Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2021 m. 7 vasario d. 21:41
Savaitės virtualių kultūrinių renginių Lietuvoje kalendorius
Vasaris 8 - 14
Virtualūs literatūros ir kino susitikimai. Ieva Toleikytė ir Rugilė Barzdžiukaitė

Vilniaus centrinė biblioteka kartu su kino mokykla Youngblood pristato virtualių kino ir literatūros susitikimų ciklą, kurių metu susitinka rašytojai, šiemet nominuoti Metų knygos rinkimuose ir kino kūrėjai. Pokalbius moderuos LRT kultūros žurnalistė Austėja Kuskienė. Kino ir literatūros pokalbius vasario mėnesį pratęs prozininkė ir vertėja Ieva Toleikytė, šiemet Metų knygos rinkimuose debiutuojanti su poezijos knyga „Raudonas slidus rūmas“. Ji apie savo kūryba kalbės su režisiere, Venecijos šiuolaikinio meno bienalės nugalėtoja Rugile Barzdžiukaite.
Visų susitikimų metu žiūrovai galės laimėti dalyvių knygas bei filmų peržiūras. Daugiau informacijos apie „Literatūros ir kino dialogus“ rasite organizatorių Facebook paskyrose bei internetinėse svetainėse. Renginį finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Vilniaus centrinė biblioteka, kino mokykla Youngblood, vasario 11 d. 18.30 val.

„Virtualus susitikimas su rašytoja Diana Latve“

Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka vėl kviečia į virtualų susitikimą su rašytoja. Šįkart knygų mylėtojai galės pabendrauti su Diana Latve, išleidusia savo pirmąjį novelių romaną. Anksčiau menininkai Tauragės B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje buvo dažni svečiai. Ištikimi tokių susitikimų lankytojai dažną vakarą skubėdavo į bibliotekos skaityklą susitikti su rašytojais, poetais, aktoriais, dailininkais. Pandemija ir karantinas tokius susitikimus sutraukė, tačiau bibliotekininkės ir dabar randa, kaip skaitytojus supažindinti su menininkais. Tam pasitarnauja internetas.
Rašytoja Diana Latvė savo pirmame spausdintame kūrinyje – novelių romane „Memelio gaisras“ aprašo Mėmelį, vėliau virtusį Klaipėda. „Mėmelis išties buvo nepaprastai gražus miestas. Tuo įsitikiname vartydami senas fotografijas. Kuo daugiau gilinausi į miesto istoriją, tuo labiau pamilau Mėmelį, artimesnė tapo ir Klaipėda“, – sako rašytoja.
Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka, vasario 9 d. 16 val.

„Užgavėnės – pavasario ir gyvybės budinimo šventė“

Užgavėnės – tai laikas, kai žiema susitinka su vasara, kai anapusinis pasaulis leidžia mums žvilgtelėti pro pravertą langelį ir užsitikrinti kuo geresnius metus. Tai virsmo šventė, kurios metu pagrindinis dėmesys nukreiptas į apeigas ir burtus, išvarančius žiemos demonus ir pažadinančius šalčio sukaustytą žemę iš miego, suteikiančius jai derlingumo galią. „Kad viskas augtų ir žydėtų!“ Taip ir žmogus, žiemos ramybėje įsiklausęs į save, suranda jėgų išvaryti jį apniukusius demonus, sudeginti viską, kas praeitais metais mus slėgė ir tarsi gimti iš naujo. O, kur dar smagius šiurpuliukus keliančios kaukės, linksmi šposai ir visa, kas mus slegia, ką mes norime sudeginti simbolizuojanti Morė! Seminaro metu pakviesime pasiklausyti etnologės paskaitos ir metaforinių asociatyvinių OH SAGA ir MYTHOS pagalba simboliškai sudeginti vidines Mores. Pažadinkime pavasarį savo viduje, ieškokime gyvybinių syvų ir energijos, atgimkime kartu su gamta, su ateinančiu pavasariu.
Renginio nuorodą galima rasti čia.

„Virtuali diskusija apie virtualią kultūrą“

Jau beveik metus kultūros laukas išgyvena itin sudėtingą laikotarpį – karantino sąlygos privertė daugelį kultūros institucijų bei organizacijų iš naujo atrasti būdus, kaip pasiekti savo auditorijas ir bendruomenes, surasti tinkamus formatus renginiams bei kitoms iniciatyvoms ir neretu atveju tam buvo pasitelkta virtuali erdvė. Apie šios virtualizacijos teikiamas galimybes bei keliamus iššūkius kalbėtis kvies Kauno menininkų namų Kultūros infocentro organizuojamas renginys „Virtuali diskusija apie virtualią kultūrą“. Diskusijoje dalyvaus kultūros operatoriai bei kūrėjai savo darbe aktyviai taikantys ir analizuojantys įvairias virtualios kultūros formas.
Renginio nuorodą galima rasti čia.

„Vilniaus pramonė. Nuo maudymosi kostiumėlių iki slaptos karinės technikos“

Kol už lango tęsiasi karantinas, siūlome nepamiršti Vilniaus ir pažinti jį nuotoliniu būdu! Parengėme 3 interaktyvias nuotolines paskaitas apie sostinės rajonųtransporto ir pramonės istoriją. Pasistengsime išnaudoti technologijų teikiamus privalumus ir kalbėti pasitelkdami iliustracijas bei filmukus, kurių gyvų ekskursijų metu kokybiškai demonstruoti negalėtume. Savo žiniomis dalinsis jums jau puikiai pažįstami gidai Albertas ir Ričardas. Pažadame, kad po paskaitų į Vilnių žvelgsite kitomis akimis!
„Gatvės gyvos“, vasario 11 d. 18 val. 

Aivas Ragauskas: „Vaikas, išgarsinęs Vilnių: auksinio berniuko istorija (1673 m.)“

Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu pradėjo paskaitų ciklą „Istorijos miestui ir pasauliui“. Šis paskaitų ciklas – tai naujo formato projektas, kurio metu muziejininkai pristatys saugomą vertybę, o istorikai atskleis su eksponatu susijusio laikmečio kontekstą.
Šioje paskaitoje bus pasakojama apie retenybes, keistenybes, anomalijas, deformacijas, kurios traukė senosios visuomenės dėmesį. Taip pat ir žmogiškosios, kaip antai įvairūs „monstrai“, kurie buvo demonstruojami mugėse ar švenčių metu. Neįprastoje ir paklausioje XVII a. kontroversiškų gyvųjų artefaktų srityje užteko ir visokių apgavysčių, pavyzdžiui, dirbtinai kuriamų keistenybių siekiant iš jų pasipelnyti. Tuo tikslu žmonės būdavo žalojami, jų ypatybės falsifikuojamos. Čia ypač tiko žinomas romėnų posakis: „Pasaulis nori būti apgautas, taigi tegul bus apgautas.“ Tokioms keistenybėms buvo priskiriami ir šaltiniuose retai fiksuojami vaikai su vadinamais „auksiniais dantimis“. Jie, be abejo, buvo gyvosios keistenybės ir ypatingos dėl brangiojo metalo – aukso, kurio buvo trokštama įgyti ir… pagaminti. Vienas toks atvejis buvo susijęs su XVII a. Vilniumi – dėl to miestas pateko į keistenybių ir stomatologijos istoriją.
Lietuvos nacionalinis muziejus, vasario 11 d. 18 val.

„Užgavėnės Valdovų rūmuose“

Šiais metais susitikti Užgavėnių procesijose, šokiuose ir karnavaluose negalime, nors tai buvo įprasta Vilniuje ir kituose Europos miestuose jau kelis šimtus metų. Bene pirmosios istorinės žinios apie Užgavėnių karnavalą Lietuvos didžiojo kunigaikščio rūmuose mus pasiekia iš Lietuvos ir Lenkijos valdovo Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) laikų. Per Užgavėnių karnavalus čia vykdavo kaukių puotos, spektakliai, koncertai, riterių turnyrai, karuselės, būdavo važinėjama rogėmis ir rogutėmis, šaudoma iš lanko, lošiami azartiniai žaidimai, daugelį pramogų lydėdavo muzika. Užmiršti Užgavėnių linksmybių nevalia, todėl kviečiame linksmintis virtualiose Užgavėnėse Valdovų rūmuose. Šių metų programoje: pasitikrinkite savo žinias apie tai, kaip Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Vakarų Europoje elitas švęsdavo Užgavėnes; sužinokite itališkų nevole vaflių recepto istoriją – paslaptimis, kaip gaminti šį Lietuvos ir Lenkijos valdovės Bonos Sforcos (1494–1557) atvežtą desertą, pasidalins charizmatiškasis italas Gian Luca Demarco; pasisemkite įkvėpimo, kuo pasipuošti Užgavėnių vakarą, paskaitoje apie brangakmenius ir papuošalus, rastus Vilniuje archeologinių tyrinėjimų metu.
Valdovų rūmai, vasario 13 d. 10 val.

„Juozo Kazlausko Šiaurė“: virtuali fotoparoda

Šiaurė – tai ne tik vieta, bet ir jausmas, visą gyvenimą lydėjęs fotografą, kino operatorių ir režisierių Juozą Kazlauską (1941–2002). Iš pradžių į ją patekęs ne savo noru, vėliau jis naudojosi visomis galimybės ten sugrįžti. Šalia Tado Ivanausko, Antano Žmuidzinavičiaus ir kitų, Juozas Kazlauskas buvo vienas iš kelių Lietuvos žmonių, priartėjusių prie Šiaurės poliaus, pats ir priartinęs bei supažindinęs mus su skambiais, pasaulinio garso vardais Arkties vandenyne. Jo dienoraščiai ir fotografijos puikiai iliustruoja geografijos ir istorijos faktus, supažindina su Šiaurės tautelių gyvenimu bei papročiais. Šioje virtualioje parodoje pateikiamos 40 fotografijų iš ciklų „Prie Karos jūros“ (Jurgos tundra, 1975 m.), „Vilhelmo Barenco karavelės beieškant“ (Naujoji Žemė, 1979 m.), „Arkties atradėjų keliais“ (Naujoji Žemė, 1982 m.) ir „Dingusių poliarinių ekspedicijų pėdsakais“ (Prano Juozapo Žemė, 1985 m.).
Molėtų viešoji biblioteka, vasario 14 d. 14 val.

Virtualių koncertų ciklas „Avanscena #4“

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, kaip ir kiti pasaulio operos teatrai, karantino žiemos vakarus namuose siūlo praskaidrinti žymių operos solistų koncertais. Nesvarbu, ar už lango sninga, ar lyja – jaukius vakarus namuose giedra nuotaika nuspalvins klasikinė muzika. LNOBT savo publikai dovanoja virtualių koncertų ciklą „Avanscena“, kurį galėsite stebėti teatro „Facebook“ svetainėje ir „YouTube“ platformoje. Šįkart Jums dainuos Regina Šilinskaitė (sopranas) ir Jovita Vaškevičiūtė (mecosopranas). Akompanuoja Justas Čeponis (fortepijonas).
Nors karantinas užrakino teatro paradines duris, niekas neturi galios užrakinti durų muzikai. Tereikia, kad jūs atvertumėte jai savo namus!
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, vasario 13 d. 19 val.

Virtuali ekskursija po parodą „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“

Vis dar negalime susitikti muziejuje gyvai, tačiau kviečiame į virtualią ekskursiją su MO gidu po lankomiausią parodą „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“!
Pirmasis mūsų laisvės dešimtmetis buvo ne vien šalies, bet mūsų pačių naujų istorijų pradžia. Unifikuotą deficito visuomenę pakeitė vartojimo ideologiją išpažįstančios socialiai ir realiai spalvingos rūšys, kurių kiekviena kovojo dėl vietos po Saule. Stulbinanti naujovių gausa keitė santykius, o atsiradusios galimybės vertė mėginti ir rizikuoti. Lyg revoliucijos karnavale maišėsi apačios su viršūnėmis, keitėsi žmonių statusai, meną nokautavo kičas. Ši paroda – tai mūsų visų sunešti „archeologiniai“ atsiminimai apie neoficialų valstybės radimąsi, apie gimusią naują kultūrą. Tai ir atsakymai apie jos kilmę – ir apie tai, kodėl šiandien esame būtent šiame evoliucinės spiralės taške.
MO muziejus, vasario 13 d. 14 val.

Liucija Jūratė Kryževičienė-Hutcheon: „Simboliai, ženklai, kryptys“

Dailininkų sąjungos galerijoje veikia Liucijos Jūratės Kryževičienės-Hutcheon kūrybos paroda „Simboliai, ženklai, kryptys“. Galerijai laikinai užvėrus duris, žiūrovai kviečiami apžiūrėti autorės parodą per apšviestus vitrininius langus. Dailėtyrininkė Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė pastebi, kad tai – jau devyniolikta asmeninė paroda menininkės kūrybinėje biografijoje. Per paskutinius penkerius metus po individualią ekspoziciją kasmet surengianti menininkė šįkart pristato dvi dešimtis naujausių darbų, interpretuojančių archajinių ornamentų ir šiaurietiškų runų prasmes, paverčiančių jas paveikiais vizualiniais objektais. Plataus raiškos diapazono menininkės vardą seniai įsiminė dailės mylėtojai. Ji priklauso Lietuvos ir tarptautinėms dailininkų asociacijoms, yra laimėjusi premijų konkursinėse dailės parodose, tačiau pirmiausia jos veikla susijusi su Lietuvos meninės tekstilės kaita: nuo ankstyvųjų bandymų perprasti modernizmo kalbą iki savitų šiuolaikinės tekstilės kūrinių.
Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) vyks iki vasario 13 d.

Virtualūs parodų trečiadieniai ir šeimų šeštadieniai

Lietuvos nacionalinis muziejus antrojo karantino metu atgaivina rubriką #kąveiktikaineveikiame ir kviečia lankytojus į virtualius susitikimus. Įprastai Lietuvos nacionaliniame muziejuje naujausios parodos atidaromos trečiadieniais, tačiau nuo šiol tai bus laikas, kai muziejus su lankytojais vis kitoje parodoje susitiks virtualiai. Šeštadienis muziejuje – tai šeimų diena. Mažieji lankytojai kviečiami žiūrėti virtualias pamokėles, kurias lydės specialiai paruoštos užduotys.
Virtualių parodų nuorodą galima rasti čia.

„Valerijonas Vytautas Jucys: gyvenimas, paskirtas knygos ženklui“

Virtuali paroda skiriama grafiko Valerijono Vytauto Jucio (1930-2016) 90-osioms gimimo metinėms. Valerijonas Vytautas Jucys – dailininkas, grafikas, vienas žinomiausių Lietuvoje ekslibrisų kūrėjų, nuolatinis Lietuvos ekslibrisų parodų ir tarptautinių Vilniaus ekslibrisų bienalių kuratorius bei dalyvis, knygų iliustratorius ir apipavidalintojas, estampų, plakatų autorius – šių metų gruodžio 18 dieną būtų šventęs 90-ąjį jubiliejų. Jis Lietuvos nacionaliniam muziejui 2015– 2016 metais padovanojo 932 paties sukurtus ekslibrisus, ilgai kauptą ir saugotą Lietuvos bei užsienio autorių lietuviškų ir lituanistinių ekslibrisų rinkinį, kurį sudaro daugiau kaip 10300 knygos ženklų, beveik 400 ekslibrisų kolekciją „Erotika“ ir arti 300 vienetų autorinių naujametinių atvirukų rinkinį. Didžioji dalis knygos ženklų buvo eksponuojami įvairiose parodose ir tarptautinėse bienalėse, pelnė apdovanojimus. Parodoje pristatomi mažosios grafikos kūriniai iš dovanoto rinkinio. Virtualią parodą parengė Daiva Narkauskienė.
Virtualios parodos nuorodą galima rasti čia.

„Sujungtomis pajėgomis“: Steigiamasis Seimas ‒ šiandieninės demokratijos ištakos

1920 m. gegužės 15 d. pradėjo darbą pirmasis šiuolaikinis Lietuvos parlamentas ‒ Steigiamasis Seimas. Jis užbaigė, kaip tada atrodė, ilgokai užtrukusį valdžios laikinumo metą ir atvertė naują valstybės gyvenimo lapą. Lietuva tapo demokratine respublika su nuolatine Konstitucija, sava valiuta litu, reglamentuotai veikiančiomis valstybinėmis institucijomis, Seime priimamu valstybės biudžetu. Balandžio viduryje Lietuvos žmones į miestelių ir miestų gatves išvedė pirmieji visuotiniai parlamento rinkimai. Rinkimai nuvainikavo kai kuriuos iškilius jauno lietuvių politinio gyvenimo „senbuvius“, ankstesnius valstybės vadovus, bet į Lietuvos ateities lėmėjų gretas stojo daugybė kartais tik draugijose ar savo valsčiuje žinomų politikos naujokų. Didžiai demokratiškas Steigiamasis Seimas tapo ir valstybinės politikos, ir bendro darbo mokykla. Greta kilmingųjų sėdėjo bežemiai, baigusių tik pradinį mokslą buvo gerokai daugiau nei profesorių.
Virtualios parodos nuorodą galima rasti čia.

„Vienos šeimos portretas“

„Motinystė yra tai, kas nekalba. Ir ne todėl, kad nenori kalbėti – ji neturi kalbos, ji yra tai, kas neišreiškiama žodžiais“. Ši rašytojos Vandos Juknaitės įžvalga nuskamba tarsi Onos Römerienės (1895‒1974) kūrybos refleksija. Apie savos kasdienybės džiaugsmus ir iššūkius dailininkė mums liudija ne žodžiais, o talentingais teptuko brūkštelėjimais. Kviečiame susipažinti su Lietuvos nacionalinio muziejaus fonduose saugomais garsių menininkų giminės atstovės Onos Römerienės paveikslais. Jie – vertingas liudijimas apie sudėtingą moters ir jos šeimos gyvenimo kasdienybę dviejų pasaulinių karų įrėmintame pasaulyje. Pagimdžiusi septynis vaikus, iš kurių du palaidojo vaikystėje, ir praleidusi dvidešimt metų streso kupinoje santuokoje, Ona Römerienė prarado viltį pakeisti sutuoktinio charakterį, todėl 1939 metais pasiryžo pasipriešinti sutuoktinio reikalavimams ir su mylimais vaikas daugiau nebesiskirti. Tačiau planus sujaukė prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas.
Virtualios parodos nuorodą galima rasti čia.

„Nuo SACRO iki PROFANO“

Ši paroda – tai jau ketvirtasis Nacionalinio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muziejaus tarptautinio bendradarbiavimo projektas, rengiamas Vilniuje kartu su kultūros ir bažnytinėmis institucijomis ir Italijos kolekcininkais. Ankstesni panašūs projektai – tarptautinės parodos „Europos viduramžių ir renesanso gobelenai. Gijomis išausta istorija“ (2014–2015), „Spalvų alchemija. Skaljolos meno kūriniai iš Bianco Bianchi kolekcijos Florencijoje“ (2016) ir „Florencija renesanso ir baroko laikais. Tapyba iš fondo Cassa di Risparmio di Firenze ir banko CR Firenze kolekcijų“ (2018) – sulaukė itin didelio Lietuvos kultūrinės visuomenės susidomėjimo. Bendro europinio kultūros paveldo pristatymas primena ir apie Lietuvos istorinius ryšius su svarbiausiais Europos kultūros centrais ir padeda įsivaizduoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų turėtas meno kolekcijas, kurios dėl valstybingumo praradimo, karų ir kitų negandų XVII–XX a. buvo iš dalies ar visiškai sunaikintos ir išblaškytos po visą pasaulį.
Virtualios ekskursijos po parodą nuoroda čia.

„Įstabioji teatro istorija“

Jau šį šeštadienį, gruodžio 19 d. 18.30 min. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus pradeda didžiausią savo istorijoje projektą – parodą po atviru dangumi „Įstabioji teatro istorija“, skirtą Valstybės teatro 100-mečiui. Tai šimtas eksponatų iš muziejaus aukso fondo – režisierių, aktorių, atlikėjų, dailininkų, spektaklių fotografijos, plakatai, eskizai, kita unikali medžiaga, ženklinanti Lietuvos profesionaliojo teatro kūrimąsi, 1920 –1940 m. meninius pasiekimus, jų svarbą mūsų dienų teatrui, gerai žinomam, ryškiai skambančiam pasaulinėje scenoje. Jau nuo pirmadienio įvairiose sostinės vietose miestelėnų dėmesį patrauks pirmoji dalis Lietuvos kultūros istoriją įprasminusių plakatų.
Parodos po atviru dangumi nuorodą galima rasti čia.

„Pergalingos 1989-ųjų Kūčios: Molotovo–Ribbentropo pakto nuvainikavimas“

Paroda, kuri bus eksponuojama Valstybės pažinimo centro interneto svetainėje, suteiks plačiajai visuomenei galimybę išsamiau susipažinti su lietuvių tautos kovos už Molotovo–Ribbentropo pakto slaptųjų protokolų pripažinimą ir pasmerkimą istorija, kurią pastaruoju metu bando perrašinėti ir klastoti nedraugiškos jėgos. Virtualios parodos lankytojai galės susipažinti su Molotovo–Ribbentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų faksimilėmis, kurias Prezidento prašymu Lietuvai sutiko perduoti Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Plačiajai visuomenei taip pat bus pristatytos Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomos dokumentinės nuotraukos, pasakojančios apie lietuvių protesto akcijas bei mitingus išeivijoje ir Lietuvoje 1953–1989 m. laikotarpiu, bei reikšmingas 1989 m. gruodžio 24 d. Sovietų Sąjungos Liaudies deputatų suvažiavimo nutarimas. Visą šią archyvinę medžiagą lydės išsamūs parodos kuratoriaus, istoriko dr. Algimanto Kasparavičiaus komentarai.
Virtualios parodos nuorodą galima rasti čia.

Tomasas Dolabelas (Tommaso Dolabella): „Maskvos caro Vasilijaus Šuiskio ištikimybės priesaika 1611 m. Abiejų Tautų Respublikos seime“

Tai vieno įspūdingo, reikšmingus 400 metų senumo istorinius Lietuvos, Lenkijos ir Maskvos valstybių įvykius menančio, monumentaliais matmenimis (beveik 3,5 x 3,5 m) išsiskiriančio eksponato paroda. Šis kūrinys – žinomo italų dailininko Tomaso Dolabelos (Tommaso Dolabella, ~1570–1650) ar jo aplinkos sukurtas paveikslas Maskvos caro Vasilijaus Šuiskio ištikimybės priesaika 1611 m. Abiejų Tautų Respublikos seime. Paveikslas primena tiek konkrečią pergalę, tiek ir visą Abiejų Tautų Respublikos karų prieš Maskvą XVII a. pradžioje istoriją. Paveikslo Maskvos caro Vasilijaus Šuiskio ištikimybės priesaika 1611 m. Abiejų Tautų Respublikos seime siužetas liudija, kad Liublino unijos sukurta Abiejų Tautų Respublika, suvienijusi Lenkijos Karalystę ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę bei jos tautas – lenkus, lietuvius, ukrainiečius, baltarusius, – ne tik sugebėjo atsispirti agresijai iš Rytų, bet ir suduoti itin skaudų ir žeminantį smūgį suirutę tuo metu išgyvenusiai Maskvos valstybei.
Virtualios ekskursijos po parodą nuorodą galima rasti čia.

„1918–1945 / Kaunas–Vilnius“

Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ Užupyje surengė  provokuojančią ekspoziciją, atskleidžiančią platų Kauno ir Vilniaus tarpukario bei Antrojo pasaulinio karo metų meninio gyvenimo spektrą. Paroda tarsi užduoda klausimą: „Kuo būtumėte, jei gyventumėte tarpukariu: tradicijos ir paveldo bei romantikos puoselėtojas istorinėje LDK sostinėje Vilniuje, ar laikinosios, bet naujos ir modernios sostinės statytojas Kaune?“ Šioje parodoje norėjome palyginti dviejų miestų meninio gyvenimo kontekstus, skirti daugiau dėmesio socialiniams ir politiniams procesams, parodoje persipina dailė ir istorija. Paroda ir sudaryta iš dviejų dalių. Pirmoji – miestų įvaizdžiai: skirtumai ir bendrumai, naujai augantis miestas Kaunas, laikinoji sostinė, ir istorinė LDK sostinė Vilnius su visai kitais akcentais. Antroji – dviejų miestų pagrindinės meno mokyklos – Kauno meno mokykla ir Stepono Batoro universitetas Vilniuje, jų panašumai ir skirtumai.
„Tartle“ parodą virtualiai aplankyti galima čia.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!