Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2021 m. 31 sausio d. 21:10
Savaitės virtualių kultūrinių renginių Lietuvoje kalendorius
Vasaris 1 - 7
Virtualūs literatūros ir kino susitikimai. Sigitas Parulskis ir Laurynas Bareiša

Vilniaus centrinė biblioteka kartu su kino mokykla Youngblood pristato virtualių kino ir literatūros susitikimų ciklą, kurių metu susitinka rašytojai, šiemet nominuoti Metų knygos rinkimuose ir kino kūrėjai. Kino ir literatūros pokalbius vasario mėnesį pratęs sėkmingai tarptautiniuose kino festivaliuose pasirodęs režisierius Laurynas Bareiša („Atkūrimas“) ir poetas, prozininkas, dramaturgas ir eseistas Sigitas Parulskis, kurio knyga „Dvigubo dugno keleiviai“ šiemet taip pat nominuota knygų suaugusiems kategorijoje. Prozininkė ir vertėja Ieva Toleikytė, šiemet Metų knygos rinkimuose debiutuojanti su poezijos knyga „Raudonas slidus rūmas“ apie savo kūryba kalbės su režisiere, Venecijos šiuolaikinio meno bienalės nugalėtoja Rugile Barzdžiukaite.
Vilniaus centrinė biblioteka, kino mokykla Youngblood, vasario 4 d. 18.30 val.

„Gamta po stogu: Lietuvos pelkių reikšmė, apsauga ir atkūrimas"
Nacionalinis ST lankytojų centras kviečia į renginį iš ciklo „Gamta po stogu: Lietuvos pelkių reikšmė, apsauga ir atkūrimas”. Renginys skirtas paminėti tarptautinę pelkių dieną ir įminti visas Lietuvos šlapynių, raistų bei tyrulių paslaptis. Ar iš tiesų pelkė tai vien šlapynė, kurioje kaupiasi durpės? Renginio viešnia botanikė bei gamtosaugos ekspertė dr. Dalytė Matulevičiūtė padės suvokti, jog pelkėse sąlygos augalams augti yra ekstremalios. Todėl jose gali gyvuoti tik specifiniai augalai… Ar žinojote, kad pelkėse auga vabzdžiais užkandžiaujančios saulašarės. Kodėl turime susirūpinti mūsų pelkių likimu ir jų atkūrimų? Ar įmanoma atsisakyti tradicinio tik į žmogaus poreikius nukreipto pelkių naudojimo ir atrasti tvaraus – žmogui ir gamtai palankaus – ūkininkavimo šlapynėse receptą? Į šiuos klausimus atsakys gamtosaugos specialistai dr. Leonas Jarašius (Lietuvos gamtos fondas) ir dr. Jūratė Sendžikaitė (Gamtos tyrimų centras / Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas).
Nacionalinis ST lankytojų centras, vasario 2 d. 18 val. 
Virtuali ekskursija po parodą „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“

Vis dar negalime susitikti muziejuje gyvai, tačiau kviečiame į virtualią ekskursiją su MO gidu po lankomiausią parodą „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“!
Pirmasis mūsų laisvės dešimtmetis buvo ne vien šalies, bet mūsų pačių naujų istorijų pradžia. Unifikuotą deficito visuomenę pakeitė vartojimo ideologiją išpažįstančios socialiai ir realiai spalvingos rūšys, kurių kiekviena kovojo dėl vietos po Saule. Stulbinanti naujovių gausa keitė santykius, o atsiradusios galimybės vertė mėginti ir rizikuoti. Lyg revoliucijos karnavale maišėsi apačios su viršūnėmis, keitėsi žmonių statusai, meną nokautavo kičas. Ši paroda – tai mūsų visų sunešti „archeologiniai“ atsiminimai apie neoficialų valstybės radimąsi, apie gimusią naują kultūrą. Tai ir atsakymai apie jos kilmę – ir apie tai, kodėl šiandien esame būtent šiame evoliucinės spiralės taške.
MO muziejus, vasario 5 d. 17 val.

„Vilniaus transporto istorija. Dviračiai, troleibusai, motociklai, tramvajai“

Kol už lango tęsiasi karantinas, siūlome nepamiršti Vilniaus ir pažinti jį nuotoliniu būdu! Parengėme 3 interaktyvias nuotolines paskaitas apie sostinės rajonųtransporto ir pramonės istoriją. Pasistengsime išnaudoti technologijų teikiamus privalumus ir kalbėti pasitelkdami iliustracijas bei filmukus, kurių gyvų ekskursijų metu kokybiškai demonstruoti negalėtume. Savo žiniomis dalinsis jums jau puikiai pažįstami gidai Albertas ir Ričardas. Pažadame, kad po paskaitų į Vilnių žvelgsite kitomis akimis!
„Gatvės gyvos“, vasario 11 d. 18 val. 

Nuotolinių paskaitų ciklas „Visatos istorija“
Mūsų Visata atsirado prieš beveik 14 milijardų metų Didžiojo sprogimo metu, nuo tada plečiasi ir plėsis toliau, kol viskas pavirs į vientisą šaltą tuštumą. Kaip mes šitai žinome? Kaip išsiaiškiname, kokios galaktikos buvo prieš dešimt milijardų metų ir kuo remdamiesi prognozuojame, kaip jos atrodys po šimto milijardų? Kaip keitėsi Visata, iš kur atsirado galaktikos ir žvaigždės? Nuotolinių paskaitų cikle susipažinsite su didžiausio masto Visatos struktūrų evoliucija ir tyrimų metodais bei prognozėmis apie Visatos pabaigą. Paskaitas veda dr. Kastytis Zubovas.
Renginio nuorodą galima rasti čia.
Virtuali paskaita „Lietuvių ginkluotės bruožai ir pagrindinės tendencijos XIII-XIV a.“

Apie XIII–XIV a. lietuvių ginkluotę istorijos šaltiniai pasakoja itin lakoniškai. Vienintelis kelias sužinoti šiek tiek daugiau – išsami archeologinių duomenų analizė, pasitelkiant tarpdisciplininių tyrimų duomenis, gretutinių mokslų šaltinius ir kaimyninių šalių analogijas. Atlikus pirminį tyrimą, pavyko susidaryti tam tikrą vaizdą apie minėto laikotarpio lietuvių ginkluotės bruožus ir pagrindines raidos tendencijas. Paaiškėjo ne tik ryškesnės militaristinės įtakos kryptys, bet ir vietinės ginkluotės unikalumas, išskiriantis lietuvių karius bendrame Viduramžių Europos kontekste. Paskaitos pranešėjas – parodos idėjos, koncepcijos ir ekspozicijos plano autorius, Valdovų rūmų muziejaus mokslininkas dr. Paulius Bugys.
Valdovų rūmai, vasario 6 d. 16.00–17.30 val.

Virtualių koncertų ciklas „Avanscena“

Teatrą užpildo šviesa, muzika grįžta į sceną… Šįkart tam, kad skambėtų jūsų namuose.
„Dainavimas man – didžiulis malonumas. Užsidaręs kambaryje ar klasėje dainuodamas vien sienoms, malonumo nepatirsi – norisi, kad tave išgirstų, įvertintų. Man scena reiškia labai daug, tai galimybė dalintis savo malonumu su kitais,“ – sako operos solistas Steponas Zonys, ir virtualiame „Avanscenos“ rečitalyje šiuo malonumu dalijasi su Jumis. Solistas – daugelio konkursų laureatas, 2019 m. pelnė Metų operos vilties apdovanojimą LNOBT ir Metų žiūrovų simpatijų prizą Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Dainininkas pelnė Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanojimą už tarptautinius nuopelnus Lietuvai.
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, vasario 6 d. 19 val.

Koncertas-susitikimas su operos solistu Edgaru Montvidu “Žiemos serenada”

Šį kartą klausytojai kviečiami stebėti tiesioginę transliaciją iš dainininkui itin brangaus miesto. Kauno valstybinės filharmonijos rengiamame projekte skambės prancūzų kompozitorių kamerinė muzika bei lietuvių kompozitorių kūriniai, atskleisiantys puikiausius talentingo atlikėjo interpretavimo meno niuansus. Publikos laukia debiutinis pasirodymas – dainininkas pirmą kartą scenoje susitiks su fortepijoniniu trio, o gyvai vyksiančiame pokalbyje su E. Montvidu atsiskleis dainininko požiūris į kamerinę muziką, dainavimo meną ir kultūros reikšmę žmogui.
Kauno valstybinė filharmonija, vasario 6 d. 18 val.

Liucija Jūratė Kryževičienė-Hutcheon: „Simboliai, ženklai, kryptys“

Dailininkų sąjungos galerijoje veikia Liucijos Jūratės Kryževičienės-Hutcheon kūrybos paroda „Simboliai, ženklai, kryptys“. Galerijai laikinai užvėrus duris, žiūrovai kviečiami apžiūrėti autorės parodą per apšviestus vitrininius langus. Dailėtyrininkė Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė pastebi, kad tai – jau devyniolikta asmeninė paroda menininkės kūrybinėje biografijoje. Per paskutinius penkerius metus po individualią ekspoziciją kasmet surengianti menininkė šįkart pristato dvi dešimtis naujausių darbų, interpretuojančių archajinių ornamentų ir šiaurietiškų runų prasmes, paverčiančių jas paveikiais vizualiniais objektais. Plataus raiškos diapazono menininkės vardą seniai įsiminė dailės mylėtojai. Ji priklauso Lietuvos ir tarptautinėms dailininkų asociacijoms, yra laimėjusi premijų konkursinėse dailės parodose, tačiau pirmiausia jos veikla susijusi su Lietuvos meninės tekstilės kaita: nuo ankstyvųjų bandymų perprasti modernizmo kalbą iki savitų šiuolaikinės tekstilės kūrinių.
Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) vyks iki vasario 13 d.

Virtualūs parodų trečiadieniai ir šeimų šeštadieniai

Lietuvos nacionalinis muziejus antrojo karantino metu atgaivina rubriką #kąveiktikaineveikiame ir kviečia lankytojus į virtualius susitikimus. Įprastai Lietuvos nacionaliniame muziejuje naujausios parodos atidaromos trečiadieniais, tačiau nuo šiol tai bus laikas, kai muziejus su lankytojais vis kitoje parodoje susitiks virtualiai. Šeštadienis muziejuje – tai šeimų diena. Mažieji lankytojai kviečiami žiūrėti virtualias pamokėles, kurias lydės specialiai paruoštos užduotys.
Virtualių parodų nuorodą galima rasti čia.

„Valerijonas Vytautas Jucys: gyvenimas, paskirtas knygos ženklui“

Virtuali paroda skiriama grafiko Valerijono Vytauto Jucio (1930-2016) 90-osioms gimimo metinėms. Valerijonas Vytautas Jucys – dailininkas, grafikas, vienas žinomiausių Lietuvoje ekslibrisų kūrėjų, nuolatinis Lietuvos ekslibrisų parodų ir tarptautinių Vilniaus ekslibrisų bienalių kuratorius bei dalyvis, knygų iliustratorius ir apipavidalintojas, estampų, plakatų autorius – šių metų gruodžio 18 dieną būtų šventęs 90-ąjį jubiliejų. Jis Lietuvos nacionaliniam muziejui 2015– 2016 metais padovanojo 932 paties sukurtus ekslibrisus, ilgai kauptą ir saugotą Lietuvos bei užsienio autorių lietuviškų ir lituanistinių ekslibrisų rinkinį, kurį sudaro daugiau kaip 10300 knygos ženklų, beveik 400 ekslibrisų kolekciją „Erotika“ ir arti 300 vienetų autorinių naujametinių atvirukų rinkinį. Didžioji dalis knygos ženklų buvo eksponuojami įvairiose parodose ir tarptautinėse bienalėse, pelnė apdovanojimus. Parodoje pristatomi mažosios grafikos kūriniai iš dovanoto rinkinio. Virtualią parodą parengė Daiva Narkauskienė.
Virtualios parodos nuorodą galima rasti čia.

„Sujungtomis pajėgomis“: Steigiamasis Seimas ‒ šiandieninės demokratijos ištakos

1920 m. gegužės 15 d. pradėjo darbą pirmasis šiuolaikinis Lietuvos parlamentas ‒ Steigiamasis Seimas. Jis užbaigė, kaip tada atrodė, ilgokai užtrukusį valdžios laikinumo metą ir atvertė naują valstybės gyvenimo lapą. Lietuva tapo demokratine respublika su nuolatine Konstitucija, sava valiuta litu, reglamentuotai veikiančiomis valstybinėmis institucijomis, Seime priimamu valstybės biudžetu. Balandžio viduryje Lietuvos žmones į miestelių ir miestų gatves išvedė pirmieji visuotiniai parlamento rinkimai. Rinkimai nuvainikavo kai kuriuos iškilius jauno lietuvių politinio gyvenimo „senbuvius“, ankstesnius valstybės vadovus, bet į Lietuvos ateities lėmėjų gretas stojo daugybė kartais tik draugijose ar savo valsčiuje žinomų politikos naujokų. Didžiai demokratiškas Steigiamasis Seimas tapo ir valstybinės politikos, ir bendro darbo mokykla. Greta kilmingųjų sėdėjo bežemiai, baigusių tik pradinį mokslą buvo gerokai daugiau nei profesorių.
Virtualios parodos nuorodą galima rasti čia.

„Vienos šeimos portretas“

„Motinystė yra tai, kas nekalba. Ir ne todėl, kad nenori kalbėti – ji neturi kalbos, ji yra tai, kas neišreiškiama žodžiais“. Ši rašytojos Vandos Juknaitės įžvalga nuskamba tarsi Onos Römerienės (1895‒1974) kūrybos refleksija. Apie savos kasdienybės džiaugsmus ir iššūkius dailininkė mums liudija ne žodžiais, o talentingais teptuko brūkštelėjimais. Kviečiame susipažinti su Lietuvos nacionalinio muziejaus fonduose saugomais garsių menininkų giminės atstovės Onos Römerienės paveikslais. Jie – vertingas liudijimas apie sudėtingą moters ir jos šeimos gyvenimo kasdienybę dviejų pasaulinių karų įrėmintame pasaulyje. Pagimdžiusi septynis vaikus, iš kurių du palaidojo vaikystėje, ir praleidusi dvidešimt metų streso kupinoje santuokoje, Ona Römerienė prarado viltį pakeisti sutuoktinio charakterį, todėl 1939 metais pasiryžo pasipriešinti sutuoktinio reikalavimams ir su mylimais vaikas daugiau nebesiskirti. Tačiau planus sujaukė prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas.
Virtualios parodos nuorodą galima rasti čia.

„Nuo SACRO iki PROFANO“

Ši paroda – tai jau ketvirtasis Nacionalinio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muziejaus tarptautinio bendradarbiavimo projektas, rengiamas Vilniuje kartu su kultūros ir bažnytinėmis institucijomis ir Italijos kolekcininkais. Ankstesni panašūs projektai – tarptautinės parodos „Europos viduramžių ir renesanso gobelenai. Gijomis išausta istorija“ (2014–2015), „Spalvų alchemija. Skaljolos meno kūriniai iš Bianco Bianchi kolekcijos Florencijoje“ (2016) ir „Florencija renesanso ir baroko laikais. Tapyba iš fondo Cassa di Risparmio di Firenze ir banko CR Firenze kolekcijų“ (2018) – sulaukė itin didelio Lietuvos kultūrinės visuomenės susidomėjimo. Bendro europinio kultūros paveldo pristatymas primena ir apie Lietuvos istorinius ryšius su svarbiausiais Europos kultūros centrais ir padeda įsivaizduoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų turėtas meno kolekcijas, kurios dėl valstybingumo praradimo, karų ir kitų negandų XVII–XX a. buvo iš dalies ar visiškai sunaikintos ir išblaškytos po visą pasaulį.
Virtualios ekskursijos po parodą nuoroda čia.

„Įstabioji teatro istorija“

Jau šį šeštadienį, gruodžio 19 d. 18.30 min. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus pradeda didžiausią savo istorijoje projektą – parodą po atviru dangumi „Įstabioji teatro istorija“, skirtą Valstybės teatro 100-mečiui. Tai šimtas eksponatų iš muziejaus aukso fondo – režisierių, aktorių, atlikėjų, dailininkų, spektaklių fotografijos, plakatai, eskizai, kita unikali medžiaga, ženklinanti Lietuvos profesionaliojo teatro kūrimąsi, 1920 –1940 m. meninius pasiekimus, jų svarbą mūsų dienų teatrui, gerai žinomam, ryškiai skambančiam pasaulinėje scenoje. Jau nuo pirmadienio įvairiose sostinės vietose miestelėnų dėmesį patrauks pirmoji dalis Lietuvos kultūros istoriją įprasminusių plakatų.
Parodos po atviru dangumi nuorodą galima rasti čia.

„Pergalingos 1989-ųjų Kūčios: Molotovo–Ribbentropo pakto nuvainikavimas“

Paroda, kuri bus eksponuojama Valstybės pažinimo centro interneto svetainėje, suteiks plačiajai visuomenei galimybę išsamiau susipažinti su lietuvių tautos kovos už Molotovo–Ribbentropo pakto slaptųjų protokolų pripažinimą ir pasmerkimą istorija, kurią pastaruoju metu bando perrašinėti ir klastoti nedraugiškos jėgos. Virtualios parodos lankytojai galės susipažinti su Molotovo–Ribbentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų faksimilėmis, kurias Prezidento prašymu Lietuvai sutiko perduoti Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Plačiajai visuomenei taip pat bus pristatytos Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomos dokumentinės nuotraukos, pasakojančios apie lietuvių protesto akcijas bei mitingus išeivijoje ir Lietuvoje 1953–1989 m. laikotarpiu, bei reikšmingas 1989 m. gruodžio 24 d. Sovietų Sąjungos Liaudies deputatų suvažiavimo nutarimas. Visą šią archyvinę medžiagą lydės išsamūs parodos kuratoriaus, istoriko dr. Algimanto Kasparavičiaus komentarai.
Virtualios parodos nuorodą galima rasti čia.

Tomasas Dolabelas (Tommaso Dolabella): „Maskvos caro Vasilijaus Šuiskio ištikimybės priesaika 1611 m. Abiejų Tautų Respublikos seime“

Tai vieno įspūdingo, reikšmingus 400 metų senumo istorinius Lietuvos, Lenkijos ir Maskvos valstybių įvykius menančio, monumentaliais matmenimis (beveik 3,5 x 3,5 m) išsiskiriančio eksponato paroda. Šis kūrinys – žinomo italų dailininko Tomaso Dolabelos (Tommaso Dolabella, ~1570–1650) ar jo aplinkos sukurtas paveikslas Maskvos caro Vasilijaus Šuiskio ištikimybės priesaika 1611 m. Abiejų Tautų Respublikos seime. Paveikslas primena tiek konkrečią pergalę, tiek ir visą Abiejų Tautų Respublikos karų prieš Maskvą XVII a. pradžioje istoriją. Paveikslo Maskvos caro Vasilijaus Šuiskio ištikimybės priesaika 1611 m. Abiejų Tautų Respublikos seime siužetas liudija, kad Liublino unijos sukurta Abiejų Tautų Respublika, suvienijusi Lenkijos Karalystę ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę bei jos tautas – lenkus, lietuvius, ukrainiečius, baltarusius, – ne tik sugebėjo atsispirti agresijai iš Rytų, bet ir suduoti itin skaudų ir žeminantį smūgį suirutę tuo metu išgyvenusiai Maskvos valstybei.
Virtualios ekskursijos po parodą nuorodą galima rasti čia.

„1918–1945 / Kaunas–Vilnius“

Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ Užupyje surengė  provokuojančią ekspoziciją, atskleidžiančią platų Kauno ir Vilniaus tarpukario bei Antrojo pasaulinio karo metų meninio gyvenimo spektrą. Paroda tarsi užduoda klausimą: „Kuo būtumėte, jei gyventumėte tarpukariu: tradicijos ir paveldo bei romantikos puoselėtojas istorinėje LDK sostinėje Vilniuje, ar laikinosios, bet naujos ir modernios sostinės statytojas Kaune?“ Šioje parodoje norėjome palyginti dviejų miestų meninio gyvenimo kontekstus, skirti daugiau dėmesio socialiniams ir politiniams procesams, parodoje persipina dailė ir istorija. Paroda ir sudaryta iš dviejų dalių. Pirmoji – miestų įvaizdžiai: skirtumai ir bendrumai, naujai augantis miestas Kaunas, laikinoji sostinė, ir istorinė LDK sostinė Vilnius su visai kitais akcentais. Antroji – dviejų miestų pagrindinės meno mokyklos – Kauno meno mokykla ir Stepono Batoro universitetas Vilniuje, jų panašumai ir skirtumai.
„Tartle“ parodą virtualiai aplankyti galima čia.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!