Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną kviečiame švęsti Valstybės pažinimo centre, kuriame Jūsų lauks orientaciniai žaidimai, pažintinės veiklos, kūrybinės dirbtuvės, ekspozicijos ir kalendorėlių nagrinėjimas, laidų peržiūros ir įvairiausios staigmenos! Pažinkime valstybę ir jos istoriją drauge!
Valstybės pažinimo centras, kovo 11 d. 12 val.
Kviečiame į kūrybines dirbtuves, kurių metu kiekvienas lankytojas turės galimybę susikurti šventinį laisvės simbolį: magnetuką, pakabuką ar apyrankę – kaip paramos Ukrainai ženklą.
Naujasis arsenalas, kovo 11 d. 12 val.
Pasitinkant Kovo 11-ąją Signatarų namų renginių salė atveria duris mažiesiems. Kviečiame 5 – 9 metų vaikus pažinti Lietuvos istoriją linksmai ir išradingai. Kovo 13 d. 11.00 val. mažųjų lauks gidė iš pašaukimo Ieva. Ji kvies išgirsti įkvepiančių pasakojimų apie tikras istorines asmenybes, kūrusias modernią Lietuvos valstybę. Kartu ne tik pažinsime mūsų šalies drąsuolius, bet ir atrasime savąją drąsą, o gal ir paslėptą talentą…
Signatarų namai, kovo 13 d. 11 val.
Valstybės atkūrimą paminėkime prasmingai! Laukiame Jūsų šeimų popietėje Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologijos ekspozicijoje, kur ne tik išgirsite apie seniausią mūsų krašto praeitį, bet ir pačiupinėsite akmens amžiaus gyventojų medžioklės bei darbo įrankius, pamėginsite atrasti savo pirmąjį archeologinį radinį ar pasimatuoti geležies amžiaus žmonių drabužius. Iki susitikimo praeityje!
Senasis arsenalas, kovo 12 d. 13 val.
Tai – unikali edukacinė ekspozicija, kviečianti lankytoją prisiminti mūsų turtingą mitologiją ir jos veikėjus. Emilijos – paslaptingos mokslininkės – tyrinėjimų erdvėje pristatomos 9 lietuvių mitinės būtybės ir vienas tariamai iš Islandijos parsivežtas radinys.
Paroda siekama atskleisti mitologijos universalumą, padėti į savą paveldą ir tradicijas pažvelgti naujai. Eksponatai apie būtybes pasakoja netiesiogiai, tai – surinkti „įrodymai“, iki galo neatskleidžiantys, ar išties egzistuoja šios būtybės, ar tik tikėjimas jomis. Garsinėje instaliacijoje, lydinčioje ekspoziciją, lankytojas girdi visų šių eksponatų (atsi)radimo istorijas. Jie imituoja tyrinėtojos dokumentaciją – užfiksuoti jos pačios balso įrašai įvairiose radybų vietose, iš balso intonacijų nujaučiamomis ypatingomis, intriguojančiomis aplinkybėmis. Kiekvienas eksponatas papildomas ir trumpu „enciklopediniu“ būtybės aprašymu ir radybų aplinkybių pristatymu – informacine kortele.
Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje veiks iki kovo 12 d.
Paskutinį fotografijos parodos „Permainų šventė“ veikimo mėnesį, kviečiame žaidimo forma sužinoti, kas yra šventė, kodėl mes švenčiame bei kaip šventės vyksta. Taip pat vienoje iš jų sudalyvausime patys. O svarbiausia – sukūrę ir nupiešę savo šventės piešinį, galėsime būtent jame ir įsiamžinti. Juk kokia šventė be nuotraukos! Kūrybinius užsiėmimus 3–8 m. vaikams MO muziejuje veda teatras vaikams „Pradžia“.
MO muziejus, kovo 13 d. 11 val.
Valdovū rūmai kviečia Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną švęsti kartu. Tarp daugybės renginių – ir užsiėmimai mažiesiems lankytojams. Jų lauks edukacinis užsiėmimas „Laisvės būgneliai“ bei edukacinės dirbtuvės „Su Vyčiu per amžius!“.
Valdovų rūmai, kovo 11 d. 10 val.
Kviečiame 11 – 12 metų moksleivius dalyvauti Lietuvos rusų dramos teatro knygų klube. Dalyviai skaito pasiūlytus kūrinius, aptaria juos, mokydamiesi išsakyti savo požiūrį ir taisyklingai užduoti klausimus. Susipažindami su naujais autoriais ir herojais dalyviai praplečia savo akiratį. Susitikimai vyksta teatro Mažojoje salėje kartą per mėnesį sekmadieniais, 13 val. Trukmė – 1,5 val. Dalyvių skaičius ribotas.
Klubo moderatorė – Olga Vėlavičiūtė, filologė, knygų apžvalgininkė, šiuolaikinės literatūros vaikams mylėtoja, projekto „Knygų vaikams nuoma Lietuvoje“ steigėja. Knygų klubo susitikimuose Olga Vėlavičiūtė papasakos ir parodys įdomiausias pastarųjų metų literatūros paaugliams naujienas.
Renginiai vyksta rusų kalba.
Lietuvos rusų dramos teatras, kovo 13 d. 13 val.
Pommerat „Raudonkepurė“ – apie mažą mergaitę, apie jos vienatvę. Ar mes, tėvai, susimąstome, kiek mūsų vaikai būna vieni, stokodami artimųjų dėmesio? Kaip vaiką veikia vienatvė? Koks apskritai vaikų ir tėvų santykis? Ką mes vadiname vaikų savarankiškumu? Ši pasaka kalba apie trijų kartų susitikimą. Čia bendrauja dukra, mama ir močiutė. Mūsų baimės, kompleksai arba nepažįstamieji – vilko „įkūnytas“ personažas. Visa tai slepiasi šiame autentiškame kūrinyje, kurio fabula atkeliavo iš „Raudonkepurės“ originalo.
Lietuvos nacionalinis dramos teatras, kovo 13 d. 16 val.
„Geltonų Plytų kelias“ – visiškai naujas daugeliui gerai žinomo Keistuolių teatro spektaklio „Smaragdo miesto burtininkas“ pastatymas. 11 metų scenoje gyvavęs spektaklis po penkerių metų pertraukos atgimė prieš žiūrovus visiškai naujomis spalvomis, su visai kitais aktoriais, su kitu pavadinimu, bet su nepamirštamomis dainelėmis ir nenuginčijamomis tiesomis, nes kaip kartoja ne vienas Keistuolis, „Svarbiausia – įžvelgti stebuklą paprastuose dalykuose!“
Tyliai tyliai ir nedrąsiai PRASIDEDA KELIONĖ. Viskas ČIA – nauja, nepažinta ir dar kol kas neatrasta. Bet štai pasirodo kelionės vedlys ir KVIEČIA pamatyti, paliesti, išgirtsti, PAŽINTI.
Šį kartą „Vėjų teatras“ tyliai pašvilpaus į ausį patiems mažiausiems ir jų tėveliams. Visa kūrybinė komanda rengia spektaklį taip, kad jis būtų tinkamas 6-14 mėnesių kūdikiams ir atitiktų jų poreikius. Spalvos, garsai, formos – viskas, kuriama taip kad sudomintų, žadintų smalsumą. Kūrėjams svarbu emocinis turinys, kuris liks ir kūdikiams, ir tėveliams po spektaklio. Spektaklis kuriamas konsultuojantis su ankstyvojo ugdymo specialistais.
Teatras vaikams „Pradžia“, kovo 12 d. 15.30 ir 16.30 val.
Aktoriai Greta ir Mantas nardydami ieškojimuose atrado įdomių ir netikėtų būdų vaikams perteikti jūros pasaulio garsus, formas. Patys mažiausi teatro žiūrovai viso spektaklio metu yra skatinami lavinti motoriką – vaikai gali paliesti, ridenti, spausti, pakelti objektus, kurie yra pasiūlomi spektaklio metu. Pasinėrimas į povandeninį jūrų pasaulį – šešėlių teatras, kuris net ir suaugusiems bus netikėtas ir įdomus, o mažuosius žiūrovus įtrauks keistos formos, netikėtas judėjimas ir spalvos.
Teatras vaikams „Pradžia“, kovo 13 d. 15.30 ir 17 val.
Aštuntadienis – tai diena, kurios labai trūksta savaitės kalendoriuje! Tai diena, kai galėtų nutikti keisčiausi dalykai ir būtų galima elgtis kaip tik nori! Dvi aktorės-muzikantės dainuodamos, šokdamos ir grodamos pianinu, gitara, ukulėle ir įvairiausiais perkusiniais instrumentais visai šeimai pasakos apie visai nekasdienišką kasdienybę vaiko akimis. Žiūrovai bus įtraukti į veiksmą: turės galimybę sukurti tikrą orkestrą, dainuoti, šokti, skaičiuoti ir drauge pasvajoti kas būtų, jeigu būtų…
Teatras vaikams „Pradžia“, kovo 13 d. 10 ir 11.30 val.
Kūrybinė komanda gilinasi į vaikų emocijas ir spektakliu siekia jauniesiems žiūrovams padėti jas įvardinti, o tėvams tai galimybė rasti sprendimus kaip kūrybiškai spręsti šeimoje kylančias
„emocijų audras“. Už vaikų emocinę būseną, kokia ji bebūtų, net ir per krizę atsakingi suaugusieji, todėl spektaklio pagrindiniai herojai – tėtis ir dukra žaisdami taiko apgalvotus nusiraminimo metodus. O magijos triukus spektaklyje režisuoja Pasaulio Gineso rekordininkas, iliuzionistas Rokas Bernatonis.
Teatras vaikams „Pradžia“, kovo 12 d. 11 ir 13 val.
Mirtis visada šalia, dėl viso pikto. Bet nelaimes atneša ne ji, tai – gyvenimas… Beje, kaip tik jis atneša ir gerus dalykus – draugystę, pokalbius, žaidimus ir juos lydinčią šilumą. Šiek tiek keista, bet pažindami mirtį mes pažįstame ir gyvenimą bei atvirkščiai. Todėl kalbėtis apie tokius dalykus yra daug geresnis sprendimas nei slėptis ar nežinia kur sprukti. Lėlių spektaklis „Antis, Mirtis ir tulpė“ bando atskleisti tokių pokalbių svarbą bei supažindinti vaikus su gyvenimo pabaiga kaip su natūraliu gamtos cikliškumu, atsvaros gyvybei būtinybe.
Vilniaus teatras „Lėlė“, kovo 12 d. 12 val.
Muzikinis lėlių spektaklis „Voro vestuvės“ pagal Justino Marcinkevičiaus poemėlę – tai visiems gerai žinoma pasaka apie nedorėlį vorą Tabalai, sumaniusį Saulę pagrobti… Nuotaikingame lėlių vaidinime veikia gausybė personažų – miško žvėrelių, vabalų ir kitų gyvių – kuriuos sukūrė teatro Meistras, lėlių konstruktorius Martynas Lukošius.
Vilniaus teatras „Lėlė“, kovo 12 d. 14 val.
Kavos malūnėlis – pagrindinis spektaklio veikėjas – atsiduria Pamestų daiktų prieglaudoje, kurioje nepageidaujami, nublukę, klibantys daiktai geria vaistus nuo liūdesio, nes prieglaudos direktorius Raudonbarzdis laiko juos uždaręs dėžutėse bei draudžia vaikščioti gatvėmis ir verkti. Pamestų daiktų prieglaudoje Malūnėlis įsimyli sugedusią Skėtukę ir išskrenda į Mėnulį ieškoti specialios mašinos, skirtos skėčiams taisyti. Šioje šmaikščioje, keisčiausių personažų, burtažodžių kupinoje kelionėje Malūnėlis, herojiškai stengdamasis išgelbėti Skėtukę nuo liūdesio, atranda kai ką labai paprasto ir netikėto…
Vilniaus teatras „Lėlė“, kovo 13 d. 12 ir 14 val.
Tai interaktyvus spektaklis pradinių klasių amžiaus vaikams pagal A.A. Milne knygos „Pūkuotuko pasaulis“ ištraukas. Spektaklio autorės kvies mažuosius žiūrovus atrasti rankų šešėlių teatro pasaulį bei pakeliauti po paslaptingąją Šimtamylę girią. Joje, kartu su Mike Pūkuotuku bei jo draugais, vaikai pasiners į netikėtus nuotykius, padės įveikti iškilusius iššūkius ir kartu švęs draugystės dovaną.
Menų spaustuvė, kovo 12 d. 12 val.
Spektaklio gimimą įkvėpė garsusis Emilis iš Astridos Lindgren knygos „Emilis iš Lionebergos“. Jis nuolat krečia išdaigas ir, už bausmę uždarytas malkinėje, drožinėja juokingus medinius žmogeliukus. Tačiau kas iš mūsų vaikystėje nekrėtė išdaigų ar nedarė klaidų? Nenuoramų nuotykių ieškotojų rasime kiekviename kieme, gatvėje ar klasėje. Kada nors iš jų išauga miesto merai, ministrai ar net prezidentai. Režisierius Augustas Gornatkevičius ir Nacionalinio Kauno dramos teatro aktoriai sukūrė spektaklį apie savo vaikystės nuotykius, apie klaidas, kurios moko mus gyventi ir žadina mūsų kūrybiškumą. Emilių Emilis lekia riedučiais, kviečia patirti nuotykius, džiaugtis, bandyti, atrasti, parkūrinti.
Nacionalinis Kauno dramos teatras, kovo 20 d. 12 val.
Teatro palėpėje jaukiai įsikūręs lėlių meistras Aloyzas Žiogas mielai papasakos apie drąsų ir sumanų savo gentainį – Žiogą Zigmą, padėjusį kunigaikščiui Vytautui laimėti Žalgirio mūšį.
Spektaklio personažai ne tik pavedžios žiūrovus Lietuvos istorijos keliais ir klystkeliais, bet ir pravers teatro virtuvės duris – scenoje bus demonstruojama, kaip sukuriami aplinkos, gamtos reiškinių garsai, kaip paprasčiausi buities rakandai tampa istorijos veikėjais.
Kauno valstybinis lėlių teatras, kovo 13 d. 12 val.
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Meno kiemo dirbtuvėse (Daržų g. 10) ir Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2) 2022-ųjų kovas skirtas streso bei įtampos pasekmių mažinimui, todėl KKKC ir meno terapijos praktikė Evelina Kasinskaja kviečia į nemokamus meno terapijos užsiėmimus. Kovo 12 d. 11.00 val. kviečiame šeimas su vaikais nuo 7 m. dalyvauti meno terapijos užsiėmime, kurio metu dalyviai: turės galimybę ramiai praleisti laiką kartu, galės atsipalaiduoti, sumažinti įtampą piešiant ir kitaip kūrybiškai leidžiant laiką, stiprins emocinį ryšį kūrybinio proceso metu, išmoks meno terapijos taikymo metodų, kuriuos galės sėkmingai naudoti savarankiškai.
KKKC Meno kiemo dirbtuvės, kovo 12 d. 11 val.
Mes esame robotai. Mūsų automatizuotame pasaulyje viską valdo programos, darančios mūsų gyvenimą praktišką ir patogų, dėsniai. Mes veikiame pagal sistemą, kurią sukūrė Promašina, mūsų Pramotė. Jos skaitmeninė širdis plaka mumyse ir skamba ausyse. Į tikrovę žvelgiame jos akimis. Atmintį saugome standžiuosiuose diskuose. Ji mums turi archyvinę reikšmę. Iš jos mes traukiame istorijas, kurias vadiname pasakomis. Jas sekame savo vaikams – naujosios kartos modeliams. Pasakos yra įspėjimas – jose mes nuolat ieškome Blyškiaus, vadinamo Žmogumi, kuris tarsi virusas užkrečia mūsų sistemą.
Klaipėdos dramos teatras, kovo 12 d. 14 val. ir kovo 13 d. 17 val.
Šios žaismingos instaliacijos metu pasitelkiant istoriją apie mergaitę vardu Gabėta ir jos stebuklingus, įvairiausių galių turinčius spalvotus plaukus instaliacijos dalyviai kviečiami fiziškai keliauti per kuriamą pasakojimą. Dalyvius pasitiks skirtingose Klaipėdos lėlių teatro edukacinio centro vietose įkurtos ir atitinkama seka išdėliotos garsinės, vaizdinės, taktilinės instaliacijos. Vaikai, su šeima ar juos lydinčiais suaugusiaisiais, pasitelkę „Kaltūno“ istorijos žemėlapį, turės galimybę keliauti po instaliacijas (stoteles) ir, savarankiškai tyrinėdami, siedami įvairiausias detales, faktus bei nuojautas, kartu su artimaisiais išsiaiškinti Gabėtą ir jos šeimą ištikusį nuotykį.
Klaipėdos lėlių teatras, kovo 11 d. 11 val.
„Sudaužytas kiaušinis“ – spektaklis apie sudužusį kiaušinį, kurio gailėdama šarka uodegą išsipeša, medis lapus nusimeta, o upė krauju pavirsta, vaizduoja įvykio ir jo vertinimo neatitikimą: dėl perdėtai jautrios reakcijos menkniekis tampa didele bėda. Rodos, visiškai nereikšminga priežastis – sudužęs kiaušinis – sukelia nesibaigiančią dramatiškų įvykių ir komiškų pasekmių virtinę. Spektaklio vaizdas, rodomas tarsi per didinamąjį stiklą, suteikia galimybę pasijuokti iš pačių savęs. Iš kokio kampo pažiūrėsime į įvykį, tokios bus ir to įvykio pasekmės.
Klaipėdos lėlių teatras, kovo 12 d. 12 val.
Šio unikalaus spektaklio-projekto autoriui ir režisieriui Donatui Savickiui bei dailininkei, Donato žmonai, Angelinai Furmaniuk-Savickienei idėja sukurti spektaklį kūdikiams kilo susilaukus savo vaikelio.
„Miego pagalvėlės – sapnų pasakėlės“ trys spektakliai apie mus supančią aplinką: dangų, žemę ir vandenį. Kiekviena serija turi skirtingą, stichiją atskleidžiantį, siužetą, formą ir vizualinį sprendimą. Antroje serijoje „Sapnų pasakėlė – vandenynas“ pasineriama į vandenyno gelmes ir susitinkama su vandenyno gyventojais.
Klaipėdos lėlių teatras, kovo 13 d. 10.30 ir 11.30 val.
O buvo taip, kaip gyvenime, atsiprašau, pasakoje – vyko Pelių ir Bulvių karalysčių „karas dėl maisto“. Išbadėjusios Pelės puolė sočiai gyvenančią Bulvių karalystę ir pagrobė į nelaisvę vienturtę Karaliaus Bulvės dukterį – aikštingąją Princesę Bulvytę. Tai matė ją įsimylėjęs jaunasis Ridikėlis, jautrios širdies naivus poetas. Žūtbūtiniame Pelių ir Bulvių mūšyje princesę bandė išvaduoti Generolas Runkelis iš Ukrainos, kuriam Karalius Bulvė ją pažadėjo už išlaisvinimą. Bet netikėtai sau pačiam herojumi-išvaduotoju tapo jaunasis Ridikėlis. Visi šventė pergalę. Į puotą atsitiktinai atklydo ir Baronas Makaronas iš Italijos…
Žvejų rūmai, kovo 13 d. 12 val.
„Vandeninis nuotykis“ – tai interaktyvus judesio spektaklis patiems mažiausiems teatro lankytojams, siūlantis neužmirštamą pirmąjį teatrinį patyrimą. Spektaklio kūrėjai kūdikius kartu su tėveliais kviečia pasinerti į mėlynai baltą nuotykį, sukurtą vandens savybių bei formų inspiruotos muzikos ir judesio. Tai įvairiapusį vaikų patyrimą žadinantis spektaklis, kuriame vienodai svarbūs tiek patys mažieji žiūrovai, tiek aktoriai, kurie nevaidina įprastų personažų, o tik paskatina mažylius kartu ieškoti ir atrasti, paliesti ir pajausti, stebėti ir dalyvauti.
Valstybinis Šiaulių dramos teatras, kovo 13 d. 10 ir 11.30 val.
