Su jaunų aktorių komanda režisierius bandys kiek netikėtas D.Bisseto pasakas paversti nepamirštamų nuotykių muzikine kelione, į kurią galės leistis tiek vaikai, tiek suaugę. Juk visi kartais pasiilgstame stebuklų ar dainų, visi slepiamės nuo keistų baimių arba ieškome naujų draugų. Štai taip panašiai susimąstė ir žąsinėlis Vilis: „Kaip būtų gera, jei kas nors man pasakytų „Pyp pyp“” Balandžiai burkavo, antys kvaksėjo, o varnos medžių viršūnėse karkė. Bet niekas, visiškai niekas nesakė jam: „Pyp pyp“.
Keistuolių teatras, kovo 2 d. 12 val.

„Mano senelis buvo vyšnia“ – tai linksmas pasakojimas apie berniuką Toniną. Apie jo gyvenimą mieste tarp keistų, vis kažkur skubančių suaugusiųjų. Apie Tonino nuotykius, patirtus gyvenant kaime su seneliu Otavianu, su žąsim Alfonsina ir vyšnia Feliče. Tai pasakojimas apie atvirumą, šilumą ir… meilę – apie tai, kas visam gyvenimui įstrigo berniuko širdyje: svarbiausia yra mylėti ir būti mylimam, – tada galėsi įveikti bet kokią kliūtį. Juk pats senelis Otavianas sakė: „Esi gyvas, kol tave myli bent vienas žmogus.“
Keistuolių teatras, kovo 3 d. 12 val.

Ar tikrai gręsia karas ir pasaulio pabaiga? Kodėl grybai nesusitaiko su pasaulio tvarka? Kas išties nutiko Grybų respublikoje po pirmųjų „demokratinių” rinkimų? Kodėl prezidentas Baravykas tapo diktatoriumi? Į šiuos ir kitus klausimus ieškos atsakymo vaikai ir Keistuolių teatro aktoriai, drauge pajuokaudami ir padainuodami.
Keistuolių teatras, kovo 3 d. 15 val.

Gyvenant komfortiškai po žeme, kurmiui tampa įdomu, kas vyksta kur šviesiau, viršuje. Atsiranda noras išlįsti į viršų ir sužinoti, ar visur taip pat, ar ten “kitur” geriau. Bijant šviesos, tačiau norint suprasti, kaip ten, “viršuje”, kurmis ieško, bėga nuo savęs ar kitų, bando atsiriboti nuo to, kas daro jam įtaką ir pasikliauti tik savo instinktu, rausiasi ir išlenda, pasisemia naujovių, sugrįžta į tamsą ir būna kitokiu tarp kitų. Juo domisi, jį uosto, galbūt bando būti tokiu kaip jis. Pabuvimas ir ten, ir ten yra lyg galimybė atsirinkti prie ko pasilikti, ką pritaikyti sau ar atmesti.
Menų spaustuvė, kovo 1 d. 19 val.

Tai XXI amžiaus Piterio Peno draugystės istorija – dviejų jaunuolių kelionė suaugusiųjų pasaulio link. Tarpusavio santykių peripetijos, ypač aktualios paauglystėje, pasakojamos šokio kalba. Tai jauno žmogaus bandymai ir (ne)noras suaugti, vidinės brandos paieškos. Ar tai nutinka išsikovojus vietą tarp išrinktųjų, ar tuomet, kai sugebi besąlygiškai priimti kitą kitokį ir patį save? Šokėjai, keturių klasikinių violončelių gyvas skambesys kartu su elektronine muzika, vaizdo projekcijos ir šiuolaikiškos dekoracijos scenoje nukels spektaklio „Mano Piteris Penas“ žiūrovą į savitą ir netikėtumų pilną Niekados šalį.
Menų spaustuvė, kovo 2 d. 18 val.

Visatos gylis iš trijų ryžių grūdelių – tai „Sibiro haiku“ kūrėjų kredo. Spektaklis sukurtas pagal Jurgos Vilės tekstus to paties pavadinimo knygoje. Čia dešimtmečio berniuko lūpomis perpasakota rašytojos tėvo Algimanto Stakėno tremties istorija, o per ją atskleidžiamas daugelio lietuvių likimas. Svarbiausia sceninio žaidimo terpe virto žemė. Iš jos iškyla visi pasakojimo veikėjai, ja lakoniškai perteikiami ir istoriniai karo veiksmai bei pasekmės. Kaip įprasta Stalo teatre, svarbiausius veikėjus – Algiuką, jo sesę, mamą, tėtį, žąsiną Martyną, tetą Petronėlę, kareivius Bulvinį ir Duoninį bei kitus – aktorius Balys Ivanauskas perteikia panaudodamas įvairius buityje sutinkamus daiktus. Kartu su aktoriumi spektaklio atmosferą kuria trijų dainininkių choras „Obuoliai“. Jaunosios kartos kompozitorius Mantvydas Leonas Pranulis pasirinko tremties skurdumą atitinkančias muzikines priemones, mėgstamiausius Algiuko instrumentus – kibirus ir žmonių balsus.
Menų spaustuvė, kovo 2 d. 15 val.

„Stebuklingas sodas“ kurtas pagal švedų rašytojos Selmos Lagerliof pasaką „Legenda apie Kalėdų rožę“. Ar pamenate tokią? Plėšikų šeima šventai saugo paslaptį apie stebuklingą sodą, kuris jų miške sužaliuoja pačių Kalėdų išvakarėse. Plėšiko žmona, netyčia atklydusi į miesto vienuolyną, apie jį užsimena senam abatui, o šis užsinori pamatyti sodą savomis akimis. Tai pasaka apie žmonių smalsumą ir gėrį, apie gamtos atšiaurumą ir grožį, apie abejonę ir tikėjimą, apie žodžio davimą ir apie patį nuostabiausią – gyvybės stebuklą.
Menų spaustuvė, kovo 3 d. 12 ir 15 val.

Monospektaklis „Kiškių sukilimas“ – tai sėkmingas režisieriaus ir dailininko Rimo Driežio pabandymas įpūsti tradicinio anglų balaganinio lėlių teatro vaidinimo „Pančas ir Džudė“ dvasios puikiai Kazio Binkio (1893-1942) poemai. O kad intriga patrauktų ir suaugusiųjų dėmesį – perkelti spektaklio veiksmą į prieškario Kauną: kiškiai įsiveržia į Kauno teatrą ir iš operos žvaigždės Kipro Petrausko reikalauja, kad šis liautųsi medžiojęs kiškius. Rezultatas – patriotinė Rimo Driežo dėlionė iš Kazio Binkio poemų ir eilėraščių, virtuoziškai vaidinama vienos aktorės, Lijanos Muštašvili, su galybe pirštininių lėlių.
Vilniaus teatras „Lėlė“, kovo 2 d. 12 val. 

Ši pasaka – apie mažą mergaitę Liunę, patekusią į paslaptingą salą. Šalia nėra nei mamos, nei tėčio, todėl Liunė privalo būt drąsi, kad neišsigąstų riaumojančių liūtų, grėsmingų begemotų. Liunė patiria visokių nuotykių: susipažįsta su geraširdžiu jūros ežiu, gudriai išsisuka nuo baisaus ryklio nasrų, gelbėja mielas ir juokingas beždžionėles… Liunė viską gali, juk ji – tikra robinzonė!
Vilniaus teatras „Lėlė“, kovo 3 d. 12 val.

Nuotaikinga pasaka, kurios premjera įvyko 1986 gruodžio 31-ąją, išaugino ne vieną būsimų teatralų kartą. Nuo pat pirmųjų susitikimų su publika legendiniame spektaklyje vaidino aktoriai Sergejus Zinovjevas, Jurijus Ščiuckis, Valerijus Lobunecas ir Vladimiras Serovas. Anot pastatymo režisieriaus Jurijaus Popovo, tai „senoji gvardija“, kurios vienas iš moto – spektakliai mažiesiems privalo būti kuriami kaip ir suaugusiųjų publikai, tik… dar atsakingiau, geriau. Per vieno populiariausių spektaklių vaikams gyvavimo laikotarpį žiūrovų atmintyje išliko puikūs ir kitų aktorių įkūnyti personažai. Ilgą laiką pasakoje apie Snieguolę ir septynis nykštukus vaidino Michailas Makarovas, Larisa Popova, Valentina Lukjanenko, Alesandras Agarkovas, taip pat Dmitrijus Denisiukas ir Jevgenija Rusakova. Pastaruosius aktorius mažieji žiūrovai matys ir atnaujintoje sudėtyje. Neišvengta ir „karjeros” postūmių. Tarkim, aktorius D. Denisiukas, ilgą laiką vaidinęs Princą, vėliau „persikvalifikavo” į Ketvirtadienio rolę, o Valentinas Novopolskis, taip pat kūręs Princo personažą, pasirinko labiau charakteringą veikėją – Antradienį.
Lietuvos rusų dramos teatras, kovo 3 d. 12 val.

Ateik ir tapk tikra teatro žvaigžde! Legendinis spektaklis – žaidimas anglų pasakos motyvais apie tris paršiukus Nifnifą, Nufnufą ir Nafnafą ir klastūną vilką. Renginyje dalyvauja visi maži ir dideli žiūrovai! Kurkime teatrą kartu, o sceną paverskime atvira, didele ir nuotaikinga žaidimų erdve.
Raganiukės teatras, kovo 2 d. 12 val.

Tai muzikinė pasaka apie meškutį Rikiki, kuris ieško savo draugo. Spektaklis pastatytas pagal legendinio prancūzų dailininko ir pasakotojo Renė Moro (René Moreu) įkurtą komiksų knygučių seriją. Daugelio pasaulio šalių vaikai skaito ir labai mėgsta nuotykių ir gerumo kupinus pasakojimus apie Rikiki. Susipažinkite su meškučiu Rikiki ir jūs – apsilankykite mūsų spektaklyje!
Raganiukės teatras, kovo 3 d. 12 val.