Vilniaus centrinė biblioteka kartu su kino mokykla Youngblood pristato virtualių kino ir literatūros susitikimų ciklą, kurių metu susitinka rašytojai, šiemet nominuoti Metų knygos rinkimuose ir kino kūrėjai. Pokalbius moderuos LRT kultūros žurnalistė Austėja Kuskienė. Kino ir literatūros pokalbius vasario mėnesį pratęs prozininkė ir vertėja Ieva Toleikytė, šiemet Metų knygos rinkimuose debiutuojanti su poezijos knyga „Raudonas slidus rūmas“. Ji apie savo kūryba kalbės su režisiere, Venecijos šiuolaikinio meno bienalės nugalėtoja Rugile Barzdžiukaite.
Visų susitikimų metu žiūrovai galės laimėti dalyvių knygas bei filmų peržiūras. Daugiau informacijos apie „Literatūros ir kino dialogus“ rasite organizatorių Facebook paskyrose bei internetinėse svetainėse. Renginį finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Vilniaus centrinė biblioteka, kino mokykla Youngblood, vasario 11 d. 18.30 val.

Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka vėl kviečia į virtualų susitikimą su rašytoja. Šįkart knygų mylėtojai galės pabendrauti su Diana Latve, išleidusia savo pirmąjį novelių romaną. Anksčiau menininkai Tauragės B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje buvo dažni svečiai. Ištikimi tokių susitikimų lankytojai dažną vakarą skubėdavo į bibliotekos skaityklą susitikti su rašytojais, poetais, aktoriais, dailininkais. Pandemija ir karantinas tokius susitikimus sutraukė, tačiau bibliotekininkės ir dabar randa, kaip skaitytojus supažindinti su menininkais. Tam pasitarnauja internetas.
Rašytoja Diana Latvė savo pirmame spausdintame kūrinyje – novelių romane „Memelio gaisras“ aprašo Mėmelį, vėliau virtusį Klaipėda. „Mėmelis išties buvo nepaprastai gražus miestas. Tuo įsitikiname vartydami senas fotografijas. Kuo daugiau gilinausi į miesto istoriją, tuo labiau pamilau Mėmelį, artimesnė tapo ir Klaipėda“, – sako rašytoja.
Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka, vasario 9 d. 16 val.

Jau beveik metus kultūros laukas išgyvena itin sudėtingą laikotarpį – karantino sąlygos privertė daugelį kultūros institucijų bei organizacijų iš naujo atrasti būdus, kaip pasiekti savo auditorijas ir bendruomenes, surasti tinkamus formatus renginiams bei kitoms iniciatyvoms ir neretu atveju tam buvo pasitelkta virtuali erdvė. Apie šios virtualizacijos teikiamas galimybes bei keliamus iššūkius kalbėtis kvies Kauno menininkų namų Kultūros infocentro organizuojamas renginys „Virtuali diskusija apie virtualią kultūrą“. Diskusijoje dalyvaus kultūros operatoriai bei kūrėjai savo darbe aktyviai taikantys ir analizuojantys įvairias virtualios kultūros formas.
Renginio nuorodą galima rasti čia.

Kol už lango tęsiasi karantinas, siūlome nepamiršti Vilniaus ir pažinti jį nuotoliniu būdu! Parengėme 3 interaktyvias nuotolines paskaitas apie sostinės rajonų, transporto ir pramonės istoriją. Pasistengsime išnaudoti technologijų teikiamus privalumus ir kalbėti pasitelkdami iliustracijas bei filmukus, kurių gyvų ekskursijų metu kokybiškai demonstruoti negalėtume. Savo žiniomis dalinsis jums jau puikiai pažįstami gidai Albertas ir Ričardas. Pažadame, kad po paskaitų į Vilnių žvelgsite kitomis akimis!
„Gatvės gyvos“, vasario 11 d. 18 val. 

Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu pradėjo paskaitų ciklą „Istorijos miestui ir pasauliui“. Šis paskaitų ciklas – tai naujo formato projektas, kurio metu muziejininkai pristatys saugomą vertybę, o istorikai atskleis su eksponatu susijusio laikmečio kontekstą.
Šioje paskaitoje bus pasakojama apie retenybes, keistenybes, anomalijas, deformacijas, kurios traukė senosios visuomenės dėmesį. Taip pat ir žmogiškosios, kaip antai įvairūs „monstrai“, kurie buvo demonstruojami mugėse ar švenčių metu. Neįprastoje ir paklausioje XVII a. kontroversiškų gyvųjų artefaktų srityje užteko ir visokių apgavysčių, pavyzdžiui, dirbtinai kuriamų keistenybių siekiant iš jų pasipelnyti. Tuo tikslu žmonės būdavo žalojami, jų ypatybės falsifikuojamos. Čia ypač tiko žinomas romėnų posakis: „Pasaulis nori būti apgautas, taigi tegul bus apgautas.“ Tokioms keistenybėms buvo priskiriami ir šaltiniuose retai fiksuojami vaikai su vadinamais „auksiniais dantimis“. Jie, be abejo, buvo gyvosios keistenybės ir ypatingos dėl brangiojo metalo – aukso, kurio buvo trokštama įgyti ir… pagaminti. Vienas toks atvejis buvo susijęs su XVII a. Vilniumi – dėl to miestas pateko į keistenybių ir stomatologijos istoriją.
Lietuvos nacionalinis muziejus, vasario 11 d. 18 val.

Šiais metais susitikti Užgavėnių procesijose, šokiuose ir karnavaluose negalime, nors tai buvo įprasta Vilniuje ir kituose Europos miestuose jau kelis šimtus metų. Bene pirmosios istorinės žinios apie Užgavėnių karnavalą Lietuvos didžiojo kunigaikščio rūmuose mus pasiekia iš Lietuvos ir Lenkijos valdovo Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) laikų. Per Užgavėnių karnavalus čia vykdavo kaukių puotos, spektakliai, koncertai, riterių turnyrai, karuselės, būdavo važinėjama rogėmis ir rogutėmis, šaudoma iš lanko, lošiami azartiniai žaidimai, daugelį pramogų lydėdavo muzika. Užmiršti Užgavėnių linksmybių nevalia, todėl kviečiame linksmintis virtualiose Užgavėnėse Valdovų rūmuose. Šių metų programoje: pasitikrinkite savo žinias apie tai, kaip Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Vakarų Europoje elitas švęsdavo Užgavėnes; sužinokite itališkų nevole vaflių recepto istoriją – paslaptimis, kaip gaminti šį Lietuvos ir Lenkijos valdovės Bonos Sforcos (1494–1557) atvežtą desertą, pasidalins charizmatiškasis italas Gian Luca Demarco; pasisemkite įkvėpimo, kuo pasipuošti Užgavėnių vakarą, paskaitoje apie brangakmenius ir papuošalus, rastus Vilniuje archeologinių tyrinėjimų metu.
Valdovų rūmai, vasario 13 d. 10 val.

Vis dar negalime susitikti muziejuje gyvai, tačiau kviečiame į virtualią ekskursiją su MO gidu po lankomiausią parodą „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“!
Pirmasis mūsų laisvės dešimtmetis buvo ne vien šalies, bet mūsų pačių naujų istorijų pradžia. Unifikuotą deficito visuomenę pakeitė vartojimo ideologiją išpažįstančios socialiai ir realiai spalvingos rūšys, kurių kiekviena kovojo dėl vietos po Saule. Stulbinanti naujovių gausa keitė santykius, o atsiradusios galimybės vertė mėginti ir rizikuoti. Lyg revoliucijos karnavale maišėsi apačios su viršūnėmis, keitėsi žmonių statusai, meną nokautavo kičas. Ši paroda – tai mūsų visų sunešti „archeologiniai“ atsiminimai apie neoficialų valstybės radimąsi, apie gimusią naują kultūrą. Tai ir atsakymai apie jos kilmę – ir apie tai, kodėl šiandien esame būtent šiame evoliucinės spiralės taške.
MO muziejus, vasario 13 d. 14 val.

Lietuvos nacionalinis muziejus antrojo karantino metu atgaivina rubriką #kąveiktikaineveikiame ir kviečia lankytojus į virtualius susitikimus. Įprastai Lietuvos nacionaliniame muziejuje naujausios parodos atidaromos trečiadieniais, tačiau nuo šiol tai bus laikas, kai muziejus su lankytojais vis kitoje parodoje susitiks virtualiai. Šeštadienis muziejuje – tai šeimų diena. Mažieji lankytojai kviečiami žiūrėti virtualias pamokėles, kurias lydės specialiai paruoštos užduotys.
Virtualių parodų nuorodą galima rasti čia.

Ši paroda – tai jau ketvirtasis Nacionalinio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muziejaus tarptautinio bendradarbiavimo projektas, rengiamas Vilniuje kartu su kultūros ir bažnytinėmis institucijomis ir Italijos kolekcininkais. Ankstesni panašūs projektai – tarptautinės parodos „Europos viduramžių ir renesanso gobelenai. Gijomis išausta istorija“ (2014–2015), „Spalvų alchemija. Skaljolos meno kūriniai iš Bianco Bianchi kolekcijos Florencijoje“ (2016) ir „Florencija renesanso ir baroko laikais. Tapyba iš fondo Cassa di Risparmio di Firenze ir banko CR Firenze kolekcijų“ (2018) – sulaukė itin didelio Lietuvos kultūrinės visuomenės susidomėjimo. Bendro europinio kultūros paveldo pristatymas primena ir apie Lietuvos istorinius ryšius su svarbiausiais Europos kultūros centrais ir padeda įsivaizduoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų turėtas meno kolekcijas, kurios dėl valstybingumo praradimo, karų ir kitų negandų XVII–XX a. buvo iš dalies ar visiškai sunaikintos ir išblaškytos po visą pasaulį.
Virtualios ekskursijos po parodą nuoroda čia.