Savaitės parodų Lietuvoje kalendorius: spalio 7 – 13

Reklama

Publikuota: 2019 m. 8 spalio d. 14:33

Savaitės parodų Lietuvoje kalendorius

Spalis 7 - 13

Festivalio „Gaida 2019“ ir Nacionalinės dailės galerijos projektas

Kita

2019 m. festivalis „Gaida 2019“, bendradarbiaudamas su Nacionaline dailės galerija, pristato naujų audiovizualinių kūrinių programą. Du kūrinius šiai programai pateikė Niujorke gyvenantis vizualiųjų menų kūrėjas Žilvinas Kempinas ir Milane gyvenanti kompozitorė Justė Janulytė. Šie Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija įvertinti menininkai parengė bendros kūrybos audiovizualinius darbus SKYCITY ir WAVES – festivalyje „Gaida 2019“ pristatomos jų pasaulinės premjeros.
„Nacionalinėje dailės galerijoje“ veikia iki spalio 19 d.

„GRADVILOS. Kunigaikščių istorija ir paveldas“

Tapyba, Kita

„Šiame varde atpažįstama Lietuva“, – maždaug taip XVI a. apie kunigaikščius Radvilas, pasiekusius savo galybės apogėjų, kalbėjo amžininkai. Ir iš tikrųjų, ištarus žodžių junginį „kunigaikščiai Radvilos“ daugeliui ne tik lietuvių, bet ir lenkų, baltarusių ar ukrainiečių – buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir visos Abiejų Tautų Respublikos tradicijos paveldėtojų – mintyse ir prieš akis pirmiausiai iškyla senoji Lietuvos valstybė – Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, jos istorija, siekis išsaugoti valstybinį suverenumą, tarptautinė politika ir karyba, gausus ir turtingas meninis paveldas bei mecenatystės iniciatyvos, konfesiniai santykiai, kultūra, mokslas, ūkis ir kt.
„Valdovų rūmuose“ veikia iki sausio 12 d.

„Baltos kandys“

Kita

Visus „Baltų kandžių“ kūrinius, medžiagiškus ir medialinius, lydimus judesio, garsų, kaip ir sustingusius, vienija ypatingas intymumo ir viešumo derinys. Tekstilės magija menininkėms slypi jos tradicijos nepertraukiamume. Iš čia ir tekstilės kūrimo kaip tėkmės įvaizdis. Tėkmės įvaizdžiui sustiprinti pasitelkiami ir laiko fenomeną eksploatuojantys menai: performansai, akcijos, video filmai, fotografijos ir galiausiai centrinis eksponatas – interaktyvi instaliacija „Suktinis“. Vaizdų tėkmė čia sukasi ratu ištirpdydama erdvės ir laiko ribas. Iš tekstilės ir judesio kuriama efemeriška, spalvinga ir džiugi patirtis.
VDA parodų salėse „Titanikas“ veikia iki lapkričio 3 d.

Vaida Tomaševičiūtė: „Moters kūnas“

Tapyba

2017 m. tapusi mama parodos autorė išgyvena transformacinę būseną ne tik, kaip žmogus – iki tol buvusi laisva, nepriklausoma jauna menininkė, ji tapo atsakinga už kito, dar bejėgio mylimo mažo žmogaus, parengimą gyvenimui. Kartu, tai neišvengiamai sąlygojo kūrybą – jos galimumą ir temą. Bandydama neprarasti kūrybos (galimybės kurti, dalyvauti projektuose, rezidencijose, kas yra itin svarbus aktyviam menininkui(-ei) momentas, kaip dvasinės žaliavos gavimas – būnant naujose vietose, pažindinantis su naujomis kultūromis, žmonėmis, gaunami stiprūs (ir būtini) kūrybiniai impulsai – autorė susirado mentoriavimo programą pas profesionalią menininkę Lenka Clayton, kurios metu siekė suvokti, rasti galimybes nedaryti pertraukos kūryboje, išsigryninti galimus veiksmus, priemones, būdus ją tęsti. Įsigilinusią į šiuolaikinės menininkės mamos temą, Lenka Clayton savo veikla tiria nesvetingas mamoms (nepritaikytas tiek fizine erdve, tiek dirbančių žmonių požiūriu) meno institucijas, menininkų rezidencijų programas, ir tai yra viena jos kūrybos temų.
Galerijoje „Meno parkas“ veikia iki lapkričio 9 d.

„10+10=20“

Kita

Vakarų Vokietijos dailininkų sąjunga e.V. ir galerija „Meno parkas“ (Kaunas) sėkmingai bendradarbiauja jau 20 metų. Per šį laikotarpį buvo įgyvendinta daugybė bendrų parodų ir projektų. Abiejų šalių menininkai dalyvavo organizuotuose tarptautiniuose simpoziumuose, o vykę abipusiai vizitai, menininkų susitikimai ir diskusijos leido užmegzti glaudžius ryšius tarp dviejų asociacijų. Projektas „10+10=20“ apibendrina šį bendradarbiavimo laikotarpį ir pristato tris parodas, dvi iš jų organizuotos Vokietijoje (Miunsteris / Enniger), o viena Kaune. Parodose dalyvauja po dešimt menininkų iš abiejų šalių ir pristato tapybos, skulptūros darbus, instaliacijas, videokūrinius.

Parodoje pristatomi menininkai: Doris Kaiser, Suse Wiegand, Edgar Eubel, Jan Holthoff, Jutta Engelage, Heiner Geisbe, Timm Ulrichs, Elly Valk-Verheijen, Erich Krian, Annette Wimmershoff, Agnė Jonkutė, Milda Gailiūtė, Aušra Andziulytė, Marija Griniuk, Arūnas Vaitkūnas (1956-2005), Alfonsas Vilpišauskas (1945-2015), Tomas Vosylius, Robertas Antinis, Eimutis Markūnas, Elena Balsiukaitė-Brazdžiūnienė.
Galerijoje „Meno parkas“ veikia iki lapkričio 9 d.

Fyodor Telkov: „36 vaizdai“

Fotografija

Fyodor Telkov gimė 1986 m. Žemutiniame Tagile, Rusijoje. Šiuo metu gyvena Jekaterinburge. Fotografo kūryboje persipina Uralo regiono mitologija, kultūra, gamta bei industrija. Fotografas ilgą laiką nuosekliai fiksuoja Uralo pokyčius bei atmosferą. Autoriaus darbai buvo pristatyti Metekovo namuose-muziejuje Jekaterinburge, Okno galerijoje Čeliabinske, Na Shabolovke galerijoje Maskvoje, 3-oje ir 4-oje Uralo indutrinio modernaus meno bienalėje Jekaterinburge, Obscura Festival of Photography Penange, Malaizijoje ir kt. F. Telkov fotografijos buvo publikuotos British Journal of Photography, The Guardian, YET magazine, Forbes, Rolling Stone, Photobookstore magazine ir kituose leidiniuose.
„Kauno fotografijos galerijoje“ veikia nuo spalio 10 d.

„Susitikimas: dailininkės Sofija Romerienė ir Ona Römerienė“

Tapyba

Römerienės – Sofija ir Ona (Sofija 1918 m. pakeitė pavardės rašybą ir tapo Romeriene) – talentingos dailininkės, skirtingos asmenybės, tačiau labai panašių likimų moterys. Abi – tapytojos, XX a. pr. įsiliejusios į dailininkų Römerių dinastiją. Ši paroda – tai puiki proga susipažinti, prisiminti, atrasti garsios Römerių giminės iškilias dailininkes, kurios paliko ryškų pėdsaką Lietuvos ir Latvijos meninėje kultūroje, yra itin svarbios ir reikšmingos atkuriant kai kuriuos primirštus ar visai nežinomus abiejų šalių kultūros istorijos faktus.
„Chaimo Frenkelio viloje“ veikia iki lapkričio 17 d.

Neringa Poškutė-Jukumienė: „In Gold We Trust“

Kita

Dažnas žiūrovas pasenusių juvelyrikos terminų vartojimo nesureikšmina, o ir supratimas apie galimus kitus suvokimo būdus keičiasi ar yra įgyjamas tik nuolat save edukuojant. Tačiau turiu įspėti: Jūs kviečiami ne į „vitrininės“ juvelyrikos parodą. Čia būsite kviečiami mąstyti, matyti, girdėti, nors kai kas, iš pirmo žvilgsnio, Jums bus atpažįstama. Auksas. Taip, tiesa. Parodoje vienu iš ryškiausių akcentų pasirinktas AUKSAS. Jo vertė pasaulio biržose, o ir šiaip viskas, kas sukurta iš aukso, nekvestionuojamai mena turtą ir prabangą. Visuotinis slapstymasis už pseudonimų ir šių dienų žiniasklaidos fake news mus atveda į akistatą su savimi ir su „auksu“, kad ir kas tai būtų.
„KKKC“ veikia iki lapkričio 10 d.

Pietro Finelli: „Noir Time“

Kinas

Parodoje „Noir Time“ Pietro Finelli, remdamasis noir kino struktūra ir estetika, perpina tapybą ir noir kino kadrus taip, kad tampa nebeaišku – kur baigiasi filmas ir prasideda tapyba, ir atvirkščiai. „Noir Time“ tyrinėja šią jungtį tiek fiziškai, tiek psichologiškai, tarsi veiksmas vyktų mūsų mieste ir kiekvieno mūsų sąžinėje. Finelli, kiekvieną filmo kadrą papildęs iliustruotu vaizdu, analizuoja, kaip šios konotacijos, užklupusios metropolijos vyrus ir moteris, atveria gyvą nervą žmonių santykių srityje.
„KKKC“ veikia iki lapkričio 10 d.

Jolita Levčenkienė: „Tos akys...“

Tapyba

Personalinė tapybos darbų paroda.
„Utenos kraštotyros muziejuje“ veikia iki lapkričio 9 d.

„Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“

Tapyba, Grafika, Fotografija, Skulptūra ir instaliacija, Kinas, Performansas, Kita

Kaip laukiniai ir euforijos pilni 90-ieji pakeitė mus ir mūsų mąstymą? Šioje parodoje naujai ir interaktyviai pristatomas jau istorija tapęs Lietuvos 10 dešimtmetis – didelių lūžių ir pokyčių dešimtmetis, suformavęs mus. Paroda atskleis laiko(laikmečio) prieštaringumą – ir euforiją, ir transformacijos sudėtingumą, visuomenę valstybės kūrimosi pradžioje. Žvilgsnis į tai, kas esame mes. Susijungs menas, kultūra ir to meto kasdienybės istorijos. Šalia muzikos, mados, rinkos ir Gariūnų ekonomikos, užgimusios mafijos ir popkultūros atsiras šio laikotarpio MO kolekcija: videofilmai, instaliacijos, performansai, tapyba.
„MO muziejuje“ veikia iki vasario 23 d.

„Daugiau yra daugiau II“: šiuolaikinis slovakų stiklo ir keramikos dizainas

Keramika, Dizainas

Paroda „Daugiau yra daugiau II“ visų pirma siekiama pristatyti žiūrovams pastaraisiais metais Slovakijoje realizuotus įdomiausius ir ambicingiausius stiklo ir keramikos dizaino sumanymus.

Parodai atrinkti dizaino darbai yra sukurti jauniausios ir vidurinės kartos autorių, kartu eksponuojamas Bratislavos dailės ir dizaino akademijos Stiklo ir Keramikos studijų studentų dizainas.

Eksponuojami darbai pranoksta tradicinį dizaino objekto, kaip praktiškai pritaikyto daikto, supratimą. Praktiškumas tėra viena tokių objektų savybė – ne mažiau svarbios vizualinės, simbolinės, emocinės ypatybės. Dauguma šių dizaino darbų sukurti kaip originalūs savarankiški kūriniai arba yra nedidelės autorinės kolekcijos dalis.
„Vytauto Kasiulio dailės muziejuje“ veikia iki lapkričio 24 d.

Tomas J. Daunora-Gobis: „Salve“

Tapyba, Keramika

Parodinėje salės erdvėje dominuoja keramikos darbų kompozicijos. Terakotinės detalės laužyta ir trūkinėjančia linija brėžia erdvinį kontūrą. Jis yra ir skiriantis, ir jungiantis atskiras parodos dalis molinių segmentų konstruktas. Kai kurios šio konstrukto dalys yra ir mano, ir degimo liepsnos labiau dekoruotos, taip sudarydamos atskirų kūrinių įspūdį. O kitos dalys yra kaip ritminis foninis kontekstas mažesniems keramikos objektams.

Čia demonstruojami ir funkcionalių keramikos daiktų (arbatinių ir kt.) skulptūriniai prototipai, kurie turėtų priminti profaniškos būties trivialumą. Tačiau ir juose matau monumentalius, architektoniškus tūrius, kurių vaizdo visumą maksimaliai apibendrinu. Man svarbi konstruktyvi, lakoniška vaizdo struktūra, kompaktiški siluetai, santūri „žemės“ spalvų gama (darbai neglazūruoti), suteikianti kūriniams archainės įtaigos ir pirmapradžio rūstumo, kurį pagyvina ir atsitiktinės faktūros.
„Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje“ veikia iki lapkričio 17 d.

„Piešinys 2019“

Tapyba, Grafika

VDA garbės profesoriaus Algimanto Švėgždos (1941–1996) vardo Baltijos šalių aukštųjų meno mokyklų studentų piešinių konkurso paroda. Šiais metais parodai-konkursui buvo pasiūlyti 102 piešiniai. Konkurso žiuri atrinko 20 darbų, kurie bus eksponuojami VDA galerijoje „Akademija“. Parodos metu bus atrinkti nugalėtojai. Konkursą laimėjusiems autoriams skiriamos trys premijos (500, 300, 100 eurų ir dešimties dienų poilsis Nidos meno kolonijoje 2020 m.) ir 9 diplomai. Pirmąsias tris vietas laimėję autoriai gaus galimybę surengti personalines parodas VDA galerijoje „Akademija“ 2020 metais.
Galerijoje „Akademija“ veikia iki spalio 12 d.

Jolanta Mikulskytė: „Vis drumstas vanduo“

Grafika

Parodoje autorė eksponuoja estampinės grafikos kūrinius: akmens litografijas, fotopolimerus, ofsetines litografijas. Dalis parodoje eksponuojamų kūrinių buvo sukurti Salzburge (Austrija), kiti – Vilniuje.

Kelis pastaruosius metus J. Mikulskytė kūrybą ir meninį tyrimą glaudžiai sieja su povandenine būsena: nardymu, slėginiais pakitimais, gyvūnija, biologija, artefaktais. Menininkė domisi, kaip kinta žmogaus savivoka, pasaulėjauta ir visa būtis, veikiant vandens stichijai. Parodos pavadinimas „Vis drumstas vanduo“ – tarsi replika į globalius pakitimus, pavojingas būsenas, bet labiau akcentuojant „vandenį“ – kaip žmogaus po vandeniu tyrinėjimo atvejį, pakitimus, tiek fizinius, tiek psichologinius išbandymus ir atradimus.
„Pamėnkalnio galerijoje“ veikia iki spalio 19 d.

Daiva Linauskaitė-Kupstienė: „Lietaus subtitrai“

Tapyba

Šioje parodoje dominuoja abstrakcijos, nors dailininkė nesislepia už jų, yra sukūrusi nemažai paveikslų, kuriuose vyrauja figūratyvas, realistinis vaizdavimas. Beje, iš parodos darbų matyti D. Linauskaitės-Kupstienės vidinė ištikimybė vaikystei – ir čia nemažai oranžinės, mėlynos spalvų, kurias praturtindama gamtos paletės subtiliais atspalviais, nutekėjimais, ji sukuria suabstraktintus, gamtoje pamatomus/išvystamus vaizdus bei reginius, panardinančius į meditatyvines būsenas, rimtį bei susikaupimą. „Man svarbu, kad žiūrovas mano paveiksluose rastų kažką šviesaus, gero, bent jau nusiraminimą, – teigia dailininkė, sąmoningai nekurianti „sunkių“ darbų, – būtų smagu jeigu paveikslas taptų tarsi nedideliu langu į gamtą, kurioje bet kokiu metų laiku ir bet kokiu oru būna gera.“
„Pylimo galerijoje“ veikia iki spalio 19 d.

Arūnė Tornau: „Netvarios būsenos“

Tapyba

Šioje parodoje eksponuojami pastarojo dešimtmečio tapybos darbai, kelios instaliacijos ir mediniai skulptūriniai objektai, sukurti apie devyniasdešimtuosius metus. Dailininkei itin svarbus asmeniškas emocinis jos kaip moters kūrėjos žvilgsnis. Savo kūriniuose ji permąsto mirties kaip gamtos ciklo, kaitos, transformacijos, nykimo temą. Asmeniniai išgyvenimai sustiprina emocinį šių temų suvokimą, priverčia abstrahuoti esmines egzistencijos tiesas – laiko, amžinybės klausimus, vienos materijos virsmo kita, pradžios – pabaigos sąvokas.
„Šiaulių dailės galerijoje“ veikia iki spalio 22 d.

Rita Ruškytė, Vita Žabarauskaitė: „Stichijos“

Fotografija

Vita Žabarauskaitė – šiaulietė dailininkė, pedagogė, iliustratorė, poetė. Kasmet surengia dešimtis parodų ne tik Šiauliuose, Lietuvoje, bet ir užsienyje. Nuolatinė tarptautinio dailės festivalio „Šiaulių Monmartro respublika“ dalyvė. Daugiau kaip tris dešimtmečius dirba Gegužių progimnazijoje dailės ir technologijų mokytoja metodininke. Surengtų parodų skaičius artėja prie 200. Iš jų daugiau nei 100 – personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje (Austrijoje, Italijoje, Danijoje, Latvijoje). Kūrinių yra įsigiję Austrijos, Vokietijos, JAV, Izraelio, Lenkijos ir Lietuvos kolekcininkai.

Rita Ruškytė – Respublikinės Šiaulių ligoninės Vidaus ligų skyriaus vedėja, Nusipelniusio gydytojo garbės ženklu įvertinta medikė. Gydytojos kelionės prasidėjo jaunystėje, kai galimybės leido važinėtis tik po Sovietų Sąjungos kraštus. Fotografijos ir atostogos – neatsiejama medikės gyvenimo dalis. Jau apkeliauta pusė pasaulio. Savo atostogas moteris padalina į dvi dalis, tad ir į keliones išvyksta du kartus per metus. Ypač įsiminė kelionės į Naująją Zelandiją, Peru, Islandiją, aplankytas Tibetas, Kenija, Tanzanija, Indonezija. „Lankantis egzotiškose šalyse ir nuotraukoje užfiksuoti egzotinį vaizdą – daug lengviau“, – sako medikė, nuotraukoje sustabdanti unikalius gamtovaizdžius, tų kraštų gyventojus.
„Laiptų galerijoje“ veikia iki spalio 21 d.

Raimondas Daukša: „Bluebird“

Kita

Naujausioje parodoje Raimondas Daukša rodo savo mylimos mašinos pomirtinę kaukę. Užuot tradiciškai atliejęs ją iš vaško arba gipso, bandydamas įžeminti mašinos atminimą, kaukę daro iš plunksnų ir pūkų. Išsiunčia į geresnį gyvenimą. Tarsi žadėdamas amžiną palaimą ir netrikdomą poilsį apsupa ją nuostabiais objektais, primenančiais debesis arba prieš užmiegant skaičiuojamas avis. Visus norinčius maloniai kviečiame atsisveikinti su mylima mašina.
Galerijoje „Si:said“ veikia iki spalio 18 d.

„Tauragno ežero spalvos“

Fotografija

„Didžioji gatvė“

Tapyba, Grafika, Fotografija, Kita

Paroda „Didžioji gatvė“ tęsia Lietuvos sostinės įkūrimo 700-osioms metinėms pažymėti skirtą Lietuvos dailės muziejaus parodų ciklą „Vilniaus gatvės“. Reikšmingo Vilniaus jubiliejaus 2023 m. išvakarėse vykdomu miesto sociotopografiniu muziejiniu tyrimu siekiama atskleisti sostinės gatvių raidą, jų kultūrinį ir kalbinį heterogeniškumą, priminti svarbesnius įvykius, reiškinius, supažindinti su vilniečiais ir jų kasdienybe. Didžioji gatvė – viena seniausių ir reikšmingiausių Vilniaus miesto gatvių. Ja ėjo Valdovų kelias, čia pastatyta miesto rotušė, Šv. Kazimiero bažnyčia, cerkvės, didikų rūmai, išplėtota miestui svarbi infrastruktūra. Kaip formavosi ši senoji gatvė, koks gyvenimo būdas ir įpročiai siejo jos gyventojus – atsakymų į šiuos ir kitus klausimus bandoma ieškoti ikonografijoje, artefaktuose, archyviniuose dokumentuose.
„Vilniaus paveikslų galerijoje“ veikia iki sausio 12 d.

Violeta Bubelytė: „Monospektaklis kitaip“

Fotografija

Naujausi darbai šiek tiek neryškūs, tarsi būtų fotografuota rūke. Matyt, menininkė nenori išryškinti kiekvienos odos poros, kiekvienos raukšlės ir nelygumo. Bet ji ir nesislepia, nes neturi dėl ko. Proporcingas kūnas vis dar yra gražus ir jausmingas. Naujausiose savo nuotraukose Bubelytė yra gyva, judri, triukšminga. Emocijos verda ir menininkė nebelaukia kritikos, kad sužinotų, apie ką kalba, – ji pati siūlo interpretaciją. /../ Šios monodramos pasakojimas nėra linijinis, o herojė vienu metu atlieka daugybę vaidmenų. Literatūrinis aspektas gali stulbinti žiūrovus, pripratusius atskirai žiūrėti į Bubelytės atspaudus ir portretus. Kita vertus, ar menininkė nuo pat pradžių nesiūlė žiūrėti į paskesnes nuotraukas, sudėlioti jas vieną šalia kitos, ieškoti analogijų, santykių, panašumų ir skirtumų? Bubelytė reikalauja kantrybės. Jos registracija yra nuolatinė, tačiau lėta ir atsargi
„Prospekto galerijoje“ veikia iki spalio 26 d.

Rebeka Bruder: „Vokės kampas“

Tapyba

„Vokiečių dienų Kaune“ metu pristatyta Menininkės Rebekos Bruder tapybos darbų paroda „Vokės kampas“ – tai šiuolaikiškas žvilgsnis į istorinę Kauno senamiesčio vietą, kurioje skirtingais laikotarpiais kūrėsi vokiečių kilmės gyventojai. Vokiečių (arba Vokės) kampu buvo vadinamas kvartalas, nusidriekęs nuo Rotušės iki Nemuno. Autorė tapybos darbuose jungia dabarties ir praeities vaizdus, kūrybiniame procese naudodama ir istorines Vokės kampo nuotraukas, taip perteikdama besikeičiančią miesto realybę.
„Kauno miesto muziejuje“ veikia iki spalio 13 d.

Grafiko Broniaus Leonavičiaus darbų paroda

Grafika

Daugiau nei šimtas apipavidalintų knygų, nepaprastu grakštumu ir dėmesiu detalei išsiskiriantys grafikos, tapybos, kaligrafijos bei skulptūros darbai, sužavėję ne tik Lietuvos, bet ir Vokietijos, Norvegijos, Prancūzijos, Rusijos žiūrovus. Visa tai B Broniaus Leonavičiaus (g. 1933) kūryba. Parodą sudaro dvi dalys: „Istorija ir dailininkas: Bronius Leonavičius“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje ir „Knygos menas ir kaligrafinės kompozicijos“ Kazio Varnelio namuose-muziejuje.
Parodos veikia iki lapkričio 10 d.

„M. K. Čiurlionio kelias – Krymas“

Tapyba

Lankytojams pristatomi tapytojų Ausmos Bankauskaitės, Violetos Juodzevičienės, Linos Drižiūtės, Modesto Malinausko, Evos Pohlkes ir Gintauto Vaičio meno kūriniai, inspiruoti plenero, vykusio 2013 m. spalio 12–25 dienomis Kryme, Ukrainoje.

Plenero „M. K. Čiurlionio keliais – Krymas“ metu Kauno dailininkai kūrė tose vietose, kuriose kadaise lankėsi vienas žymiausių Lietuvos menininkų. Parodoje eksponuojamais peizažais dailininkai suteikia mums unikalią progą apžvelgti ir pajusti tas vietas, kurias regėjo ir kuriomis kvėpavo Lietuvos genijus.
„M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje“ veikia iki lapkričio 20 d.

Claudia Corrent: „Tau, kad dažnai ją atsimintum“

Fotografija

„Tau, kad dažnai ją atsimintum“ – sakinys, kurį ant kitos nuotraukos pusės parašė draugė Mirta, viena iš fotografijoje vaizduojamų moterų. Mes fiksuojame vaizdą, kad atmintume, kad paliktume savo dabarties ir praeities pėdsaką. Pasak Roland’o Barthes’o, šiomis nuotraukomis liudijame savo egzistenciją. Ką matome nuotraukoje, tam tikra forma egzistavo prieš mus. O jeigu ne? Jei naudotume jas kaip simbolius naujoms prasmėms įsivaizduoti ir sukurti? Pristatoma darbų serija yra tokių paieškų rezultatas. Dirbau prie archyvinių vaizdų, nagrinėdama individualų ir kolektyvinį identitetą. Taip dekonstravau praeityje sukurtas nuotraukas ir jas integravau į naują modernų peizažą, žaisdama su atminties prasmėmis,“ – pasakoja autorė.
„Vilniaus fotografijos galerijoje“ veikia iki spalio 12 d.

Petras Stauskas: „Tarp tapybos ir tarnybos“

Tapyba

P. Stauskui, savaip suvokusiam istorijos vyksmo esmę, patyrusiam ir 1941-jų tremtį, ir priverstinį dalyvavimą II Pasauliniame kare, vienu reikšmingiausių darbų tapo muziejaus kaip nonkonformizmo užuovėjos kūrimas. Tuo pačiu metu čia vykdavo oficioziniai renginiai ir dirbo ar slėpdavosi buvę politiniai kaliniai, tremtiniai, lietuvių kultūrai nusipelnę Kazimiera Kairiūkštytė-Galaunienė, Adelbertas Nedzelskis, Povilas Karazija, Pranciškus Porutis, Bronius Petrauskas, prof. Tadas Petkevičius, iš direktoriaus pareigų atleistas P. Galaunė ir daugybė kitų sovietams nepatogių asmenų. Stausko apdairaus ir toliaregiško mąstymo dėka Čiurlionio muziejus tapo savita galimybių sistema, padėjusia ne tik išsaugoti vertingas kolekcijas, jas gausinti, bet ir atrasti naujas eksponavimo erdves. Jam vadovaujant pastatytos dvi naujos galerijos, atidaryti filialai Kaune (Pažaislio architektūrinis ansamblis, Vitražo ir skulptūros galerija Sobore, Keramikos muziejus Kauno rotušės rūsiuose, A. Žmuidzinavičiaus memorialinis muziejus), taip pat Druskininkuose, Jurbarke, o Kaunas buvo įgijęs „muziejų miesto“ vardą.
„Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje“ veikia iki spalio 20 d.

Leonora Kuisienė: „Duoklė mūzoms“

Kita

Tai ketvirtoji autorinė knygrišės paroda, kurios tema sukasi apie įkvėpimą ir įkvėpėjas – mūzas. Parodoje eksponuojamos knygos, vienaip ar kitaip susijusios su dieviškuoju įkvėpimu: nuo pirmojo kūrybos akto – žmonių sutvėrimo – iki lietuvių tautos genijaus M. K. Čiurlionio kūrybinio įkvėpimo apraiškų – įrištų dailininko ir kompozitoriaus natų ir laiškų žmonai Sofijai. Vis dėlto pagrindinis parodos leitmotyvas yra per devynis mėnesius įrištos knygos graikų mūzoms, gimusioms iš devynių Mnemosinės ir Dzeuso meilės naktų.
„Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje“ veikia iki sausio 5 d.

Vido Pinkevičiaus tapybos paroda

Tapyba

Kūryba V. Pinkevičiui buvo ir džiaugsmas, ir kančia, ir išsilaisvinimas. Nuolatinis darbas, uždaras gyvenimo būdas, apsiribojęs namais, mokykla ir dirbtuve, profesinis sąžiningumas davė išskirtinį rezultatą. Kolegos jį juokais vadindavo dirbtuvės kaliniu, tapybos atsiskyrėliu, gyvenimo asketu ar dailės misionieriumi. Jo stulbinantis darbštumas, piešinio raiška ir spalvos jėga kėlė pagarbų susižavėjimą. Pasak tapytojo Aloyzo Stasiulevičiaus, V. Pinkevičius „tarnavo Tapybai, lyg ištikimas riteris. Nesimetė į eksperimentus ir todėl neprarado mokyklos, meistrystės. Atkakliai siekė aukščiausio rezultato, padarė viską, kad maksimaliai išskleistų savo talentą“.
„Prano Domšaičio galerijoje“ veikia iki spalio 10 d.

Ingryda Suokaitė, Rolandas Helmeris: „Abstraktu – geometriška – konkretu“

Tapyba

Garsių šiuolaikinių Vokietijoje gyvenančių dailininkų Ingrydos Suokaitės (gim. 1942) ir Rolando Helmerio (gim. 1940) kūrybos paroda „Abstraktu – geometriška – konkretu“ Vytauto Kasiulio dailės muziejuje surengta kaip menininkų šeimų parodų ciklo „Kūrybiniai tandemai“ dalis. Visus parodoje eksponuojamus kūrinius autoriai dovanoja Lietuvos dailės muziejui, taip papildydami išeivijos dailės rinkinius išties vertingais šiuolaikinio meno darbais.
„Vytauto Kasiulio dailės muziejuje“ veikia iki lapkričio 17 d.

Dominykas Sidorovas: „Metonimija“

Tapyba

Metonìmija (gr. Metonymia – „vardo pakeitimas“) – perkeltinės reikšmės pasakymas, vienos sąvokos pakeitimas kita, pagrįstas tuo, kad tomis sąvokomis nusakomi objektai yra iš esmės susiję vienas su kitu kaip dalis ir visuma, priežastis ir pasekmė, vidus ir išorė, veikėjas ir veiklos rezultatas, vieta ir joje vykęs įvykis ir pan.

Metafora, kurią Dominykas Sidorovas dažniausiai naudoja apibūdinti savo kūrybą ar labiau kūrybos metodą yra Morzės abėcėlė – paskiri garsai, kurie reiškia raides. Iš tų garsų sudaromi sakiniai, pastraipos ir galų gale net visas romanas. Tokiu principu jaunosios kartos tapytojas kuria paveikslus, kurie yra lyg reikšmę nešantys pavieniai garsai.
Galerijoje „Vartai“ veikia iki spalio 11 d.

Gabrielė Adomaitytė: „Dokumentinis tikslumas“

Tapyba

Lietuvių menininkė Gabrielė Adomaitytė (g. 1994) tapo pasitelkdama nuotraukas, kserokopijas ir kitokias spaudinių formas. Kai kuriuose jos darbuose baltas rėmas aplink vaizdą įspėja, kad šis tėra iškarpa iš gerokai didesnio, beribio vaizdų pasaulio. Paslaptingu būdu paveikslai išsaugo pirminės medžiagos fizines savybes – pavyzdžiui, ant popieriaus atspausdinto skenuoto vaizdo sulamdymus ir sulankstymo žymes Xeroxed, 2018 arba saulės išbalinto knygos puslapio faktūrą Untitled (Sunbleach #2), 2018. Menininkė yra naudojusi įvairiausius šaltinius – nuo senų baltiškų papuošalų katalogų iki blizgių mados reklamų, nuo mokslinių diagramų iki medicininių nanofotografijų. Pertapydama šiuos vaizdus G. Adomaitytė kalba apie stulbinamą vaizdų pasaulio daugialypumą.
Galerijoje „Vartai“ veikia iki spalio 11 d.

Džiugas Šukys: „Kūno tęsiniai“

Skulptūra ir instaliacija

„Kūno tęsiniai“ – tai pirmoji Džiugo Šukio personalinė paroda, kurioje menininkas tyrinėja fizinius kūnus, jų santykį su aplinka ir žmogumi. Parodoje pristatomi kūriniai – tai tarsi kūno patobulinimai, įrankiai, turintys fiziškai padėti per silpnam žmogaus kūnui atlikti jo galimybes viršijančius veiksmus. Visgi šie sunkūs, griozdiški įrankiai nėra patogiai panaudojami ar, apskritai, praktiškai pritaikomi, todėl neretai sukelia absurdo pojūtį.
Galerijoje „AV(17)“ veikia iki spalio 10 d.

Koenraad Dedobbeleer: „As Long As it Is Striven after, it Goes on Expanding“

Kita

Dedobbeleerio solo paroda sumanyta specialiai ŠMC Didžiajai salei ir įkvėpta šio pastato architektūros bei ją keitusio laiko ženklų. Visi parodoje pristatomi kūriniai sukurti 2019 m., didelė jų dalis buvo suprodiusuoti Vilniuje būtent šiai parodai. Atsižvelgdamas į tai, kad paroda šioje erdvėje vyksta ypatingu laiku – netrukus po jos pastatas užsidarys rekonstrukcijai – menininkaskelia klausimus apie skirtingais laikotarpiais čia besiformavusius architektūrinius ir dizaino sluoksnius ir parodų eksponavimo kultūras. Dedobbeleeris atveria 9-ojo dešimtmečio mozaikinio betono grindų dangą, randa būdą panaudotidaug metų ŠMC tarnavusius ekspozicinius skydus bei grąžina į salę seniai nebenaudojamus šviestuvus, kuriuos aptiko archyvinėse pastato nuotraukose. Meno parodų ir jų ekspozicijų istorija, jų politiniai kontekstai – tai Dedobbeleerio kūrybai būdingos temos, apie kurias jis subtiliai kalba ne tik kurdamas siurrealius, pusiau funkcinius objektus ir architektūrines intervencijas, bet ir savo kuratorine ir pedagogine veikla.
„Šiuolaikinio meno centre“ veikia iki lapkričio 6 d.

Eriko Frydenborgo dėžė Normano Laicho darbui

Kita

Parodos pavadinimas norodo į 1981-aisiais metais sukurtą Martino Kippenbergerio kūrinių seriją Lieber Maler, Male Mir (liet. „Mielas tapytojau, tapyk mane“). Menininkas pasamdė profesionalų afišų tapytoją vardu Werneris nutapyti keletą didelio formato portretų, kuriuose vaizduojamas pats Kippenbergeris. Nors Kippenbergeris pripažino Wernerio indėlį į šį projektą, tačiau nieko daugiau, išskyrus jo pirmąjį vardą, apie jį nėra žinoma. Nebūtų nuostabu, jei pasirodytų, kad Werneris tėra išgalvotas personažas, tačiau jis įkūnija figūrą žmogaus, kurio darbas, įdėtas bendradarbiaujant su garsiu menininku, bendru sutarimu yra laikomas vieša paslaptimi. Parodoje siūloma iš arčiau pažvelgti į įvairius tokio bendradarbiavimo atvejus bei siekiama atskleisti mitus kaip meno kūriniai yra sukuriami, bei struktūras, kurios šiuos mitus palaiko gyvus
„Šiuolaikinio meno centre“ veikia iki lapkričio 3 d.

Linas Katinas: „Atbulas laikas“

Tapyba

„Kaip muzikoje yra įvairių – sunkių ir lengvų – žanrų, taip ir dailėje: L. Katinas nėra lengvai perprantamas kūrėjas, tas, kurio paveikslai „perskaitomi“ vos į juos pasižiūrėjus. Jis niekada nekūrė meno dėl materialinės naudos, o jo užsakovas visada buvo vienas ir tas pats – širdis. Todėl jo kūriniuose egzistuoja savitas pasaulis, absoliučiai „katiniškas“ naratyvas, kurį suprasti reikia nemažų intelektualinių pastangų. Tačiau jei bent kartą pavyksta perprasti jo kuriamo pasaulio dėsnius, pagauti prasmės gijas, jo paveikslai atsiveria ir apdovanoja katarsiu, kurį norisi patirti dar daug kartų“, – sako menotyrininkė dr. Simona Skaisgirytė-Makselienė.
Galerijoje „Kunstkamera“ veikia iki spalio 12 d.

Gintautas Trimakas, Vytautas Razma: fotodialogas „Dubliai“

Fotografija

Gintauto Trimako ir Vytauto Razmos bendras projektas – fotodialogas „Dubliai“. 2009 m. spalį prasidėjęs foto pokalbis tęsiasi iki dabar. G. Trimakas užduoda „klausimą“ 4×5 colio kamera, o ją sukonstravęs V. Razma iš karto į jį „atsako“ – taip atsiranda dviejų autorių diptikas.
„Fotografijos muziejuje“ veikia iki lapkričio 3 d.

Nagis Rytis Baltušnikas: „WC TV | I dalis. Troškimai“

Kita

Parodoje pristatomas monumentalios mozaikos ciklas gimė iš tikrų piešinių. Tai – senieji WC peizažai. Pasak menininko, sovietiniais laikais viskas buvo draudžiama. Vienintelė vieta, kur galėjai turėti privatumą, buvo WC. Anų laikų WC – tai ištisi grafičio lobynai: nuo troškimų iki deklaracijų.

Taip jau nutiko, kad parodos autoriui nepavyko jų nufotografuoti, nors ne kartą kalbino fotografus (tada išmaniųjų nebuvo). Kai kuriuos grafičius saugumiečiai naikindavo. Taip Gedimino stulpus paversdavo namuku su dūmais, dvigubą kryžių – „klasėmis“ ir t.t. Erotinių temų nelietė. „Dabar bandžiau ieškoti internete, bet nieko panašaus jau nėra. Tie skauduliai išnyko su epocha, tad mano darbai daugiau istoriniai nei meniniai“, – sako parodos autorius.
„Kauno paveikslų galerijoje“ veikia iki lapkričio 3 d.

„Mūsų asmenukė“

Tapyba, Skulptūra ir instaliacija

Ką jie visi sako šiais pasiutusiai greitais laikais? Ar (auto)portretu galime papasakoti ne tik apie vieną žmogų, bet ir apie visą visuomenę? (Auto)portretas atspindi santykį tarp vaizduojamo objekto ir autoriaus. Jame menininkas ne tik atskleidžia intymių asmeninių detalių, tačiau ir pavaizduoja konkrečią gyvenimo akimirką. Portretas – būdas parodyti, kaip žmogus keičiasi. Parodoje eksponuojami kūriniai atskleidžia personažų charakterius, pasakoja istorijas, netgi išsako protestą ir perteikia šiuolaikinės visuomenės nuotaikas. Visi darbai vienaip ar kitaip susiję su žodžiu „pokytis“ ir įvairiomis jo prasmėmis: transformacija ir metamorfoze, mūsų reakcijomis į išorinį pasaulį, skirtingų kultūrų poveikiu žmogaus elgesiui, savojo „aš“ interpretacija. Šiuolaikinei menininkų kartai portretas – galimybė pabrėžti vaizduojamo asmens kultūrą ir socialinę aplinką, nulemiančią žmogaus išskirtinumą bei savitumą.
„MO“ muziejuje veikia iki lapkričio 17 d.

Jonas Rustemas: „Veneros gimimas“

Tapyba

Lietuvos dailės istorijos kontekste „Veneros gimimas“ yra įdomus ne tik kaip mitologinio žanro J. Rustemo kūryboje pavyzdys (Lietuvoje daugiau jų neturime), bet ir kaip XIX a. pradžios Vilniuje dar gana retas moters aktas, tikėtina, tapytas iš natūros. J. Rustemas ne kartą piešė ir tapė aktus – tą liudija skirtingo laikotarpio dailininko kūriniai („Vergių pardavimas“, „Mauduolės“ ir kt.). Vilniaus universitete savo mokiniams jis taip pat duodavo piešti gyvą modelį. Tiesa, tuomet universitete aktams pozuodavo tik vyrai. Moterų aktai, kaip ir ankstesniais amžiais, buvo piešiami dailininkų dirbtuvėse, o jiems pozavo dailininkų žmonos ir mylimosios. Taip buvo ir šį kartą.
„Vilniaus paveikslų galerijoje“ rodoma iki gruodžio 31 d.

„Atminties kodas: Tilmansų palikimas Kaune“

Kita

Parodoje „Atminties kodas: Tilmansų palikimas Kaune“ pristatomas verslininko Kurto Tilmanso šeimos palikimas. 1906 m. pakviestas dėdės Richardo, jis su žmona Marija atvyko į Kauną. Įsikūręs viloje Smėlio g. 16 (dab. Griunvaldo g.) Kurtas Tilmansas kartu su giminaičiais įsitraukė į miesto gyvenimą, politinę, kultūrinę bei visuomeninę veiklą.

Parodoje eksponuojamos Marijos ir Kurto Tilmansų vilos interjero vertybės – vienas iš nedaugelio išlikusių tokio pobūdžio rinkinių Lietuvos muziejuose. Jis puikiai iliustruoja XX a. 1–4 deš. pasiturinčių Kauno verslininkų interjerą. Rinkinys reikšmingas istoriniu požiūriu, nes atspindi šeimininkų savimonę, meninius interesus, dvasinius poreikius ir pomėgius. Kaip vieni turtingiausių miestiečių, Tilmansai, nors ir nebūdami kolekcininkai, pagal savo skonį formavo namų ir biurų interjerą, o kartu diktavo tam tikrą madą tuometinei Kauno aukštuomenei. Parodoje eksponuojamas Tilmansų rinkinys, leis prisiminti šeimą, labai ryškiai įsiliejusią į Kauno istoriją.
M. Žilinsko dailės galerijoje veikia iki spalio 20 d.