Rašytojas Vytautas V. Landsbergis (g. 1962) sukūrė labai savitą, keistą pasaką, kupiną švelnaus humoro, taip pat nuoširdžių draugystės, ištikimybės, meilės jausmų. Knygos siužetas stebinantis, paradoksalus. Laukinis arklys Dominykas, kuris mėgo žaisti su varlėmis slėpynių, kuklioje lietuviškoje pievelėje sutinka ir pamilsta gražią ir truputį aikštingą rugiagėlę. Artėjant žiemai, arklys paslepia rugiagėlę po akmeniu, nes šalna kėsinasi ją sušaldyti, o pats iškeliauja į Afriką. Jo kelionė įdomi ir sudėtinga. Dominykas susitinka baltąją mešką, krokodilą, kupranugarių, beždžionėlių, begemotuką ir kitokių veikėjų, išklauso jų gyvenimo istorijas, kai ko juos pamoko. Pagaliau Dominykas patenka į rugiagėlių pievą, iš kurios kilusi jo mylimoji. Artėjant pavasariui, Dominykas grįžta į Lietuvą, nes iš po akmens vėl turi išdygti jo rugiagėlė. Gimimo dieną savajai rugiagėlei Dominykas dovanoja vardą – Svajonė.
Valstybinis Vilniaus jaunimo teatras, balandžio 3 d. 12 val.

Režisierius Evaldas Jaras ir Vilniaus kamerinio teatro aktoriai kviečia prisijungti prie dviejų neišskiriamų draugų – Kaspariuko ir Zepuko nuotykių spektaklyje „Plėšikas Hocenplocas 2“. Jame vėl susitinka seniai matyti ir labai pasiilgti Otfrydo Proislerio knygų „Plėšikas Hocenplocas“ personažai. Stebuklingame miške berniukai ne tik akis į akį susidurs su pačiu garsiausiu , legendiniu simpatiškuoju Plėšiku Hocenplocu, bet ir jo senu draugu piktuoju burtininku Petrozilijumi Cvakelmanu. Ar pavyks Kaspariukui ir Zepukui išardyti nedorus planus, ar stebuklingą pagalbos ranką išties fėja Amarilė? Ir ką miške veikia Vyresnysis vachmistras Dimpfelmozeris? Spektaklio metu tradiciškai skamba šviesaus atminimo aktoriaus ir bardo Sauliaus Mykolaičio dainos.
Vilniaus kamerinis teatras, balandžio 3 d. 12 val.

Teatras vaikams „Pradžia“ kviečia į interaktyvų šokio spektaklį „Abu“ – kelionę, skatinančią pasaulį pažinti per žaismingus judesius, muziką ir spalvas. Režisierės Gintarės Latvėnaitės šokio spektaklis, skirtas patiems mažiausiems, seka pasakojimus apie santykį: tamprų, bet tvirtą, pūkuotą, bet nenuspėjamą arba ryškų ir nepamirštamą. Tai santykiai tarp žmonių, santykiai su pasauliu ir visata, santykiai su savimi. „Abu“ – tai mama ir kūdikis, tai vaiko tėvai, tai geriausi draugai ir atradėjai. „Abu“ – tai du šokėjai scenoje, kurie judesiu transformuoja ir įprasmina tarpusavio ryšį.

Pačius mažiausius 6-36 mėn. žiūrovus, pasaulį tyrinėjančius per judėjimą, kviečiame į atvirą ir betarpišką susitikimą, kupiną žaismingumo.
Teatras vaikams „Pradžia“, balandžio 2 d. 10 ir 11.30 val.

Aktorių ansamblis DEGAM pristato iliuzijų spektaklį apie jausmus „Saldainių lietus“. Spektaklis apie vaikų emocijas ir stebuklingą tėčio ir dukros draugystę, kuriamas bendradarbiaujant su vaikų psichologe – psichoterapeute Aušra Kuriene, kuri teigia: „Neignoruokite savo ir artimųjų jausmų, nenuvertinkite jų ir nenumokite ranka: tai, kaip mes jaučiamės, yra svarbu“.
Teatras vaikams „Pradžia“, balandžio 2 d. 16 ir 18 val.

Aktoriai Greta ir Mantas nardydami ieškojimuose atrado įdomių ir netikėtų būdų vaikams perteikti jūros pasaulio garsus, formas. Patys mažiausi teatro žiūrovai viso spektaklio metu yra skatinami lavinti motoriką – vaikai gali paliesti, ridenti, spausti, pakelti objektus, kurie yra pasiūlomi spektaklio metu. Pasinėrimas į povandeninį jūrų pasaulį – šešėlių teatras, kuris net ir suaugusiems bus netikėtas ir įdomus, o mažuosius žiūrovus įtrauks keistos formos, netikėtas judėjimas ir spalvos. Jūros atmosfera, perteikiama įvairiomis formomis, gali tapti puikiu impulsu pratęsti kūrybinius ieškojimus ir namuose, panaudojant pačius papraščiausius daiktus randamus savo aplinkoje. Vėjų teatras skatina šeimas įsitraukti ir nebijoti žaisti.
Teatras vaikams „Pradžia“, balandžio 3 d. 10 ir 11.30 val.

Vaiko regos, klausos ir lytėjimo pojūčius lavinantis  spektaklis aiškina pasaulį, kaip pilną kūrybos, nuolatinės kaitos ir judėjimo, besivadovaujantį gamtos ciklais, o žmogų, kaip gamtos dalį, kurioje telpa visa Visata.

Spektaklis įkvėptas vieno seniausių mitų apie pasaulio sukūrimą. Mėnulyje ant vandens tupėjusi milžiniška antis. Padėjusi kiaušinį, ji ruošėsi perėti. Bet įsinorėjusi lesti, nuskridusi ieškoti maisto. Tuo tarpu užėjęs lietus, sudrėkinęs lizdą, jame pasidariusi skylė, pro ją kiaušinis iškritęs. Bekrisdamas atsimušęs į debesį ir perskilęs į tris dalis. Iš trynio atsiradusi žemė, iš baltymo – vandenys, iš kiauto – dangus su žvaigždėmis.
Vilniaus teatras „Lėlė“, balandžio 1 d. 11 ir 13, 15 val. 2 d. 11 ir 14 val., 3 d. 11 val.

„Tai pasakojimas apie žmonių tarpusavio ryšio svarbą, apie tai, kad tikrai dideli ir geri dalykai nutinka tuomet, kai kuo nors rūpiniesi, o tikra laimė – žinoti, kad kažkam tu nuoširdžiai rūpi“, – spektaklio idėją pristato režisierė Agnė Sunklodaitė.

Siužetinį pagrindą sudaro istorija apie Žirafą ir Angelą. Žirafos atsisako draugai, nes po gausybės ją ištikusių nesėkmių, aplinkiniai nusprendžia, kad ji pati nelaimes prisišaukia ir draugauti su Žirafa yra labai pavojinga. Tuo tarpu kažkur danguje gyvena Angelas sargas, kurio sargu jau niekas nebevadina, nes jis niekam tikęs – pametė tą, kurį turėjo saugoti… Po daugelio išbandymų Žirafa ir Angelas sargas susitinka. Ir tada įvyksta stebuklas!
Vilniaus teatras „Lėlė“, balandžio 2 d. 12 ir 14 val.

S. Nėries eilėraštis „Senelės pasaka“ daugeliui primena vaikystę ir tikėjimą paprastais stebuklais. Pirmasis teatro laboratorijos ATVIRAS RATAS spektaklis vaikams sukurtas būtent šio eilėraščio pagrindu. Muzikinis spektaklis–improvizacija „Senelės pasaka“ skirtas ir patiems mažiausiems žiūrovams, ir jų tėveliams. Tai spektaklis, kuriame, atgiję žinomų pasakų personažai – Žąsinas Moliūgas, trečias brolis Jonas, Našlaitėlė, žalčio žmona Eglė bei daugelis kitų, atvirai ir žaismingai pasakoja savo neįtikėčiausias istorijas bei drąsiai kviečia mažuosius kurti pasaką kartu. Pasaką, kur žąsinai gali skraidyti, o žuvys – kalbėti. Kur kiekvienas gali virsti, kuo tik panorėjęs, o stebuklai užklupti tada, kai mažiausiai jų lauki ir tikiesi…
Menų spaustuvė, balandžio 3 d. 14 val.

Prūsų lietuvis Liudvikas Martynas Gediminas Rėza (1776–1840) – vienas pamatinių mūsų kultūros istorijos veikėjų: dvasininkas, pedagogas, filologas, religinių raštų redaktorius ir vertėjas, publicistas, istorikas ir netgi poetas. Jo vaikystė – itin sudėtinga: būdamas dvejų metų neteko motinos, o šešerių – tėvo. Iš pradžių jį priglaudė kaimynas žvejas, vėliau – Rasytės pašto viršininkas, galiausiai – tolimas giminaitis precentorius. Šis našlaitis, nesukūręs savo šeimos, užaugo be galo atjaučiantis ir besąlygiškai rūpinosi kitais: be jo pastangų šiandien galbūt nežinotume Donelaičio, būtų prarasta ir daugybė lietuvių liaudies dainų… Negana to, L. Rėza testamentu paliko turtą savo vardu pavadinto studentų bendrabučio įsteigimui ir išlaikymui – šis bendrabutis vadinosi Rhesanium.
Menų spaustuvė, balandžio 3 d. 17 val.