Spektaklis „Mano batai buvo du“ sukurtas žaidimo principu, jame skamba gyvai aktorių Gintarės Latvėnaitės, Indrės Patkauskaitės, Jokūbo Bareikio ir Tomo Rinkūno atliekamos dainelės pagal populiarią ir šiek tiek mažiau žinomą lietuvių poetų kūrybą. Tai pamokantis smagus vaidinimas apie draugystę ir apie tai, ką gali iškrėsti vaiko neprižiūrimi daiktai. Įsivaizduokite, jei vieną dieną įsižeidęs žmogeliuko batas iškeliautų… tiesiai į dangų. Žmogeliukui ir jo draugams neliks nieko kito, kaip tik traukti ieškoti dingusio bato. O šioje kelionėje, be jokios abejonės, draugai patirs daugybę nuotykių!
Valstybinis Vilniaus mažasis teatras, lapkričio 4 d., 12 val.

„Mano senelis buvo vyšnia“ – tai linksmas pasakojimas apie berniuką Toniną. Apie jo gyvenimą mieste tarp keistų, vis kažkur skubančių suaugusiųjų. Apie Tonino nuotykius, patirtus gyvenant kaime su seneliu Otavianu, su žąsim Alfonsina ir vyšnia Feliče. Tai pasakojimas apie atvirumą, šilumą ir… meilę – apie tai, kas visam gyvenimui įstrigo berniuko širdyje: svarbiausia yra mylėti ir būti mylimam, – tada galėsi įveikti bet kokią kliūtį. Juk pats senelis Otavianas sakė: „Esi gyvas, kol tave myli bent vienas žmogus.“
Keistuolių teatras, lapkričio 3 d., 12 val.

„Geltonų Plytų kelias“ – visiškai naujas daugeliui gerai žinomo Keistuolių teatro spektaklio „Smaragdo miesto burtininkas“ pastatymas. 11 metų scenoje gyvavęs spektaklis po penkerių metų pertraukos atgimė prieš žiūrovus visiškai naujomis spalvomis, su visai kitais aktoriais, su kitu pavadinimu, bet su nepamirštamomis dainelėmis ir nenuginčijamomis tiesomis, nes kaip kartoja ne vienas Keistuolis, „Svarbiausia – įžvelgti stebuklą paprastuose dalykuose!“
Keistuolių teatras, lapkričio 4 d., 12 ir 16 val.

Kaip šiandien vaikui būtų galima papasakoti apie karą ir mirtį? „Niekada nestačiau spektaklių, skirtų kažkuriai amžiaus grupei. Man svarbu, kad spektaklį suprastų tiek mažas, tiek suaugęs. Mėgstu apjungti auditoriją ir nepalikti tarp jos atotrūkio. Man atrodė, kad apie karą neįmanoma kalbėti, neįmanoma to papasakoti scenoje. Bet kuo daugiau galvojau vaiko ir karo tema, tuo dažniau prisimindavau švedų rašytojos Astridos Lindgren knygą „Broliai Liūtaširdžiai“. Nors knyga parašyta jaunesnei auditorijai, man ji – nuostabi knyga, savyje talpinanti daug svarbių temų. Sužavėjo ir pats knygos tekstas, kuris, mano manymu, labai geras, stiprus ir prasmingas. Todėl jį norėjome palikti autentišką. Spektaklyje mums pasirodė svarbu papasakoti pagrindinę istoriją. Tekstą išgryninome atsisakydamos daug šalutinių istorijų“, – teigė režisierė. Dehlholm kartu su dramaturge Anne Mette Fisker Langkjer visą spektaklio dramaturgiją atrinko tiesiai iš Astridos Lindgren knygos, neperrašant nei vienos frazės.
Menų spaustuvė, lapkričio 4 d., 15 val.

Tai istorija apie mergaitę, kokių pilna mūsų pasaulyje. Užtenka jai treptelėti kojele ir mama tenkina kiekvieną jos norą. Daugiausia tokių norų mergaitei iš miuziklo, žinoma, kildavo žaislų parduotuvėje! Taigi, jos kambarys buvo pilnas žaislų, tik šeimininkė jų nemylėjo ir jais nesirūpino. Vieną dieną pamirštos ir apleistos lėlės susivienijo ir suorganizavo pabėgimą. Palikusios Trepsės namus, jos sėdo į seną “Trantą” ir pasileido į kupiną nuotykių kelionę. Kokia ji buvo, kas joje laukė, kokie netikėtumai pabėgėlius užklupo – viskas bus atskleista….
VU teatro salė, lapkričio 4 d., 15 val.

Monospektaklis „Kiškių sukilimas“ – tai sėkmingas režisieriaus ir dailininko Rimo Driežio pabandymas įpūsti tradicinio anglų balaganinio lėlių teatro vaidinimo „Pančas ir Džudė“ dvasios puikiai Kazio Binkio (1893-1942) poemai. O kad intriga patrauktų ir suaugusiųjų dėmesį – perkelti spektaklio veiksmą į prieškario Kauną: kiškiai įsiveržia į Kauno teatrą ir iš operos žvaigždės Kipro Petrausko reikalauja, kad šis liautųsi medžiojęs kiškius. Rezultatas – patriotinė Rimo Driežo dėlionė iš Kazio Binkio poemų ir eilėraščių, virtuoziškai vaidinama vienos aktorės, Lijanos Muštašvili, su galybe pirštininių lėlių.
Vilniaus teatras „Lėlė“, lapkričio 3 d., 12 val.

Ši pasaka – apie mažą mergaitę Liunę, patekusią į paslaptingą salą. Šalia nėra nei mamos, nei tėčio, todėl Liunė privalo būt drąsi, kad neišsigąstų riaumojančių liūtų, grėsmingų begemotų. Liunė patiria visokių nuotykių: susipažįsta su geraširdžiu jūros ežiu, gudriai išsisuka nuo baisaus ryklio nasrų, gelbėja mielas ir juokingas beždžionėles… Liunė viską gali, juk ji – tikra robinzonė!
Vilniaus teatras „Lėlė“, lapkričio 4 d., 12 val.

1995 m. įvykusi premjera jau penkioliką metų vaidinama „Lėlės“ mažojoje salėje ir sulaukia ne tik vaikų dėmesio – kartais į „Pasaką apie vėžliuką“ susirenka vien suaugę žiūrovai. Ilgą spektaklio amžių lemia išradinga scenografija (lyg pasaulį matytume vėžliuko akimis), netikėtu humoru nuspalvinta personažų traktuotė (pvz. stebuklingomis galiomis, bet menku proteliu apdovanota Laimės paukštė) ir aktorių improvizacijos. Nuo 1998 m. spektaklyje vaidina Irmantas Jankaitis. Tai buvo šio populiaraus dramos aktoriaus debiutas lėlių teatre, tapęs jam lėlininko profesijos pradžiamoksliu (čia Irmantas vaidina virš dešimties skirtingų personažų!). Šiandien Jankaitis yra vienas ryškiausių „Lėlės“ kūrėjų, todėl jo ir teatro veteranės Janinos Gudzinevičiūtės duetas „Pasakoje apie vėžliuką“ negali nenustebinti.
Vilniaus teatras „Lėlė“, lapkričio 4 d., 14 val.

Tai edukacinė žaidybinė ir teatrinė veikla patiems mažiausiems. Ir puiki proga mamoms ar tėveliams pakeisti aplinką ir smagiai praleisti laiką. Vaikų ir jų tėvelių laukia mūsų teatro personažai – Oranžinis ir smalsioji Matilda – ir nuoširdūs ugdantys žaidimai jūsų augantiems gudručiams.
Raganiukės teatras, lapkričio 4 d., 10 val. 

Labiausiai mažųjų žiūrovų mylimas šuo Pifas – ir vėl Raganiukės teatre! Tai smagus muzikinis spektaklis pagal legendinę prancūzų komiksų knygutę, kurią kažkada skaitė ir jūsų tėveliai.
Čia sutiksite gerąjį šunį Pifą, jo šeimininkę Agotą, dykaduonį katiną Herkulį ir Pifo pagalbininkę pelytę Rozalytę. Jį pažįsta daugelio šalių vaikai. Jis pramintas Pifu todėl, kad turi nosį, didelę kaip bulvė. O tokią nosį prancūzai vadina pif. Pifas – pats geriausias šuo ir labai myli savo šeimininkę Agotą. Tačiau kai į jų namus įsisuka tinginys katinas Herkulis – prasideda pokštai. Visos bėdos krenta Pifui ant galvos. Metas kviesti į pagalbą pelytę Rozalytę. Ar jūs padėsite Pifui pamokyti katiną, kuris net negaudo pelių?
Raganiukės teatras, lapkričio 4 d., 12 val.