Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2018 m. spalio 22 d. 23:17
Savaitės parodų kalendorius
Spalis 22 - 28
Dailininko Sergiy Lysyy akvarelės darbų paroda Vilniuje

Ukrainoje gimusio ir jau kurį laiką Klaipėdoje gyvenančio menininko darbai, atlikti meistriška technika, daugeliui lengvai atpažįstami. Juose susipina urbanistiniai ir gamtos objektai, vaizduojami Vakarų Europos miestai, pamėgtas Lietuvos uostamiestis, dažnas vandens motyvas. „S. Lysyy tapyba puošni, pakili, derinanti kruopštumą, detalumą su tyčiniu neišbaigtumu. Smulkmeniškai ištapyti vaizdai paprastai užbaigiami laisvesniu potėpiu, eskizine struktūros atodanga, išsiliejusiu, išsilydžiusiu ir nuvarvėjusiu reginio kraštu“, – sako dailėtyrininkė Austėja Mikuckytė.
„DOMUS galerijoje“ veikia iki lapkričio 9 d.

„Keturi kambariai su vaizdu“

„Keturi kambariai su vaizdu“ yra iš keturių personalinių ekspozicijų sudaryta grupinė paroda. Parodos dalyviai – menininkai Aronas Mehzionas, Anastasija Sosunova ir Andrea Zucchini, Neringa Vasiliauskaitė, Johannesas Waldas – buvo pakviesti eksponuoti savo kūrinius vienoje iš keturių galerijos salių. Kiekvienam jų buvo leista savo nuožiūra kuruoti ekspozicinę erdvę, tad parodos visuma pristato keturis intymius ir nepriklausomus požiūrius į galimas skulptūros formas.
„Vartų galerijoje“ veikia iki lapkričio 30 d.

Tauras Kensminas: „Levitavimas“

Veikiamas sparčių technologinių pokyčių, urbanizacijos, informacijos ir vaizdų kultūros pertekliaus, stebint šį greitą žmonijos vystymąsi, tačiau tuo pačiu matant ir smarkų šiuolaikinės kartos atsigręžimą į gamtą T. Kensminas parodoje plėtoja vieną iš pagrindinių savo kūrybos temų – civilizacijos ir gamtos santykių problematiką.
Galerijoje „(AV17)gallery“ veikia iki lapkričio 29 d.

Alexei Gordin: „Menininkai, galerijos ir apleistos erdvės“

Alexei Gordin yra Young Painter Prize 2017 laimėtojas. Menininkas šiame konkurse laimėjo ne tik materialųjį piniginį prizą, bet ir galimybę reziduoti menininkų rezidencijų centre SomoS, Berlyne, bei surengti personalinę parodą Pamėnkalnio galerijoje. Joje menininkas pristato naujausius savo darbus, sukurtus rezidencijų centre Berlyne. Įkvėptas apleistų Berlyno rajonų erdvių, Alexei kuria dialogą tarp kuriančio žmogaus ir tuščių pastatų, pateikdamas keletą atskirų pasakojimų, kurie susijungia tarpusavyje bei įtraukia žiūrinčiuosius į absurdiškų galimybių pasaulį.
Galerijoje „(AV17)gallery“ veikia iki lapkričio 13 d.

„Gyvenimas Suomijoje“

Paroda iliustruoja Suomiją, pristatydama penkiasdešimt 1917-aisiais nepriklausomybę gavusios respublikos objektų iš įvairių dešimtmečių. Daiktai buitiškais, industriniais, inovatyviais ir hu-moristiškais pavyzdžiais pasakoja apie suomiškumą ir įvairius Suomijos tarpsnius. Daiktų istori-jose matyti darbas, atsitiesimas po sunkumų, vertimasis, supratimas, džiaugsmas. Motyvais ryškėja klimatas, šviesa, vaikystė, skonis, mažyčio grožio paieškos.
„M. Žilinsko dailės galerijoje“ veikia iki lapkričio 25 d.

Rasa Jansonė: „Apglėbsiu ir sušildysiu“

Latvijoje Rasa Jansonė yra žinoma kaip emocijų prisotintų bei psichologiškai turtingų instaliacijų tapytoja ir autorė. Taip pat ji yra „Rygos laikas“ žurnalo redaktorė ir 2018 metais išbandė savo jėgas naujame amplua: Latvijos Fotografijos Muziejuje kartu su filosofe Jana Kukaine sukūrė parodą „Vilna ir šilkas. Naujoji Erotika“. Rasos Jansonės personalinė paroda Šiaulių dailės galerijoje bus pirmoji autorės paroda Lietuvoje, tai taip pat bus ir festivalio „Virus‘23“ atidarymas.
„Šiaulių galerijoje“ veikia iki lapkričio 10 d.

Kipras Černiauskas: „Žvilgsnis“

„Šitoje  paveikslų kolekcijoje mano esminis  motyvas yra  žvilgsnis. O dar labiau – asmeninis žvilgsnis. Žiūrėjimas ir kontempliavimas, ar gulinti malka yra mano malka, nes tik aš ją tokią matau. Ar atsisakęs asmeninio žiūrėjimo kampo, galėčiau išvysti  universalią malkos idėją.  Ar aš matau malką tokią, kokia ji buvo prieš tūkstantį metų? Ar tai tiesiog malka, o gal tai būtent ši malka? Ar panašiai šitą malką mato mano rato žmonės? O ką ši malka reiškia ir kokias asociacijas ir jausmus  kelia ji lietuviams? Ar užsieniečiui  malka būtų tokia pati? Gal jis jos net nepastebėtų, nes Austrija yra kalnuota? O gal malkoje galima pamatyti lygiai tiek, kiek ir Alpėse? Gal net nereikia žiūrėti į malką, o užsidarius skaityti tekstus apie malkas? O gal norint  pamatyti kalnus – užtektų įdėmiai stebėti  malką ir nereiktų niekur važiuoti?“ – klausia autorius.
VDA galerijoje „Akademija“ veikia iki spalio 27 d.

Martynas Pekarskas: „Limbo“

„O aš visai kaip ta drobė. Stoviu galerijoje, tyliu. Gyvenimas kaip Limbo. Neapibrėžtas. Nežinia, ką mes čia veikiame ir kas mūsų laukia. Tarpinė civilizacijos istorijos stotelė tarp dviejų amžinybių. Todėl tyliu. Kartu su savo drobėmis, kurios guli, stovi, kabo. Jose sustingę veikėjai, sustingę dažai, sustingę atsakymai. O klausimas vienas, aplenkiantis istorijas, potėpius, ekspoziciją, šviesas. Ką reiškia, čia  būti?“ – klausia autorius.
VDA galerijoje „Akademija“ veikia iki spalio 27 d.

Eglė Ulčickaitė: „Paralelinė kartoteka“

„Paveikslus traktuoju kaip laiko talpyklas – tapyboje būtąjį laiką gaudau dabartyje. Susitelkiu į esamojo laiko žymes, su kuriomis nesu susieta bendros patirties, kliaujuosi čia-dabar potyriu, o tapydama kuriu vaizdines nuorodas – esamojo laikviečio faktus. Tapybą laikau terpe, kurioje tai, kas nesava perdirbama į sava. Kūrybos metodą įvardiju kaip savinimąsi. Tapydama tarsi skolinuosi laiką iš asmeninės atminties archyvui nepriklausančių daiktų. Įsivaizduoju, jog taip įmanu užpildyti aiškesnio dabarties suvokimo stoką. Mat, gali būti, kad, ko neprisimenu – tai ne mano. Bet tai nebūtinai reiškia, jog tai – ne aš“, – sako menininkė.
VDA parodų salėse „Titanikas“ veikia iki lapkričio 3 d.

IV-oji knygos meno paroda

Jau antrą dešimtmetį vykstanti knygos meno paroda šiemet yra ketvirtoji. Ji atpažįstama pagal išraiškingą logotipą, kurį sukūrė knygos dailininkas Romas Orantas (1949–2012). Paroda rengiama kas treji metai, joje eksponuojama pastarųjų trejų metų Lietuvos knygos dailininkų kūryba. Greta matytų, leidiniais jau virtusių kūrinių, čia pristatomi nauji, spaudai dar rengiami darbai ir pavienės, jokiai knygai neskirtos iliustracijos. Pastarosios parodoje eksponuojamos kaip savarankiški įsivaizduojamos dailininko knygos lakštai. Knygos meno paroda žvelgia ne vien į praeitį, bet kartu rodo ateitį ir viltį, kad dailininkų vardai ir jų sukurtos iliustracijos liks Lietuvos meno istorijoje ir ateinančią Lietuvos kartą auginančiose paveikslėlių knygose.
Galerijoje „Kairė-dešinė“ veikia iki lapkričio 17 d.

Tarptautinis šiuolaikinio meno festivalis „Kaunas mene VIII 2018. Taip arti, taip toli“

Toli, kaip svajonė. Ar toli, kaip žemės drebėjimas Lietuvai – kaip mokykloj mokė, gimtinė „nėra seisminėj zonoj“. Toli, kaip laukiama paauglio pilnametystė, kuri vis niekaip neateina. Arti, kaip netikėta senatvė. Arti, kaip bijančiam žaibo dundantis griaustinis. Arti, kaip dvi su puse valandos nuo Londono iki Lietuvos. Kaimynų susvetimėjimas. Ir tapatinimasis su žmonėmis iš tolimų kraštų, tarkim, pažiūrėjus filmą apie jų tradicijas, kuriame randame tas pačias šeimos vertybes. Sąvokos toli ir arti individualiai suvokiamos. Atstumo reliatyvumą gali apspręsti vidinis interesas, asmeninės būsenos, nuotaikos. Kartais tai sąmoningas pasirinkimas. Dažniausia ne. Bet atpažinimo akimirka (smulkmenos ar tapačios problemos) svarus suvokimo veiksnys, o bendrumo POJŪTIS artina.
Galerijoje „Meno parkas“, „Kauno menininkų namuose“, „Kauno fotografijos galerijoje“, M. Žilinsko dailės galerijoje veikia iki lapkričio 25 d.

7-oji tarptautinė akvarelės bienalė „Baltijos tiltai. Iš esmės“

Dalyvauja 76 menininkai, atstovaujantys 12 šalių.
Kaune veikia iki lapkričio 18 d.

Džiugas Šukys, Matas Janušonis: „Kitaip neišeina“

„Parodos pavadinimas „Kitaip neišeina“, tai mąstymas apie gyvenimo būdą. Kasdien studijoje kuriame darbus, galvojam, skiriam laiko kūrybai ir gamybai. Tai natūraliai tapo gyvenimo dalis, be kurios būtų sunku. Norisi sukurtus darbus pamatyti jau nebe darbinėje erdvėje, o išeksponuotus. Įdomu išgirsti, kaip jie suskamba tarpusavyje, nes paroda tai dar viena instaliacija, dar vienas kūrinys susidedantis iš atskirų dalių. Tad nelieka kitos išeities, kaip rengti parodą. Kadangi paroda – duetas, paranku darbus analizuoti, juos lyginant tarpusavyje, nes taip atsiranda nauji pjūviai, jau seniau permąstytuose kūriniuose. Parodoje aiškiai apčiuopiamas medžiagiškumo aspektas. Visos skulptūros yra kurtos tarsi klasikinės skulptūros dvasioje, o parodoje esantys video darbai tai dar labiau išryškina“, – pasakoja autoriai.
„POST galerijoje“ veikia iki lapkričio 5 d.

Gintaras Gesevičius: „Grafika“

Personalinė autoriaus grafikos darbų paroda. Susitikimas su autoriumi – spalio 24 d. 17.30 val.
„Utenos kultūros centro dailės galerijoje“ veikia iki lapkričio 19 d.

Leopoldas Surgailis: „Pradžia“

L. Surgailis (1928–2016) – moderniosios lietuvių tapybos klasikas. Kartu su dailininkais Antanu Gudaičiu, Jonu Švažu, Vincu Kisarausku ir kitais septintajame XX a. dešimtmetyje jis atnaujino lietuvių tapybą, atnešė į ją ekspresiją, dekoratyvumą, ryškias spalvas. Pagrindinis jo įkvėpimo šaltinis buvo lietuvių liaudies menas. Iš medinės liaudies skulptūros sėmėsi šventųjų siužetų („Archangelis Mykolas“, „Šv. Jurgis“, „Rūpintojėlis“ ir kt.), jos primityvo stilistika pastūmėjo prie individualaus braižo sukūrimo. Surgailio darbus neklystamai atpažįstame iš drąsios figūrų deformacijos, groteskinės ekspresijos, savito kolorito. Jis nutapė peizažų, artimųjų, draugų portretų, užvis labiau mėgo daugiafigūrę kompoziciją „Užgavėnės“ su tradicinių folkloro personažų eisena. Surgailio kūryboje mažai siužetų, pagrindinis dėmesys sutelktas į stiprios, gaivališkos raiškos paieškas, dekoratyvumą.
„Utenos kraštotyros muziejuje“ veikia iki lapkričio 3 d.

Antanas Sutkus: „KOSMOS“

Sutkus tapo savo laikmečio metraštininku, jo atvaizduose atsispindi Lietuvos ir jos gyventojų veidas. Iki šiol mus jaudina ryškiausias jo darbas – ciklas „Lietuvos žmonės“, kurį fotografas kūrė nuo 6-ojo dešimtmečio pabaigos. Čia atrandame kasdienio gyvenimo scenas, kuriose žmonės elgiasi natūraliai: tai įprastas, nepagražintas gyvenimas. Nuotraukose matome jaunus ir senus, vaikus ir darbininkus, menininkus ir valstiečius, miestą ir kaimą, modernumą ir tradiciją, išlydėtuves ir sutiktuves, judėjimą ir nuobodulį ar paprasčiausiai – lietų. Viskam yra vietos Antano Sutkaus planetoje Lietuva, kurią anuomet iš Vakarų buvo taip pat sunku pasiekti kaip mėnulį.
„Nacionalinėje dailės galerijoje“ veikia iki sausio 13 d.

„Romas Viesulas (1918–1986). Grafika“

Ekspresija, vitališkumas, iš pažiūros lengvas ir virtuoziškas stilius, spalvinė įtaiga – tai tik keletas grafiko Romo Viesulo kūrybos privalumų. Skaudi gėla, tikros, išgyventos emocijos slypi abstrahuotose dailininko vizijose, kuriose atpažįstame komplikuotą nūdienos pasaulį.
„Vytauto Kasiulio dailės muziejuje“ veikia iki gruodžio 2 d.

Kolektyvinė paroda „Svetur I“

Parodoje eksponuojami Ievos Baltaduonytės, Pauliaus Butkaus, Valus Sonovo, Justino Vilučio darbai. Parodos kuratorius – Gytis Skudžinskas. Parodų cikle „Svetur“ pristatomi Lietuvos menininkai, savo kūrybinę veiklą vystantys už Lietuvos ribų. Pirmojoje ciklo parodoje savo kūrinius pristato jaunesnės kartos autoriai ir juos vienija ne tik gyvenimo ir kūrybos erdvės pasirinkimas. Tikriausiai nenuostabu, kad darbų estetika ir konstruojamas pranešimas žengia ryžtingą žingsnį už vadinamosios „Lietuviškos fotografijos mokyklos“ ribų ir natūraliai integruojasi į tarptautinį vizualiosios kultūros lauką. Autoriai perkeldami į kitą erdvę savo kūrybą pasirenka ir savitą kalbėjimo būdą. Geografinis nesusisaistymas šiuo atveju tampa ir universalios išraiškos ir laisvo kalbėjimo prielaida.
„Prospekto galerijoje“ veikia iki spalio 27 d.

Erika Tumienė: „ADAGIO“

„Muzikos tema mane lydi jau dvyliktus metus, kuomet daugiau pradėjau lieti akvarele. Man labai įdomi išorinė muzikos klausytojo būsena, jos poveikis grojančiajam ir klausytojui. Muzikanto veido išraiškos grojant, klausytojo mintys klausant. Mane ypatingai žavi dirigento judesiai, emocijos akyse, įdomi kompozitoriaus kasdienybė, jo kūrybos minutės prie natų sąsiuvinio, intymi repeticijos akimirka. Grožiuosi visais muzikos instrumentais, kiekvienas iš jų turintys savo nuotaikos spalvas: griežiantis smuikas pavasarį, skambantis vienatvėje fortepijonas, gaudžianti tarp rausvai geltonų rudens lapų violončelė. Noriu sustabdyti tą melodingą akimirką ir jos grožį. Noriu, kad užgrotų piešinys, teptuku paliesti ir mėgstamos operos arijas. Todėl trečioji personalinė paroda yra skirta muzikai – jos kūrėjams ir klausytojams“, – sako autorė.
„Šv. Jono gatvės galerijoje“ veikia iki spalio 27 d.

Vroclavo E. Gepperto dailės akademijos dėstytojų ir studentų paroda „OPUS DUARUM“

Naujus studijų metus Vilniaus dailės akademijoje „Titanikas“ pradeda su VDA partnerės – Vroclavo (Lenkija) E. Gepperto dailės akademijos dėstytojų ir studentų paroda. Vilniaus ir Lietuvos publikai šį kartą prisistato dvi – Keramikos ir Grafikos katedros. Šių padalinių pedagogų ir absolventų kūryba neretai apibrėžiama „mokyklų“ („Vroclavo keramikos mokykla“, „Vroclavo grafikos mokykla“) sąvokomis. Abiem atvejais tai yra po II pasaulinio karo – 1946 metais Vroclave įsteigtos Valstybinės dailiųjų menų aukštosios mokyklos kontekstuose kuriantys, tačiau kultūriškai ir geografiškai kur kas platesnio masto virsmus mene inicijuojantys autoriai.
VDA parodų salėse „Titanikas“ veikia iki spalio 28 d.

„Vilnius ir jo žmonės“ ir Mindaugo Skudučio tapyba

Viena parodos dalis yra skirta Vilniaus ikonografijai, ją įkūnijantiems darbams iš Vilniaus dailės akademijos muziejaus rinkinių. Natūralu, kad tai studentų (daugelis jų vėliau tapo žinomais menininkais) kūriniai – kursiniai ar diplominiai, praktikų metu sukurti darbai. Savo ruožtu, šis parodos segmentas taip pat yra dvilypis, nes atrinkti darbai fiksuoja ne tik miesto, bet ir miestiečių gyvenimo akimirkas.

Kita parodos dalis yra skirta gyvajam lietuviškos tapybos klasikui – Mindaugui Skudučiui. Menininkas nuo studijų laikų tapė Vilnių (šis jo kūrybos fragmentas, suteikiantis galimybę palyginti, kaip keičiasi kūrėjo kelias studijų metais ir vėliau, demonstruojamas ir „akademinėje“ ekspozicijos dalyje), tapo, piešia jį iki šiol. Tad viena Vilniaus rotušės salė yra skirta vilnietiškajai šio dailininko kūrybai.
Vilniaus rotušėje veikia nuo spalio 2 d.

Paroda „MOnikos“ dedikuota MO muziejui

Parodoje „MOnikos“ lankytojai išvys dviejų įdomių ir skirtingų menininkių kūrinius. Jos abi Monikos, abi tapytojos ir abiejų kūrinius yra įsigijęs MO muziejus. Parodoje bus pristatyti dar niekur nerodyti M.Furmanos ir M.Plentauskaitės kūriniai. Pasak parodų kuratorės Sonatos Baliuckaitės, vardas yra pirmas asmens atpažinimo ženklas, o kūrinys – kūrėjo identifikacijos: „Pagal vardą identifikuoji žmogų, o pagal kūrinį, jo braižą techniką kūrėją, kuris neatsiejamas nuo vardo. Vardas tampa identiteto dalimi. Nes ir kūrėją vadini vardu.“
Galerijoje „Meno niša“ veikia iki spalio 26 d.

„SPEAKING VOLUMES! / TUNGEBUNDET“

Paroda „SPEAKINGVOLUMES! / TUNGEBUNDET“ nagrinėja metaforinę, religinę irpolitinę balso reikšmę. Kauno menininkų namai parodos eksponavimui pasirinkti neatsitiktinai: šiame modernistiniame pastate turėjo įsikurti Vatikano nunciatūra, t. y. popiežiaus ambasadorius, vadinamasis nuncijus, o „nuncio“ bei anglų k. žodis „enunciate“ turi tą pačią etimologinę šaknį, reiškiančią „aiškiai ištarti žodžius ir jų dalis“.
„Kauno menininkų namuose“ veikia iki spalio 26 d.

Eugenijus Barzdžius: „Pelkės žmonės“

Pasak fotomenininkės ir žurnalistės Mildos Kiaušaitės, „užuot fiksavęs penkiolikos pensininkų buitį̨, fotografas atsisako bet kokio siužetiškumo. Jis pasirenka tris paraleles: bendruomenės narių portretus, pelkynuose užauginto derliaus (dažniausiai – konservų) natiurmortus ir konstrukcijų̨ (pašiūrių, šiltnamių ar tvorų) atvaizdus. <…> E. Barzdžiaus vizualinis sprendimas – pasakojimą sudarančių elementų išskaidymas, naratyvo suardymas. Tai tarsi vaikiškas smalsumas, noras atsukti varžtelius, pažvelgti mechanizmo vidun, pažinti jo sandarą, suprasti veikimo principą, tik lydimas jau suaugusiojo žinojimo, kad kiekvienas veiksmas priklauso akimirkoms, ir kiekviena jų gali būti pastarojo baigtis“.
„Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre“ veikia iki lapkričio 4 d.

„Paryžiaus mados magai. 1920–1999 m.“

Lietuvos dailės muziejus, bendradarbiaudamas su Aleksandro Vasiljevo fondu, surengė jau vienuoliktą žymaus mados istoriko Aleksandro Vasiljevo kolekcijos parodą. Parodoje „Paryžiaus mados magai“ pristatomi devyni iškilūs kutiurjė, sukūrę savo mados namus. Tarp jų – dar ir dabar gyvi praėjusio amžiaus mados korifėjai.
„Lietuvos dailės muziejuje“ veikia iki 2019 m. rugpjūčio 20 d.

„Pilies gatvė“

Paroda „Pilies gatvė“ pradeda Lietuvos sostinės įkūrimo 700-osioms metinėms pažymėti skirtą Lietuvos dailės muziejaus parodų ciklą „Vilniaus gatvės“. Reikšmingo Vilniaus jubiliejaus 2023 m. išvakarėse vykdomu miesto sociotopografiniu muziejiniu tyrimu siekiama atskleisti gatvių raidą, jų kultūrinį ir kalbinį heterogeniškumą, atspindėti įvykius, reiškinius bei kasdienybę, supažindinti su senaisiais sostinės gyventojais. Šešerius metus truksiantis parodinis projektas (kuratoriai Margarita Matulytė, Justina Augustytė ir Donatas Snarskis) vilniečius bei miesto svečius supažindins su svarbiausiomis Senamiesčio gatvėmis.
„Vilniaus paveikslų galerijoje“ veikia iki lapkričio 20 d.

„Chronometrai“

Parodoje dalyvaujančių menininkų kūriniai matuoja laiką, tapusį mūsų laikmečio kultūriniu nerimu. Teisintis, kad „neturime laiko“, tapo taip įprasta, jog nebegirdime šios sąvokos absurdiškumo. Tarsi laikas būtų materialus daiktas, kurį galima turėti. Vis dėlto mūsų dabartis iš tiesų yra užskubėjusi ir nuolat be perstojo greitėjanti. Dar iki įsigalint internetui prancūzų filosofas Paulis Virilio pranašavo „pasaulinę laiko dykumą“, kai erdvę praris šviesos bangų greičiu lekiantis „dromosferinis“ laikas, gryna totalinė dabartis. Galbūt tai jau įvyko? Tačiau ar ne paradoksalu, kad pagreitėjusiam laikui ištrynus erdvę, turėdami vien laiką, mes aštriausiai jaučiame kaip tik jo trūkumą?
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre veikia iki lapkričio 4 d.

„Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“

Parodoje eksponuojama žymiausių pastarojo šimtmečio taikomosios dailės atstovų ir dizainerių kūryba, pristatoma šiuos specialistus rengusių švietimo institucijų veikla, taip pat visuomenės skonį ir buities estetikos kryptį formavusių meno gaminių įmonių (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos kombinatai „Dailė“, Vilniaus modelių namai, Sąjunginio techninės estetikos mokslinio tyrimo instituto Vilniaus filialas, Lentvario kilimų fabrikas, šilko audinių fabrikas „Kauno audiniai“, kt.) produkcija.
Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veikia iki gruodžio 31 d.

„Alio, alio. Kalba Kaunas. Lietuva“ 

Parodoje bus eksponuojama virš 40 senoviškų iš buvusio Ryšių istorijos muziejaus perimtų radijo aparatų, fone skambės autentiški tarpukario laikų radijo įrašai, o TV ekrane rodoma sovietinių laikų video medžiagą apie radiją.
„Kauno miesto muziejuje“ veikia iki gruodžio 31 d.

„KAUNAS PHOTO STAR“ 2018 finalistai“

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais festivalio atviram konkursui fotografai iš 43 šalių pateikė savo darbus ir atsiuntė beveik 300 pasiūlymų. Iš jų tarptautinė fotografijos ekspertų žiuri komisija atrinko 12 finalistų: Alena Grom (Ukraina), Davide Monteleone (Italija/Rusija), Federico Estol (Urugvajus), Gloria Oyarzabal (Ispanija), Gregoire Cachemaille (Šveicarija/Vokietija), Hannes Jung (Vokietija), Hester den Boer(Nyderlandai), Kirill Golovchenko (Ukraina/Vokietija), Laurent Muschel (Prancūzija), Lynné Bowman Cravens (JAV), Mindaugas Ažušilis(Lietuva), Simon Menner (Vokietija) pretenduojančių į pagrindinį konkurso apdovanojimą – personalinę parodą Kauno fotografijos galerijoje ir piniginį prizą. KAUNAS PHOTO STAR nugalėtojo vardas bus atskleistas rugsėjo 1 d., tik atidarius Kauno fotografijos galerijos duris.
„Kauno fotografijos galerijoje“ veikia iki gruodžio 31 d.

Giedrius Liagas: „Potemės“

G. Liagas (g. 1967) į kūrybą pasinėrė itin anksti: būdamas vos septyniolikos, prisidėjo prie Kauno jaunųjų fotografijos „chuliganų“, vėliau pakrikštytų „Plėšriųjų sekcija“ (neoficialios menininkų grupės nariai buvo Arūnas Kulikauskas, Gintautas Stulgaitis, Saulius Paukštys, Visvaldas Dragūnas). Kaip menininkas G. Liagas formavosi kūrybinės laisvės pritvinkusioje aplinkoje, kur avangardinės idėjos reiškėsi ne vien kompoziciniais sprendimais, technologiniais eksperimentais, bet veržėsi ir į turinį. Laikotarpis ir atrasti bendraminčiai kolegos padarė didelę įtaką fotografo pasaulėjautai.
„Laiptų galerijoje“ veikia iki lapkričio 4 d.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!