Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2021 m. 10 sausio d. 23:00
Savaitės parodų kalendorius
Sausis 11 - 17
Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis

Ramiausią metų mėnesį į namų ekranus vėl sugrįžta virtualybėje apsigyvenusi kultūra. 14-asis Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis taps vienu pirmųjų 2021 metų kultūrinių įvykių ir pradės šalies kino renginių ciklą. Didžiausiose namų kino platformose „Žmonės Cinema“ ir „Telia TV“ vyksiantis festivalis pasiūlys net 14 programų įvairiems skoniams – trumpų gerų istorijų ištroškę kino mylėtojai išvys naujausius ir aktualiausius trumpo metro filmus iš Lietuvos ir viso pasaulio. Dviejose nacionalinėse ir šešiose tarptautinėse konkursinėse programose šiemet varžysis daugiau nei 40 filmų. Juose bus kviečiama į akistatą su savimi, svarstoma apie įkvepiančias gyvenimo prasmės ar meilės paieškas, o kai kuriuose filmuose, žadama, žiūrovai pajus padažnėjusį pulsą. Festivalis žiūrovams taip pat paruošė intriguojančias specialiąsias programas, apie kurias bus paskelbta kiek vėliau.
Virtualaus festivalio nuorodą galima rasti čia.

„Shenot Eliyahu / Elijo metai: Vilniaus Gaono įtaka Lietuvos žydų kultūrai“

Kviečiame į virtualų renginį organizuojamą kartu su Lietuvos ambasada Izraelyje ir Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka. Parodoje pristatoma Vilniaus Gaono asmenybė, jo intelektinė ir pedagoginė veikla, įtaka Vilniaus žydams, jų mentalitetui ir kultūrai, rodomi išminčiaus gyvenimo epizodus atskleidžiantys dokumentai, Mokytojo ir jo mokinių darbai. Muziejaus direktorė dr. Kamilė Rupeikaitė pristatys muziejaus misiją ir svarbą visuomenei. Prieš diskusiją, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Judaikos skyriaus vadovė, dr. Lara Lempert supažinds su paroda. Pokalbis vyks anglų kalba.
Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, sausio 11 d. 18 val.

„Laisve džiaugiasi širdis“

Laisvės gynėjų dienos 30-metis. Pilietinė iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“ (8 val.). Kviečiame visoje Lietuvoje, visus kartu, 2021 metų sausio 13 d. 8.00 valandą dešimčiai minučių languose uždegti vienybės ir atminimo žvakutes. Virtualus Laisvės gynėjų dienos minėjimas vyks Trakų kultūros rūmų Youtube ir Facebook platformose (17 val.).
Virtualaus minėjimo nuorodą galima rasti čia.

„Nenugalėta laisvė“
Nuotolinę atvirą istorijos pamoką „Nenugalėta laisvė“ ves istorijos mokytojas, ekskursijų vadovas Deimantas Ramanauskas. 1990 m. kovo 11 d. Lietuva užlipo ant nepriklausomybės slenksčio. Iš vienos pusės jos tykojo praraja pavadinimu SSRS, o iš kitos – laiptai į laisvę. Tačiau iš prarajos išlindusios SSRS teroro rankos nežadėjo lengvos pergalės. 1991 m. sausio 13-osios naktis tapo kruvinu išbandymu. Šturmuodama Vilniaus televizijos bokštą, gąsdindama ir žalodama žmones, sovietų valdžia bandė užgesinti Lietuvos laisvės aukurą. Atakų metu buvo nužudyta 14 žmonių, o daugiau kaip 1000 sužalota. Tai buvo aukos, kritusios prie Lietuvos laisvės aukuro, kurio sovietai nesugebėjo sunaikinti. Paskaitos metu kviesime prisiminti to laikotarpio įvykius ir istorinį kontekstą, aptarsime veiksmus vykusius Vilniaus ir Kauno gatvėse, susipažinsime su tos nakties žmonių išgyvenimais.
Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka, sausio 13 d. 12 val.
Archyvų metų atidarymas

2021-ieji – neeiliniai metai. Praėjo šimtmetis nuo pirmojo archyvo įkūrimo Lietuvos Respublikoje. Minint šią sukaktį 2021-ieji paskelbti Archyvų metais.  Archyvų metų atidarymo renginio vedėjai Giedrius Masalskis ir Lietuvos vyriausioji archyvarė Kristina Ramonienė atvers vertingiausio šalies dokumentinio paveldo parodą „Archyvai – praeitis ateičiai“. Pirmoje parodos dalyje išvysime menininkų sukurtą šviesos instaliaciją, kurioje akcentuojama tautos dokumentinio paveldo svarba kuriant asmeninius ir kolektyvinius prisiminimus bei archyvų vaidmuo įprasminant praeitį ir fiksuojant dabartį ateities kartoms. Renginio metu bus pristatytas dokumentinis filmas „Atminties teritorijos“, kuriame pasakojama mūsų visų istorija.
Vilniaus rotušė, sausio 14 d. 14 val. 

Vidmantas Bartulis (1954–2020) – „Pranašystės dabarties Lietuvai“

Kviečiame išgirsti Kauno valstybinės filharmonijos scenoje pristatytą premjerą, skirtą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui paminėti – V. Bartulio „Pranašystės dabarties Lietuvai“. Šiame koncerte, skambant Kauno valstybinio choro atliekamai V. Bartulio ir kitų Lietuvos kompozitorių muzikai, liejasi išraiškingojo aktoriaus Dainiaus Svobono interpretuojami tekstai, šmaikščiai apžvelgiantys lietuvio būdą ir jo transformacijas, įvykusias per tris paskutinius dešimtmečius. Chorui diriguoja neseniai mus palikęs kolektyvo įkūrėjas, šviesaus atminimo Maestro Petras Bingelis.
Virtualaus koncerto nuorodą galima rasti čia.

„ZOOM OUT pereinamieji kambariai“

Žodžiai, susiję su darbo pokalbiais ar susitikimu su šeimos nariais įgauna zoom – in vardą. Per ekranus matome pritrauktus veidus ir dalelę aplinkos, esančios už kalbėtojo. Šitaip priartėjus žvilgsniui kyla noras atsitraukti, apsižvalgyti aplinkui, atrasti gyvas patirtis. Ribojant muziejų ir galerijų lankymą, noras dalintis kūryba niekur nedingsta, tad menininkai atidaro savo zoom’o langus bei dalinasi kūriniais bent iš dalies gyvai ten, kur kasdien praeina praeiviai. Meninės instaliacijos integruojamos į marginalią požeminės perėjos erdvę ir taip tampa praeinamos/prieinamos visų/visiems. Tai tampa savotiška pauze. Praeiviai neįpareigojami, tačiau kviečiami skirti laiko žvilgsniui, minčiai, sustojimui mirgančiame šventiniame laikotarpyje. Vitrininių instaliacijų peržiūra įvyksta išlaikant atstumą, bet leidžiant pažinti individualius meninius procesus iš ganėtinai arti. Šešių kūrėjų, VDA grafikos magistrantų, instaliacijos vitrinose jus pasitinka šiandieniniame izoliacijos kontekste ir tokia forma prisideda prie meno išlikimo. Paroda „ZOOM OUT“ yra VDA Grafikos magistrantūros studijų programos paskaitos „Kūrinys-erdvė-ekspozicija“ (doc. Dainius Liškevičius) sudedamoji dalis.
Konstitucijos pr. 3A (perėja tarp pc Europa ir CUP) vyks iki sausio 18 d.

„Įstabioji teatro istorija“

Jau šį šeštadienį, gruodžio 19 d. 18.30 min. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus pradeda didžiausią savo istorijoje projektą – parodą po atviru dangumi „Įstabioji teatro istorija“, skirtą Valstybės teatro 100-mečiui. Tai šimtas eksponatų iš muziejaus aukso fondo – režisierių, aktorių, atlikėjų, dailininkų, spektaklių fotografijos, plakatai, eskizai, kita unikali medžiaga, ženklinanti Lietuvos profesionaliojo teatro kūrimąsi, 1920 –1940 m. meninius pasiekimus, jų svarbą mūsų dienų teatrui, gerai žinomam, ryškiai skambančiam pasaulinėje scenoje. Jau nuo pirmadienio įvairiose sostinės vietose miestelėnų dėmesį patrauks pirmoji dalis Lietuvos kultūros istoriją įprasminusių plakatų.
Parodos po atviru dangumi nuorodą galima rasti čia.

„Pergalingos 1989-ųjų Kūčios: Molotovo–Ribbentropo pakto nuvainikavimas“

Paroda, kuri bus eksponuojama Valstybės pažinimo centro interneto svetainėje, suteiks plačiajai visuomenei galimybę išsamiau susipažinti su lietuvių tautos kovos už Molotovo–Ribbentropo pakto slaptųjų protokolų pripažinimą ir pasmerkimą istorija, kurią pastaruoju metu bando perrašinėti ir klastoti nedraugiškos jėgos. Virtualios parodos lankytojai galės susipažinti su Molotovo–Ribbentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų faksimilėmis, kurias Prezidento prašymu Lietuvai sutiko perduoti Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Plačiajai visuomenei taip pat bus pristatytos Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomos dokumentinės nuotraukos, pasakojančios apie lietuvių protesto akcijas bei mitingus išeivijoje ir Lietuvoje 1953–1989 m. laikotarpiu, bei reikšmingas 1989 m. gruodžio 24 d. Sovietų Sąjungos Liaudies deputatų suvažiavimo nutarimas. Visą šią archyvinę medžiagą lydės išsamūs parodos kuratoriaus, istoriko dr. Algimanto Kasparavičiaus komentarai.
Virtualios parodos nuorodą galima rasti čia.

Tomasas Dolabelas (Tommaso Dolabella): „Maskvos caro Vasilijaus Šuiskio ištikimybės priesaika 1611 m. Abiejų Tautų Respublikos seime“

Tai vieno įspūdingo, reikšmingus 400 metų senumo istorinius Lietuvos, Lenkijos ir Maskvos valstybių įvykius menančio, monumentaliais matmenimis (beveik 3,5 x 3,5 m) išsiskiriančio eksponato paroda. Šis kūrinys – žinomo italų dailininko Tomaso Dolabelos (Tommaso Dolabella, ~1570–1650) ar jo aplinkos sukurtas paveikslas Maskvos caro Vasilijaus Šuiskio ištikimybės priesaika 1611 m. Abiejų Tautų Respublikos seime. Paveikslas primena tiek konkrečią pergalę, tiek ir visą Abiejų Tautų Respublikos karų prieš Maskvą XVII a. pradžioje istoriją. Paveikslo Maskvos caro Vasilijaus Šuiskio ištikimybės priesaika 1611 m. Abiejų Tautų Respublikos seime siužetas liudija, kad Liublino unijos sukurta Abiejų Tautų Respublika, suvienijusi Lenkijos Karalystę ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę bei jos tautas – lenkus, lietuvius, ukrainiečius, baltarusius, – ne tik sugebėjo atsispirti agresijai iš Rytų, bet ir suduoti itin skaudų ir žeminantį smūgį suirutę tuo metu išgyvenusiai Maskvos valstybei.
Valdovų rūmų muziejuje paroda veiks iki rugpjūčio 21 d.

Paroda „Ar molis turi sielą?“

Pirmoje ciklo parodoje pristatomi trys skirtingi, savitą kūrybos kelią pasirinkę keramikai: Aida Dirsė, Elena Aleksejeva ir Rokas Dovydėnas. Kuratorė Jūratė Stauskaitė.
Visų trijų autorių kūryba yra be galo savita. Sujungta į vieną parodą, šių vienos kartos menininkų – pirmųjų Jūratės Stauskaitės dailės mokyklos absolventų, vėliau VDA alumnų, darbai diskutuoja tarpusavyje žinomos kinų patarlės fone: „Nepieškite ąsočio, pieškite ąsočio sielą“. Jiems akomponuoja jautri Sauliaus Valiaus instaliacija, paryškinanti temos subtilumą.
Menininkų parodą galima pamatyti keliais būdais – žvelgiant pro langus, apžiūrint ją virtualiai, dalyvaujant video ekskursijose.
Virtualios parodos nuorodą galima rasti čia.

Video spektaklis pagal Čarlzą Dikensą „Kalėdų giesmė“

Spektaklis sukurtas pagal garsaus anglų rašytojo Čalzo Dikenso to paties pavadinimo novelę, kurioje pasakojama apie šykštuolį Ebenzerį Skrudžą, kuris nemato prasmės džiaugtis Kalėdomis, kol Kūčių vakarą jo neaplanko trys Dvasios. Šiandien ši apysaka pati yra tapusi Kalėdų tradicija, ji jaudina seną ir jauną, vargšą ir turtingą tiek pat, kiek ir 1843 m., kai pasirodė pirmą kartą. Tai viena iš geriausių visų laikų kalėdinių istorijų ir… pati pirmoji. Scenoje matome keistą objektą, tarsi didelį laikrodį, tarsi paslaptingą grimo kambarį, kur spektakliui besiruošiantis aktorius skaičiuoja iki pasirodymo likusias minutes ir taip garsiai primena mums apie nuolatinę laiko tėkmę… Spektaklyje naudojamos skirtingų laikmečių medijos ir jose transliuojami vaizdai žadina praeities prisiminimus, leidžia tarsi iš šalies stebėti dabarties Kalėdų vaizdus ir sufantazuoti, kokių Kalėdų laukiame!
Virtualaus spektaklio nuorodą galima rasti čia.

Paroda „Atvėrimai“

Nors „Skalvijos“ kino centras, kaip ir visi šalies kino teatrai, šiuo metu uždarytas, tačiau seniausio sostinės kino teatro languose dega šviesa. Penkiuose erdviuose ir į upę žvelgiančiuose gyvenamojo namo languose pirmąkart eksponuojamas šiuolaikinis menas. Parodą „Atvėrimai“ pristato jaunus Lietuvos menininkus atstovaujanti privati meno galerija „The Rooster Gallery“. Dalyvaujantys menininkai: Raminta Blaževičiūtė, Tomas Daukša, Eglė Karpavičiūtė, Vytautas Kumža, Alina Melnikova, Aukse Miliukaitė, Eglė Norkutė, Vita Opolskytė, Andrius Zakarauskas. Ekspoziciją iki sausio 31 d. galima apžiūrėti per langą iki pat vėlumos – paroda apšviesta kasdien nuo 12 valandos dienos iki 1 valandos nakties. Kūriniai „atsiveria“ tiek žingsniuojant pro šalį, tiek žvelgiant pro automobilio langą.
Kino centre „Skalvija“ paroda veiks iki sausio 31 d.

Spektaklis „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui“

Atrodo toks nuvalkiotas klausimas: „Koks tavo pirmasis atsiminimas apie mamą?“ – kai kuriems yra tiesiog nepažįstamas. Pasaulyje, kuriame motinos yra arba deivės, arba pragaro siųsti monstrai, neturėti jokio mamos paveikslo – sunkiai įsivaizduojama. Kaip jį susidėlioti? Ar jo reikia? Kaip gyventi be mamos portreto? 2018 m. spektakliu „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui“, kūrybinį triptiką pradėjusi choreografė ir šokėja Greta Grinevičiūtė pristato antrąjį šeimos ryšius nagrinėjantį darbą. G. Grinevičiūtė bendradarbiauja su šiuolaikinio šokio kūrėju, atlikėju ir dėstytoju Andriumi Katinu, kuris spektaklyje pasirodys Helsinkyje įrašytose vaizdo projekcijose, ar telefono skambutyje gyvenančiu balsiniu pavidalu. Judviejų nuotolinis darbas karantino metu ne tik išlaikė gyvą spektaklio idėją, bet ir suteikė jai naują formą, atkartojančią ir pačios šokėjos santykį su tėvu.
Virtualaus spektaklio nuorodą galima rasti čia.

„1918–1945 / Kaunas–Vilnius“

Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ Užupyje surengė  provokuojančią ekspoziciją, atskleidžiančią platų Kauno ir Vilniaus tarpukario bei Antrojo pasaulinio karo metų meninio gyvenimo spektrą. Paroda tarsi užduoda klausimą: „Kuo būtumėte, jei gyventumėte tarpukariu: tradicijos ir paveldo bei romantikos puoselėtojas istorinėje LDK sostinėje Vilniuje, ar laikinosios, bet naujos ir modernios sostinės statytojas Kaune?“ Šioje parodoje norėjome palyginti dviejų miestų meninio gyvenimo kontekstus, skirti daugiau dėmesio socialiniams ir politiniams procesams, parodoje persipina dailė ir istorija. Paroda ir sudaryta iš dviejų dalių. Pirmoji – miestų įvaizdžiai: skirtumai ir bendrumai, naujai augantis miestas Kaunas, laikinoji sostinė, ir istorinė LDK sostinė Vilnius su visai kitais akcentais. Antroji – dviejų miestų pagrindinės meno mokyklos – Kauno meno mokykla ir Stepono Batoro universitetas Vilniuje, jų panašumai ir skirtumai.
„Tartle“ parodą virtualiai aplankyti galima čia.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!