kaip vieni turtingiausių miestiečių, Tilmansai, nors ir nebūdami kolekcininkai, pagal savo skonį formavo namų ir biurų interjerą, o kartu diktavo tam tikrą madą tuometinei Kauno aukštuomenei. Parodoje eksponuojamas Tilmansų rinkinys, leis prisiminti šeimą, labai ryškiai įsiliejusią į Kauno istoriją.
M. Žilinsko dailės galerijoje veikia iki spalio 20 d.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!