Savaitės virtualių kultūrinių renginių Lietuvoje kalendorius (sausio 25–31)

Reklama

Publikuota: 2021 m. 24 sausio d. 21:57

Savaitės virtualių kultūrinių renginių Lietuvoje kalendorius

Sausis 25 - 31

Sausio 25-ą dieną Vilniui sukanka 698!

Kita

Sausio 25 d. nuo pirmojo Vilniaus paminėjimo sukanka 698-eri – sostinė kviečia švęsti kartu ir siūlo saugiai smagių pramogų. Nors šiemet gimtadienį kviečiama sutikti namų aplinkoje, laukia ne tik specialios gimtadienio vaišės iš Vilniaus restoranų, bet ir kitų pramogų – akims, ausims, mintims ir širdžiai. Gimtadienio proga pagal muziką šoks net TV bokšto apšvietimas.Sausio 25-ąją vakare nušvis keturi Vilniaus tiltai – Žvėryno, Baltasis, Žaliasis ir Mindaugo. Vilniaus šviesų festivalio iniciatyva Vilniaus miesto gimtadienio proga mieste nušvis Gedimino pilis bei paminklo Gediminui kardas. Radijo stotis M-1, AB Lietuvos radijo ir televizijos centras ir Vilniaus šviesų festivalis dovanos miestui linksmiausią gimtadienio žvakutę – šviesos instaliaciją ant TV bokšto. Sausio 24 d. sekmadienį ir sausio 25 d., pirmadienį, nuo 18:30 val. bus galima išvysti, kaip TV bokštas kas valandą „šoks“ pagal populiarias lietuviškas dainas.
Renginio nuorodą galima rasti čia.

Vilniaus gimtadienio proga. Paribio miestas... (Vilniaus Mistika...)

Kita

Vilnius yra paribio miestas. Čia eina riba tarp Vakarų ir Rytų. Dėl to mūsų miestas yra išskirtinis ir nepakartojamas… Bet, dar svarbiau, kad čia praeina riba tarp Mito ir Tikrovės! Mistinis Vilnius taip stipriai persipina su realiuoju Vilniumi, kad neįmanoma suvokti: kur baigiasi tikrovė ir prasideda Gedimino sapnas? Vakaras – tai ir riba… Šventaragio slėnio medžiai pradeda pasakoti savo istorijas… Einant Pilies gatve, gali sutikti Magą Tvardauskį… Tyliai šnekučiuojasi juodieji angelai ant Šv. Jonų bažnyčios stogo… Artėjant prie Barbakano, jauti karštą Bazilisko alsavimą… Ir tu niekad nežinai, kada atsivers portalas į tą kitą, paralelinį Vilnių… Ekskursija po paribio miestą – Mistinį Vilnių…
Virtualios ekskursijos nuorodą galima rasti čia.

Jubiliejiniai skaitymai: „Metams“ – 30!

Kita

Literatūros žurnalas „Metai“ šiemet mini 30 leidybos metų. Neatsitiktinai daug dėmesio jame skiriama grožinei kūrybai, kuri skaitytojus pasitinka išsyk po įžanginių puslapių. Per metus literatūrai skiriame beveik 40 autorinių lankų. Tai būtų keliolika poezijos knygų arba bent keli romanai. Kiekviename numeryje publikuojami naujausi, niekur neskelbti poetų ir prozininkų kūriniai: tokie, kurie dar tik pateks į būsimas knygas, bet jau nebėra juodraščiai, todėl „Metų“ skaitytojai juos įvertina bene pirmieji. Per 30 metų leidybos susikaupė nemažai istorijų, atspindinčių įvairius rašytojų kūrybos etapus. Juk ne vienam rašytojui publikacija šiame leidinyje sutapo su debiutu. Dar daugiau suskaičiuotume atvejų, kai autoriai savo ką tik parašytus kūrinius pasiūlo „Metams“, taip tęsdami savo stiprių publikacijų tradiciją žurnale.
Virtualaus renginio nuorodą galima rasti čia.

Dokumentinio filmo „Juodasis medus“ peržiūra ir pokalbis

Kinas, Kita

Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos proga sausio 27 d. kviečiame į dokumentinio filmo „Juodasis medus“ peržiūrą. Filmas pasakoja garsiojo jidiš kalba kūrusio poeto, antinacinio pasipriešinimo dalyvio, žydų kultūros vertybių saugotojo Avromo Suckeverio (1913–2010) istoriją. Tai – žmogus, Vilniaus gete vadovavęs „Popieriaus brigadai“, gelbėjusiai žydų knygas nuo nacių, pergyvenęs karą kaip partizanas, liudijęs Niurnbergo procese ir 1947 m. imigravęs į Izraelį, kur aistringai kovojo už jidiš kultūros išlikimą, toliau kūrė. Po filmo peržiūros kviečiame klausytis filmo koprodiuserės, poeto anūkės Hadas Kalderon ir Nacionalinės bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovės dr. Laros Lempertienės pokalbio.
Virtualaus renginio nuorodą galima rasti čia.

Virtualūs parodų trečiadieniai ir šeimų šeštadieniai

Kita

Lietuvos nacionalinis muziejus antrojo karantino metu atgaivina rubriką #kąveiktikaineveikiame ir kviečia lankytojus į virtualius susitikimus. Įprastai Lietuvos nacionaliniame muziejuje naujausios parodos atidaromos trečiadieniais, tačiau nuo šiol tai bus laikas, kai muziejus su lankytojais vis kitoje parodoje susitiks virtualiai. Šeštadienis muziejuje – tai šeimų diena. Mažieji lankytojai kviečiami žiūrėti virtualias pamokėles, kurias lydės specialiai paruoštos užduotys.
Virtualių parodų nuorodą galima rasti čia.

Šokio spektaklis „Vonia“

Šokis

Vonios kambarys – asmeninė erdvė. Dažnai priskiriama moteriai, kaip jai saugi, intymi erdvė, kurioje ji galinti būti savimi. Siaubo filmuose užklupimas vonioje tolygus maksimaliam stresui. Buvimas vonioje tolygus akistatai su savimi, savęs įvertinimui. Undinė – mitinė vandens būtybė, sutinkama daugelio pasaulio tautų folklore. Undinės vardas kilęs iš žodžio vanduo (tarmiškai vanduo vadintas undeniu) arba yra perimtas iš tą pačią reikšmę turinčio lotynų žodžio undine. Objektofilija – seksualinio ar romantinio potraukio forma, orientuota į tam tikrus negyvus daiktus. Prokrastinacija – tai elgesys, kai žmogus atidėlioja darbus ir užsiima nereikalinga veikla, kad pateisintų tokį atidėliojimą. Šis reiškinys būdingas kiekvienam, tad dažnai darbų vilkinimas yra tiesiog žmogiška savybė. Prokrastinacija arba atidėliojimas buvo būdingas visais laikais.
Virtualaus spektaklio nuorodą galima rasti čia.

Virtuali ekskursija po parodą „Kodėl taip sunku mylėti?“

Kita

Paroda „Kodėl taip sunku mylėti?” pasakoja apie tai, kaip gyvenime žmonės siekia balanso: pasirinkdami tarp gėrio ir blogio, siekdami panaikinti skirtis tarp turtuolių ir vargšų, nelygybę tarp moterų ir vyrų, susipriešinimą tarp kartų ar rasių. Eksponuojami žymių lietuvių menininkų kūriniai atskleidžia žiaurias istorines aplinkybes, paveikusias mūsų valstybę: okupacijas, laisvės siekį ir drastiškus socialinius pokyčius. Tai paroda, glaudžiai susijusi su Boddeke ir Greenaway asmeninėmis patirtimis – jų instaliacijose pasirodanti veikėja Susa Bubble yra įkvėpta jų jauniausios dukros Pip. Menininkai kalba apie tai, kad jiems kaip tėvams neramu dėl savo vaiko ateities: ji turės spręsti iškilsiančias problemas, susijusias su migrantų, ekologine ir politine krizėmis. Lygios teisės ir tolerancija vienas kitam yra ypatingai svarbūs dabar, kai didžiulės žmonių grupės – dažnai paskatintos drastiškų klimato pokyčių – palieka savo namus ieškodamos geresnių gyvenimo sąlygų.
MO muziejus, sausio 31 d. 14 val.

„Valerijonas Vytautas Jucys: gyvenimas, paskirtas knygos ženklui“

Fotografija, Kita

Virtuali paroda skiriama grafiko Valerijono Vytauto Jucio (1930-2016) 90-osioms gimimo metinėms. Valerijonas Vytautas Jucys – dailininkas, grafikas, vienas žinomiausių Lietuvoje ekslibrisų kūrėjų, nuolatinis Lietuvos ekslibrisų parodų ir tarptautinių Vilniaus ekslibrisų bienalių kuratorius bei dalyvis, knygų iliustratorius ir apipavidalintojas, estampų, plakatų autorius – šių metų gruodžio 18 dieną būtų šventęs 90-ąjį jubiliejų. Jis Lietuvos nacionaliniam muziejui 2015– 2016 metais padovanojo 932 paties sukurtus ekslibrisus, ilgai kauptą ir saugotą Lietuvos bei užsienio autorių lietuviškų ir lituanistinių ekslibrisų rinkinį, kurį sudaro daugiau kaip 10300 knygos ženklų, beveik 400 ekslibrisų kolekciją „Erotika“ ir arti 300 vienetų autorinių naujametinių atvirukų rinkinį. Didžioji dalis knygos ženklų buvo eksponuojami įvairiose parodose ir tarptautinėse bienalėse, pelnė apdovanojimus. Parodoje pristatomi mažosios grafikos kūriniai iš dovanoto rinkinio. Virtualią parodą parengė Daiva Narkauskienė.
Virtualios parodos nuorodą galima rasti čia.

„Sujungtomis pajėgomis“: Steigiamasis Seimas ‒ šiandieninės demokratijos ištakos

Fotografija, Kita

1920 m. gegužės 15 d. pradėjo darbą pirmasis šiuolaikinis Lietuvos parlamentas ‒ Steigiamasis Seimas. Jis užbaigė, kaip tada atrodė, ilgokai užtrukusį valdžios laikinumo metą ir atvertė naują valstybės gyvenimo lapą. Lietuva tapo demokratine respublika su nuolatine Konstitucija, sava valiuta litu, reglamentuotai veikiančiomis valstybinėmis institucijomis, Seime priimamu valstybės biudžetu. Balandžio viduryje Lietuvos žmones į miestelių ir miestų gatves išvedė pirmieji visuotiniai parlamento rinkimai. Rinkimai nuvainikavo kai kuriuos iškilius jauno lietuvių politinio gyvenimo „senbuvius“, ankstesnius valstybės vadovus, bet į Lietuvos ateities lėmėjų gretas stojo daugybė kartais tik draugijose ar savo valsčiuje žinomų politikos naujokų. Didžiai demokratiškas Steigiamasis Seimas tapo ir valstybinės politikos, ir bendro darbo mokykla. Greta kilmingųjų sėdėjo bežemiai, baigusių tik pradinį mokslą buvo gerokai daugiau nei profesorių.
Virtualios parodos nuorodą galima rasti čia.

„Vienos šeimos portretas“

Tapyba

„Motinystė yra tai, kas nekalba. Ir ne todėl, kad nenori kalbėti – ji neturi kalbos, ji yra tai, kas neišreiškiama žodžiais“. Ši rašytojos Vandos Juknaitės įžvalga nuskamba tarsi Onos Römerienės (1895‒1974) kūrybos refleksija. Apie savos kasdienybės džiaugsmus ir iššūkius dailininkė mums liudija ne žodžiais, o talentingais teptuko brūkštelėjimais. Kviečiame susipažinti su Lietuvos nacionalinio muziejaus fonduose saugomais garsių menininkų giminės atstovės Onos Römerienės paveikslais. Jie – vertingas liudijimas apie sudėtingą moters ir jos šeimos gyvenimo kasdienybę dviejų pasaulinių karų įrėmintame pasaulyje. Pagimdžiusi septynis vaikus, iš kurių du palaidojo vaikystėje, ir praleidusi dvidešimt metų streso kupinoje santuokoje, Ona Römerienė prarado viltį pakeisti sutuoktinio charakterį, todėl 1939 metais pasiryžo pasipriešinti sutuoktinio reikalavimams ir su mylimais vaikas daugiau nebesiskirti. Tačiau planus sujaukė prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas.
Virtualios parodos nuorodą galima rasti čia.

„Nuo SACRO iki PROFANO“

Kita

Ši paroda – tai jau ketvirtasis Nacionalinio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muziejaus tarptautinio bendradarbiavimo projektas, rengiamas Vilniuje kartu su kultūros ir bažnytinėmis institucijomis ir Italijos kolekcininkais. Ankstesni panašūs projektai – tarptautinės parodos „Europos viduramžių ir renesanso gobelenai. Gijomis išausta istorija“ (2014–2015), „Spalvų alchemija. Skaljolos meno kūriniai iš Bianco Bianchi kolekcijos Florencijoje“ (2016) ir „Florencija renesanso ir baroko laikais. Tapyba iš fondo Cassa di Risparmio di Firenze ir banko CR Firenze kolekcijų“ (2018) – sulaukė itin didelio Lietuvos kultūrinės visuomenės susidomėjimo. Bendro europinio kultūros paveldo pristatymas primena ir apie Lietuvos istorinius ryšius su svarbiausiais Europos kultūros centrais ir padeda įsivaizduoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų turėtas meno kolekcijas, kurios dėl valstybingumo praradimo, karų ir kitų negandų XVII–XX a. buvo iš dalies ar visiškai sunaikintos ir išblaškytos po visą pasaulį.
Virtualios ekskursijos po parodą nuoroda čia.

Vidmantas Bartulis (1954–2020) – „Pranašystės dabarties Lietuvai“

Koncertas

Kviečiame išgirsti Kauno valstybinės filharmonijos scenoje pristatytą premjerą, skirtą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui paminėti – V. Bartulio „Pranašystės dabarties Lietuvai“. Šiame koncerte, skambant Kauno valstybinio choro atliekamai V. Bartulio ir kitų Lietuvos kompozitorių muzikai, liejasi išraiškingojo aktoriaus Dainiaus Svobono interpretuojami tekstai, šmaikščiai apžvelgiantys lietuvio būdą ir jo transformacijas, įvykusias per tris paskutinius dešimtmečius. Chorui diriguoja neseniai mus palikęs kolektyvo įkūrėjas, šviesaus atminimo Maestro Petras Bingelis.
Virtualaus koncerto nuorodą galima rasti čia.

„Įstabioji teatro istorija“

Kita

Jau šį šeštadienį, gruodžio 19 d. 18.30 min. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus pradeda didžiausią savo istorijoje projektą – parodą po atviru dangumi „Įstabioji teatro istorija“, skirtą Valstybės teatro 100-mečiui. Tai šimtas eksponatų iš muziejaus aukso fondo – režisierių, aktorių, atlikėjų, dailininkų, spektaklių fotografijos, plakatai, eskizai, kita unikali medžiaga, ženklinanti Lietuvos profesionaliojo teatro kūrimąsi, 1920 –1940 m. meninius pasiekimus, jų svarbą mūsų dienų teatrui, gerai žinomam, ryškiai skambančiam pasaulinėje scenoje. Jau nuo pirmadienio įvairiose sostinės vietose miestelėnų dėmesį patrauks pirmoji dalis Lietuvos kultūros istoriją įprasminusių plakatų.
Parodos po atviru dangumi nuorodą galima rasti čia.

„Pergalingos 1989-ųjų Kūčios: Molotovo–Ribbentropo pakto nuvainikavimas“

Fotografija, Kita

Paroda, kuri bus eksponuojama Valstybės pažinimo centro interneto svetainėje, suteiks plačiajai visuomenei galimybę išsamiau susipažinti su lietuvių tautos kovos už Molotovo–Ribbentropo pakto slaptųjų protokolų pripažinimą ir pasmerkimą istorija, kurią pastaruoju metu bando perrašinėti ir klastoti nedraugiškos jėgos. Virtualios parodos lankytojai galės susipažinti su Molotovo–Ribbentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų faksimilėmis, kurias Prezidento prašymu Lietuvai sutiko perduoti Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Plačiajai visuomenei taip pat bus pristatytos Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomos dokumentinės nuotraukos, pasakojančios apie lietuvių protesto akcijas bei mitingus išeivijoje ir Lietuvoje 1953–1989 m. laikotarpiu, bei reikšmingas 1989 m. gruodžio 24 d. Sovietų Sąjungos Liaudies deputatų suvažiavimo nutarimas. Visą šią archyvinę medžiagą lydės išsamūs parodos kuratoriaus, istoriko dr. Algimanto Kasparavičiaus komentarai.
Virtualios parodos nuorodą galima rasti čia.

Tomasas Dolabelas (Tommaso Dolabella): „Maskvos caro Vasilijaus Šuiskio ištikimybės priesaika 1611 m. Abiejų Tautų Respublikos seime“

Tapyba, Kita

Tai vieno įspūdingo, reikšmingus 400 metų senumo istorinius Lietuvos, Lenkijos ir Maskvos valstybių įvykius menančio, monumentaliais matmenimis (beveik 3,5 x 3,5 m) išsiskiriančio eksponato paroda. Šis kūrinys – žinomo italų dailininko Tomaso Dolabelos (Tommaso Dolabella, ~1570–1650) ar jo aplinkos sukurtas paveikslas Maskvos caro Vasilijaus Šuiskio ištikimybės priesaika 1611 m. Abiejų Tautų Respublikos seime. Paveikslas primena tiek konkrečią pergalę, tiek ir visą Abiejų Tautų Respublikos karų prieš Maskvą XVII a. pradžioje istoriją. Paveikslo Maskvos caro Vasilijaus Šuiskio ištikimybės priesaika 1611 m. Abiejų Tautų Respublikos seime siužetas liudija, kad Liublino unijos sukurta Abiejų Tautų Respublika, suvienijusi Lenkijos Karalystę ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę bei jos tautas – lenkus, lietuvius, ukrainiečius, baltarusius, – ne tik sugebėjo atsispirti agresijai iš Rytų, bet ir suduoti itin skaudų ir žeminantį smūgį suirutę tuo metu išgyvenusiai Maskvos valstybei.
Virtualios ekskursijos po parodą nuorodą galima rasti čia.

Paroda „Atvėrimai“

Kita

Nors „Skalvijos“ kino centras, kaip ir visi šalies kino teatrai, šiuo metu uždarytas, tačiau seniausio sostinės kino teatro languose dega šviesa. Penkiuose erdviuose ir į upę žvelgiančiuose gyvenamojo namo languose pirmąkart eksponuojamas šiuolaikinis menas. Parodą „Atvėrimai“ pristato jaunus Lietuvos menininkus atstovaujanti privati meno galerija „The Rooster Gallery“. Dalyvaujantys menininkai: Raminta Blaževičiūtė, Tomas Daukša, Eglė Karpavičiūtė, Vytautas Kumža, Alina Melnikova, Aukse Miliukaitė, Eglė Norkutė, Vita Opolskytė, Andrius Zakarauskas. Ekspoziciją iki sausio 31 d. galima apžiūrėti per langą iki pat vėlumos – paroda apšviesta kasdien nuo 12 valandos dienos iki 1 valandos nakties. Kūriniai „atsiveria“ tiek žingsniuojant pro šalį, tiek žvelgiant pro automobilio langą.
Kino centre „Skalvija“ paroda veiks iki sausio 31 d.

„1918–1945 / Kaunas–Vilnius“

Tapyba, Grafika, Skulptūra ir instaliacija

Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ Užupyje surengė provokuojančią ekspoziciją, atskleidžiančią platų Kauno ir Vilniaus tarpukario bei Antrojo pasaulinio karo metų meninio gyvenimo spektrą. Paroda tarsi užduoda klausimą: „Kuo būtumėte, jei gyventumėte tarpukariu: tradicijos ir paveldo bei romantikos puoselėtojas istorinėje LDK sostinėje Vilniuje, ar laikinosios, bet naujos ir modernios sostinės statytojas Kaune?“ Šioje parodoje norėjome palyginti dviejų miestų meninio gyvenimo kontekstus, skirti daugiau dėmesio socialiniams ir politiniams procesams, parodoje persipina dailė ir istorija. Paroda ir sudaryta iš dviejų dalių. Pirmoji – miestų įvaizdžiai: skirtumai ir bendrumai, naujai augantis miestas Kaunas, laikinoji sostinė, ir istorinė LDK sostinė Vilnius su visai kitais akcentais. Antroji – dviejų miestų pagrindinės meno mokyklos – Kauno meno mokykla ir Stepono Batoro universitetas Vilniuje, jų panašumai ir skirtumai.
„Tartle“ parodą virtualiai aplankyti galima čia.