Savaitės parodų kalendorius: rugpjūčio 27 – rugsėjo 2

Reklama

Publikuota: 2018 m. 26 rugpjūčio d. 23:19

Savaitės parodų Lietuvoje kalendorius

Rugpjūtis 27 - Rugsėjis 2

Raimondas Martinėnas: „Tapyba ir asambliažai“

Tapyba

R. Martinėnas – tai tapytojas, jungiantis ekspresionistinę „Ars“ grupuotės tradiciją su neoekspresionistiniu matymu bei mąstymu, tai menininkas, kurio kūryboje jungiasi ne tik ekspresyvusis abstrakcionizmas, bet ir kaligrafinė tašizmo metafizika, taip pat ironiškas pop meno ir siurealizmo daugiasluoksniškumas (ši savybė ypatingai ženkli kelis dešimtmečius kuriamuose asambliažuose). Ne vienoje kompozicijoje sušmėžuojanti moters, vyro figūra, dangaus plokštumoje simbolizmu spinduliuojantis saulės diskas, augalo siluetas ar natiurmorto detalė veikia kaip tapybos suvokimo pretekstas, egzistuoja tartum jaukas, vedantis į paveikslo gilumą.

VDA parodų salėse „Titanikas“ veikia iki rugsėjo 1 d.

„Daiktų istorijos. Lietuvos dizainas 1918–2018“

Dizainas

Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirta paroda pasakoja, kaip Lietuvoje atsirado daiktų dizainas ir dizaineriai, atskleidžia netikėtas šalies istorijos, asmenybių ir kūrinių jungtis.

Nacionalinėje dailės galerijoje veikia iki rugsėjo 30 d.

„Lietuva. Londonas. 1968 | Lietuviško dizaino odisėja“

Dizainas

1968 metų rugpjūčio mėnesį Londone legendiniame parodų centre Earls Court buvo pristatytas Lietuvos, kaip vienos iš sovietinių respublikų, paviljonas, supažindinęs su kultūros, meno, mokslo ir pramonės pasiekimais. Tai buvo vienas iš moderniausių bei konceptualiausiai įgyvendintų Lietuvos prisistatymų Vakaruose sovietiniais metais. Kadangi tai buvo eksportui skirtas projektas, specialiai šiai progai sukurtų ambicingų meno ir dizaino kūrinių pavyzdžiai, leidiniai ir parodos atgarsiai liko beveik nežinomi.

Nacionalinėje dailės galerijoje veikia iki rugsėjo 30 d.

„(Ne)matomas Vilnius: tarpukario dailės ir architektūros pavidalai“

Kita

Miestas kaip gyvas organizmas, miesto spiritus loci išaukštinimas, miesto ir kaimo sampynos, modernaus miesto kūrimas, mirties, kasdienybės atskleidimas – universalios temos, aktualios tiek tarpukariu dirbusiems kūrėjams, tiek mūsų laiko žiūrovui. Parodą sudaro trys šias temas interpretuojančios dalys: „Spiritus loci“, „Žvilgsnis į ateitį“, „Kasdienybės refleksijos“. Šalia gerai pažįstamų autorių rodomi mažai žinomi ir visai nematyti dailininkų, architektų, inžinierių, kitų paveldo saugotojų kūriniai.

„Vytauto Kasiulio dailės muziejuje“ veikia iki rugsėjo 16 d.

„Medalių menas: XVI–XX a. istoriniai ir jubiliejiniai medaliai iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių“

Kita

Lietuvos dailės muziejus vilniečiams ir Vilniaus svečiams pristato numizmatikos rinkinio, saugomo Lietuvos dailės muziejuje, dalį – istorinius medalius. Ekspozicijoje siekiama atskleisti ne tiek istorinę medalių raidos ar meninių stilių kaitos chronologiją, kiek išryškinti ir pabrėžti estetinę-meninę medalių, kaip mažosios meno plastikos kūrinių, vertę. Dėl šios priežasties eksponatai vitrinose grupuojami labiau ne chronologiniu ar tematiniu, o kompoziciniu estetiniu principu. Lankytojai galės pamatyti XVI–XX amžiaus medalius, skirtus valdovams, popiežiams, žymiems politikams, kultūros, meno veikėjams, rašytojams ir mokslininkams; proginius ir jubiliejinius medalius, įamžinančius svarbius istorinius mūšius, pergales, valdovų vedybas ar geografinius bei mokslinius atradimus, žyminčius apdovanojimus ir svarbias tarptautines parodas.

„Radvilų rūmų muziejuje“ veikia nuo balandžio 13 d.

Lietuvių liaudies meno paroda „Mediniai stebuklai“

Kita

Mediniai liaudies meno paminklai yra reikšminga XIX–XXI amžiaus lietuvių liaudies kultūros paveldo dalis. 2001 metais Lietuvos kryždirbystės menas sulaukė pasaulinio įvertinimo – UNESCO jį įtraukė į Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų sąrašą. XIX–XX amžiaus pirmoje pusėje Lietuvos kryždirbių ir dievdirbių darbai – kryžiai, stogastulpiai, koplytstulpiai, koplytėlės, šventųjų skulptūros – unikalus liaudies meno pasaulis, atspindintis kaimo žmonių pasaulėjautą, tautos meninę kūrybą.

„Radvilų rūmų muziejuje“ veikia nuo gegužės 24 d.

„Vaikų pasaulis. XVIII–XX amžius“ iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos

Dizainas

Vaikų mada, kaip ji suprantama šiandien, iki XVIII amžiaus pabaigos neegzistavo. Prancūzų filosofas, Apšvietos amžiaus rašytojas Žanas Žakas Ruso (Jean Jacques Rousseau, 1712–1778) pirmasis iškėlė idėją, kad vaikas yra ne „sumažinta“ ar „miniatiūrinė“ suaugusiojo kopija, o unikali, besivystanti asmenybė. Ši įžvalga ėmė formuoti visapusiškesnį plačiosios visuomenės požiūrį į vaikų aprangą ir vėlesniame amžiuje. Parodoje pirmiausia suteikiama galimybė lankytojams stebėti vaikiško kostiumo raidą – visas vaikų mados tendencijas ir kryptis nuo XVIII amžiaus pabaigos iki XX amžiaus vidurio. Be to, jau pats parodos pavadinimas atskleidžia, kaip vaikiški drabužiai parodo ilgainiui kitusį visuomenės požiūrį į vaiką ir vaikystę.

Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veikia iki spalio 18 d.

„Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“

Dizainas, Kita

Parodoje eksponuojama žymiausių pastarojo šimtmečio taikomosios dailės atstovų ir dizainerių kūryba, pristatoma šiuos specialistus rengusių švietimo institucijų veikla, taip pat visuomenės skonį ir buities estetikos kryptį formavusių meno gaminių įmonių (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos kombinatai „Dailė“, Vilniaus modelių namai, Sąjunginio techninės estetikos mokslinio tyrimo instituto Vilniaus filialas, Lentvario kilimų fabrikas, šilko audinių fabrikas „Kauno audiniai“, kt.) produkcija.

Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veikia iki gruodžio 31 d.

„3DVS2D“

Kita

Parodoje dalyvaujantys menininkai kalba ne tik apie nesibaigiančią ir vis iš naujo permąstomą tikrovės ir jos reprezentacijos dvikovą. Vaizdų reprodukavimo medžiagos, metodai ar atvaizdai kūriniuose, šiuo atveju, suvokiami kaip atminties objektai, įkūnyti faktai ar tūriniai įvykiai. O patys kūriniai kalba apie platesnius vizualiosios kultūros kontekstus. Nors bendras vardiklis lieka 3D vs 2D antipodai, juose užsimezga ir saviti, nepriklausomi naratyvai, išskleidžiantys talpesnius probleminius ir sociokultūrinius klausimus. Tad ir šie įkūnyti dokumentai parodoje kaip hipotetiniai dabarties simptomai ir išeities paieškos, tačiau ne diagnozė ar pretenzija.

„Prospekto galerijoje“ veikia iki rugsėjo 15 d.

Jurgis Tarabilda: „Realybės šou“

Kita

Parodoje „Realybės šou“ siekiama išjungti suvokimo automatizmą kasdienės tikrovės atžvilgiu, tikintis sutrikdyti ir žvilgsnį, ir patį pasaulį. Šiuo atveju dėmesys telkiamas ties įprastų įvykių patyrimu bei neatpažintų daiktų bruožų atradimu. Kūriniuose pasaulis padaromas keistu tik tam, kad vėl taptų įprastu. J. Tarabildos kūryboje naratyvai atsiranda intuityviai. Prieš metus pristatęs parodą „Don’t Ask Why“ jis provokavo žiūrovus susikurti individualų pasakojimą, pasikliaujant kiekvieno asmenine patirtimi. Tą kartą kūriniai tapo priežastimi kiekvienam žiūrovui dar kartą išgyventi asmeninę patirtį, emociją ar prisiminimą.

„Meno nišoje“ veikia iki rugsėjo 29 d.

Arvydas Brazdžiūnas–Dusė: „Tapyba“

Tapyba

Dusė kaip menininkas atstovauja tapybos požiūriui, kuriame tapybinė gestikuliacija rungiasi su kūrybiniu intelektualumu, brutalus neokspresionizmas tartum priešpastatomas rafinuotam ir intelektualiam postmodernizmui. Tačiau iš tiesų šie du ‚skirtingi“ matymai ir mąstymai jungiasi, gimdydami visokiausių pavidalų lervas ir vabalus, vadinamus paveikslais. Tame esama ir paslapties, ir keistumo – nes tai nusistovėjusių normų, įsigalėjusio „mainstrymo“ neatitinkantis požiūris.

VDA parodų salėse „Titanikas“ veikia iki rugsėjo 20 d.

Rita Rimšienė: „Minčių skaitiniai“

Tapyba

Nors R. Rimšienės tapyba sistemiška ir metodiška, tačiau vaizduojamieji „subjektai“ / „objektai“ lieka apibendrinti, fluidiški ir materialiai neapčiuopiami. Žiūrovui tenka rimtai paieškoti atpažįstamųjų vardiklių, o greičiau net juos pačiam sugalvoti. Paveiksluose yra viskas grįsta vizualiniu išgyvenimu, remiamasi spalvų ir formų išraiškos galimybėmis.

„Pylimo galerijoje“ veikia iki rugsėjo 8 d.

„Alio, alio. Kalba Kaunas. Lietuva“

Kita

Parodoje bus eksponuojama virš 40 senoviškų iš buvusio Ryšių istorijos muziejaus perimtų radijo aparatų, fone skambės autentiški tarpukario laikų radijo įrašai, o TV ekrane rodoma sovietinių laikų video medžiagą apie radiją.

„Kauno miesto muziejuje“ veikia iki gruodžio 31 d.

„Baltijos kaimynėms – 100. XX amžiaus Latvijos ir Estijos dailė iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių“

Tapyba, Grafika, Skulptūra ir instaliacija, Keramika

Baltijos valstybių šimtmečiui dedikuotoje parodoje pirmą kartą taip išsamiai ir gausiai pristatomi Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugomi XX amžiaus Latvijos ir Estijos menininkų darbai, sukurti tiek pirmosios nepriklausomybės laikotarpiu (1918–1940), tiek sovietinės okupacijos metais, o keletas jau ir po nepriklausomybės atkūrimo. Parodoje dominuoja tapyba ir grafika, jas papildo skulptūra ir taikomosios dailės dirbiniai.

M. Žilinsko dailės galerijoje veikia iki rugsėjo 2 d.

„KAUNAS PHOTO STAR“ 2018 finalistai“

Fotografija

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais festivalio atviram konkursui fotografai iš 43 šalių pateikė savo darbus ir atsiuntė beveik 300 pasiūlymų. Iš jų tarptautinė fotografijos ekspertų žiuri komisija atrinko 12 finalistų: Alena Grom (Ukraina), Davide Monteleone (Italija/Rusija), Federico Estol (Urugvajus), Gloria Oyarzabal (Ispanija), Gregoire Cachemaille (Šveicarija/Vokietija), Hannes Jung (Vokietija), Hester den Boer(Nyderlandai), Kirill Golovchenko (Ukraina/Vokietija), Laurent Muschel (Prancūzija), Lynné Bowman Cravens (JAV), Mindaugas Ažušilis(Lietuva), Simon Menner (Vokietija) pretenduojančių į pagrindinį konkurso apdovanojimą – personalinę parodą Kauno fotografijos galerijoje ir piniginį prizą. KAUNAS PHOTO STAR nugalėtojo vardas bus atskleistas rugsėjo 1 d., tik atidarius Kauno fotografijos galerijos duris.

„Kauno fotografijos galerijoje“ veikia iki gruodžio 31 d.

Vytauatas Kazimieras Jonynas: „Visa širdim į Lietuvą“

Tapyba, Grafika

V. K. Jonynas dėstė Mainco meno institute Vokietijoje, Catan Rose meno institute ir Fordhamo universitete (JAV), surengė parodų Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Olandijoje, JAV. Jo darbų gausu Europos ir JAV muziejuose, privačiose kolekcijose. Laikas išeivijoje (Vokietijoje, Amerikoje) – tai gilių V. K. Jonyno ieškojimų, kūrybinės brandos etapas. Virtuoziškose iliustracijose, urbanistiniuose piešiniuose ir akvarelėse, teminėse ir mitologinėse kompozicijose, peizažuose ir portretuose ryškėja naujų žemynų meno dvelksmas, persipinantis su moderniojo meno ir abstrakčiojo ekspresionizmo elementais. Tolimų šalių horizontai neištrynė iš dailininko atminties meilės gimtajam kraštui, nuostatų apie tautinio meno svarbą, gebėjimo orientuotis menų ir stilių raidoje.

„Prano Domšaičio galerijoje“ veikia iki rugsėjo 23 d.

Edward Curtis: „Šešėlių gaudytojas“

XX amžiaus pradžioje dirbęs E. Sheriffas Curtisas grūmėsi beviltiškoje kovoje su laiku, stengdamasis išsaugoti, užfiksuoti – fotoaparatu, balso įrašymo prietaisu – Šiaurės Amerikos indėnų kultūros likučius, dar nesunaikintus baltųjų ekspansijos. Trisdešimt metų, remiamas tokių žmonių kaip Johnas Pierpontas Morganas ir buvęs JAV prezidentas Theodore‘as Rooseveltas, sumokėdamas didelę kainą savo šeimos ir sveikatos sąskaita, Curtisas daugybę laiko praleido tarp įvairių genčių indėnų, kol galų gale išleido neprilygstamą darbą „The Norh American Indian“ (Šiaurės Amerikos indėnai).

„Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre“ veikia iki rugsėjo 2 d.

„Vakarų vėjai“

Tapyba, Grafika, Skulptūra ir instaliacija, Keramika

Šiemet LDS Klaipėdos skyriaus menininkų paroda „Vakarų vėjai ’18“ Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose vyksta jau septintąjį kartą ir yra svarbus įvykis Klaipėdos dailininkų bendruomenei, šiemet švenčiančiai 45 metų jubiliejų. Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriui priklauso 115 narių iš Klaipėdos ir visos Vakarų Lietuvos: Palangos, Neringos, Kretingos, Mosėdžio, Telšių ir kitų miestų. Minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį LDS Klaipėdos skyrius parodą „Vakarų vėjai ’18“ dedikuoja šiam reikšmingiausiam mūsų valstybės įvykiui. Parodos tikslas yra paminėti ir paskatinti kūrėjus reprezentuoti savo kūrybą per istorinę / kultūrinę / meninę išraiškas. Ši paroda sukuria sąlygas Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus įvairių žanrų – tapybos, skulptūros, grafikos ir taikomųjų menų – menininkų profesionaliosios kūrybos sklaidai ir tapatybės, identiteto, kultūros bei meno tradicijų puoselėjimo tąsai išlaikyti.

„Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre“ veikia iki rugsėjo 2 d.

Juozas Vosylius: „Šiapus ir anapus“

Tapyba

Tapytojo žvilgsnis į pasaulį yra atviras ir atidus. Intriga atsiranda, kai tapybos objektai autoriaus valia perkeliami į kitas erdves, nekasdienišką aplinką ar susiejami neįprastais ryšiais. Vizijos ir realybės derinys J. Vosyliaus kompozicijose skatina gilintis, ieškoti atsakymų. Kontrastas tarp tapomų objektų tikroviškumo ir jų savitarpio saveikos vizionieriškumo, skirtingų erdvėlaikių jungimas skleidžiasi kaip nauja meninė realybė. Dailininkas sėkmingai naudoja inversijos principą, neįprasta pateikdamas kaip įprasta ir atvirkščiai. Realybė ir autoriaus kuriamo mito pasaulis drobėse apsijungia taip natūraliai, kad bet kuris vaizdinys, atsitiktinio žvilgsnio ar atsitiktinio apšvietimo išprovokuotas, tampa tikresniu už tikrą.

„Miniatiūrų muziejuje“ veikia iki rugpjūčio 31 d.

„Žvilgsnis į žemę ir vandenis XVII a.–XX a. I p. žemėlapiai ir tapyba iš Aleksandro Popovo (Klaipėda) Rytų Prūsijos dailės rinkinio“

Tapyba

Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje veikiančioje projekto parodoje „Žvilgsnis į žemę ir vandenis“ eksponuojami žemėlapiai ir tapyba iš klaipėdiečio kolekcininko A. Popovo Rytų Prūsijos dailės rinkinio vienas kitą papildo. Kartografijos dalis A. Popovo rinkinyje nėra itin gausi, bet įdomi net ir specialiai šia sritimi nesidomintiems. XVII–XX a. Rytų Prūsijos žemėlapiams būdingos gausios detalės, išraiškingi ornamentai, kartušai, piešiniai, kurie papildo kartografinį vaizdą. Tapybos darbai, eksponuojami parodoje, primena du ryškiausius Rytų Prūsijos dailės istorijos reiškinius – Karaliaučiaus dailės akademiją (veikė nuo 1845 m. iki 1945 m.) ir Nidos dailininkų koloniją (susiformavo XIX a. pab., veikė iki 1945 m.), supažindina su čia gimusių, nuolat šiame krašte gyvenusių ar tik epizodiškai jame buvojusių dailininkų kūryba. Eksponuojami Bruno Bielefeldo, Juliuso Freymutho, Eduardo Kado, Emilio Neumanno, Juliuso Wentscherio ir kitų XX a. pr. dailininkų Kuršių nerijos peizažai.

„Miniatiūrų muziejuje“ veikia iki rugpjūčio 31 d.

„Lietuvos istorijos ženklai. Medalių ir filatelijos paroda, skirta atkurtos Lietuvos šimtmečiui iš Prano Avižinio ir Algirdo Červinsko (1925–2016) rinkinių“

Kita

Parodoje pristatomi eksponatai iš dviejų rinkinių – šilutiškio istoriko P. Avižinio medalių ir jo uošvio, Šilutės garbės piliečio A. Červinsko pašto ženklų bei proginių pašto vokų. Parodą papildo Lietuvos dailės muziejaus eksponatai – Klaipėdos, Tilžės, Šilutės vietiniai sunkmečio pinigai (notgeldai, 1917–1923) iš klaipėdiečio Dionyzo Varkalio muziejui perduotos Klaipėdos krašto XIX–XX a. I pusės taikomosios dailės kolekcijos ir vieno žymiausių lietuvių XX amžiaus tapytojo marinisto Česlovo Janušo (1907–1993) nostalgiški Lietuvos gamtos vaizdai, sukurti gyvenant toli nuo tėvynės.

„Prano Domšaičio galerijoje“ veikia iki rugpjūčio 31 d.

Rimantas Bagdonas: „BENDRA/BŪTIS“

Tapyba, Skulptūra ir instaliacija, Keramika

Rimantas Bagdonas: „BENDRA/BŪTIS“ | Dailininko, pedagogo Rimanto Bagdono kūrybos paroda. Parodoje pamatysite naujausius šio menininko keramikos, tapybos, skulptūros kūrinius.

„Šiaulių dailės galerijoje“ veikia iki rugsėjo 3 d.

Žibunto Mikšio grafikos paroda

Ž. Mikšio kūrybos darbų paroda.

„Laiptų galerijoje“ veikia iki rugsėjo 5 d.

„Tarpukario Lietuvos fotografų – M. Levi ir S. Bajer – palikimas“

Fotografija

Pristatomoje parodoje – įvairios M. Levio ir S. Bajero fotografijos, kuriose užfiksuotos tarpukario Lietuvos gyvenimo akimirkos: šventės ir kasdienybė, vietovių panoramos ir pastatai, žinomų Lietuvos asmenybių (Seimo narių, dvasininkų, rašytojų, menininkų) ir eilinių valstybės piliečių atvaizdai. Paroda parengta iš Ukmergės kraštotyros muziejaus rinkinių.

Chaimo Frenkelio viloje veikia iki rugsėjo 30 d.

Rūta Šipalytė: „Miestai. Keliaujantys namai (fragmentai)“

Keramika

Keramikos darbų paroda.

Vytauto Valiušio keramikos muziejuje veikia iki rugsėjo 30 d.