Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2019 m. 10 balandžio d. 15:02
Savaitgalio renginiai vaikams
Balandis 12 - 14
„Sekmadieniukai“ - Parašyk savo vardą hebrajiškai

Sekmadienio rytas muziejuje – puikus būdas susipažinti su žydų vartojama hebrajų kalba ir jos ypatinga reikšme. Užsiėmimo metu supažindinsime jus su hebrajų kalbos abėcėle, taip pat kartu stengsimės suprasti, kodėl yra rašoma ir skaitoma iš dešinės į kairę, kodėl kalboje nėra balsių ir kas gali būti rašoma vietoje jų, edukatorė pristatys kai kurių raidžių reikšmes. Vėliau, patys arba padedami tėvelių, mažieji užsirašys savo vardus hebrajiškai, žinias įtvirtinsime muziejaus ekspozicijų užrašuose surasdami pažįstamas raides.
Tolerancijos centras, balandžio 14 d. 10 val.

Tarptautinės vaikų knygos dienos plakatų paroda

Minint Tarptautinę vaikų knygos dieną Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamente IBBY Lietuvos skyriaus iniciatyva pristatoma nuo 1993-iųjų IBBY Lietuvos archyve kaupiami Tarptautinės vaikų knygos dienos plakatai, kuriuos sukūrė įvairių šalių dailininkai. Kviečiame apsilankyti Tarptautinės vaikų knygos dienos plakatų parodoje, kurioje eksponuojami 18 darbų kuria švelnią ir jaukią nuotaiką, o kartu atskleidžia unikalias, kiekvienai šaliai būdingas vaikų knygos iliustracijų tradicijas.
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje paroda veiks iki balandžio 30 d.

Knygos vaikams „Istorijos skanėstai“ pristatymas ir kūrybinės dirbtuvės

Kokių saldumynų į skrydį per Atlantą pasiėmė Darius ir Girėnas? Kokiame paplūdimyje deginosi Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona? Kas lietuvius išmokė žaisti krepšinį ir kiek blusų įstrigo Baltijos gintaruose? Šiuos intriguojančius klausimus kartu su mažaisiais tyrinėtojais gvildensime Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento skaitykloje vyksiančiame knygos „Istorijos skanėstai“ pristatyme.
Ši knyga – šmaikštus, linksmas ir netikėtas Lietuvos istorijos gabalėlis.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, balandžio 13 d. 12 val.

Velykinės dirbtuvės su knygos „Savas Margutis“ autorėmis

Balandžio 14 d. kviečiame kartu su visa šeima užsukti į Benedikto Turgų ir pasinerti į kūrybišką Velykinių kiaušinių marginimo procesą. Kartu su knygos „Savas margutis“ autorėmis tautodailininke Dalia Bazariene, kurios marginti velykaičiai yra saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje, ir architektūros mokslų daktare Egle Bazaraite, kuri studijų Lisabonoje metu mokė vietinius šio unikalaus mūsų kraštui užsiėmimo, mokysimės tradicinės kiaušinių marginimo technikos, narpliosime spalvų ir ženklų kodus, bei mėgausimės kūrybiniu procesu. Tikimės, kad šis renginys įkvėps kurti ir atrasti savą marginimo braižą, išmėginti netikėtas raštų kompozicijas, bei svarbiausia – susirinkti ne tik prie Velykų vaišių stalo, bet ir dar jų belaukiant, kartu su visa šeima kūrybingai imtis senojo Velykų meno. Renginys nemokamas.
Benedikto turgus, balandžio 14 d. 13 val.

Spektaklis vaikams „Mama katinas“

Ateina laikas, kai reikia pasirinkti: ar ir toliau gyventi „harmonijoj“ su savimi ir niekur nesikišti, ar, nusispjauti į savo gerovę, ir išdrįsti prisiimt atsakomybę už kitą, aukojant savo laiką, miegą, sveikatą… Spektaklio „Mama katinas“ herojus – storas ir tingus katinas Zorbas, valingai ar ne, bet pasirenkantis antrąjį variantą ir tik pradėjęs dalintis gyvenimu su kitu atrandantis savyje nuostabių charakterio savybių, kurių net nenujautė turįs…
Valstybinis Vilniaus mažasis teatras, balandžio 14 d. 14 val.

Instaliacijų spektaklis šeimai „Apie baimes“

Ko bijojome vaikystėje ir ko vis dar bijome dabar? Kaip priimame savo buvusias ir esamas baimes? Ar baimė gali būti pozityvi? Gal ji būtina, kad galėtume augti? Kad atsakytų į šiuos klausimus, režisierė Olga Lapina kartu su dailininke Renata Valčik sukūrė savitą Jaunimo fojė erdvių architektūrą. Iš aktorių vaikystės patirčių ir asmeninių istorijų gimė „baimių kambarių“ miestelis. Keliaudami po jį, suaugusieji ir vaikai atras savo pačių patirtis ir galės jomis pasidalinti tarpusavyje. „Nebijok bijoti“, – sako spektaklio kūrėjai ir kviečia augti kartu su savo baimių patirtimis.
Valstybinis Vilniaus jaunimo teatras, balandžio 14 d.

Spektaklis vaikams „Po grybuku“

Gera diena visiems, Vilniaus kameriniame teatre pamatysite spektaklį ne tik smalsiems ir žingeidiems Lapiukams, bet ir jau užaugusiems, tokiems Lapinams kaip aš. Esu senas, gyvenime visko matęs Lapinas. Man nutiko tai, kas visiems kada nors nutiks. Mano gebėjimas suktis iš sudėtingiausių gyvenimo situacijų, prasimanyti maisto stebino net ir visko mačiusius žvėris ir žmones. Ar manote, kad miške nieko nevyksta? Žvėreliai nemoka jausti, kalbėti, bartis ar juoktis? Įsivaizduojate, kad miške tik medžiai, samanos ir miško gėrybės? Ir, žinoma, grynas oras, kaip sako Jūsų tėveliai. Atskleisiu paslaptį: man nutiko keistoka istorija, o gal kaip tik labai stebuklinga, kuri prasidėjo gan neįprastai… Ne, ne vidury miško ir netgi ne eglės viršūnėje, o po nedideliu… Oi, atsiprašau, elnias sufleruoja, kad istorija nutiko po mažu grybuku.
Vilniaus kamerinis teatras, balandžio 14 d. 12 val.

Spektaklis vaikams „Eglė žalčių karalienė“

Nuo jūros pakrančių iki didžiųjų miestų plačiai pagarsėjusi istorija apie Eglę ir medžiais paverstus jos vaikus atkeliavo ir į Keistuolių teatro sceną. Režisierė Eglė Kižaitė praveria vartus į jūros karalystę – teatre atgimsta jautri, šilta ir trupinėlį liūdesio slepianti puikiai pažįstama lietuvių liaudies pasaka „Eglė žalčių karalienė”. Vandenų valdovo sūnų žaltį Žilviną pamilusios ir į jūrų karalystę iškeliavusios jauniausios sesers Eglės sugrįžimas į gimtuosius namus tampa didžiausiu ištikimybės šeimai, draugystės ir tarpusavio supratimo išbandymu, nuspalvintu šviesiomis meilės spalvomis ir apkartintu išdavystės. Nuotaikingą, vietomis pratrūkti juokais, o vietomis – nubraukti ašarą kviečiantį spektaklį skambėti dainomis priverčia šeši jauni Keistuolių teatro aktoriai, atveriantys kelią dar kitaip pažvelgti į Eglės ir Žilvino istoriją ir įtraukiantys į veiksmą pačius žiūrovus. Tarp pajūrio pušynų ir vandenų karalystės nusidriekusi pasaka, sekama aktorių lūpomis, ne tik užkrečia didele ir plačia šypsena, bet ir primena apie gražiausius kasdienybės stebuklus – meilę, draugystę bei ištikimybę.
Keistuolių teatras, balandžio 13 d. 12 val.

Muzikinis spektaklis vaikams „Geltonų plytų kelias“

„Geltonų Plytų kelias“ – visiškai naujas daugeliui gerai žinomo Keistuolių teatro spektaklio „Smaragdo miesto burtininkas“ pastatymas. 11 metų scenoje gyvavęs spektaklis po penkerių metų pertraukos atgimė prieš žiūrovus visiškai naujomis spalvomis, su visai kitais aktoriais, su kitu pavadinimu, bet su nepamirštamomis dainelėmis ir nenuginčijamomis tiesomis, nes kaip kartoja ne vienas Keistuolis, „Svarbiausia – įžvelgti stebuklą paprastuose dalykuose!“
Keistuolių teatras, balandžio 14 d. 12 val. ir 16 val.

Spektaklis vaikams nuo 5 metų ir visai šeimai „Triušis Edvardas“ (rusų kalba, lietuviški titrai)

Spektaklyje „Triušis Edvardas“ žiūrovai susipažins su porcelianiniu triušiu, išmokusiu paguosti, išklausyti ir mylėti savo nepaprastos kelionės metu sutiktus artimus žmones. Geriausio pasaulyje lėlių meistro sukurtas gražuolis Triušis Edvardas ilgą laiką mylėjo tik pats save ir visai nesirūpino jį prižiūrinčios ir globojančios mergaitės Abilenos jausmais. Lemtingo atsitikimo metu Edvardas yra atskiriamas nuo jį mylinčios mergaitės ir netikėtai leidžiasi į nuotykių kupiną kelionę. Jos metu triušis išmoksta mylėti ir ilgėtis, pakeičia daugelio žmonių gyvenimus ir supranta, kad „visada turi ko nors laukti ir tikėtis. Turi gyventi viltimi. Tau turi rūpėti, kas tave pamils, ką tu vėl pamilsi“.
Lietuvos rusų dramos teatras, balandžio 14 d. 12 ir 16 val.

Magijos ir gyvos muzikos spektaklis vaikams „Čia buvo/čia nėra“
„Kas yra tikra draugystė? Ar materialūs turtai padaro žmogų laimingą?“ – tokius klausimus spektaklyje „Čia buvo / Čia nėra“ kelia ir atsakymų į juos žaismingai ieško režisierius Šarūnas Datenis ir du talentingi artistai: „Keistuolių“ teatro ir teatro laboratorijos „Atviras ratas“ aktorius bei violončelininkas Vytautas Leistrumas ir puikus iliuzionistas bei aktorius Rytis Skripka. Jųdviejų – magijos meistro ir muzikanto – duetas teatro „Lėlė“ mažąją salę paverčia vaizduotę žadinančia draugystės, pasitikėjimo, atsidavimo kitam žmogui ir savo kūrybinei aistrai išbandymų aikštele, kurioje susidraugaujama, nusiviliama, susipykstama ir susitaikoma neištariant nė vieno žodžio. Nebyliame spektaklio pasaulyje bendraujama teatriškai, jautriais, tačiau žaismingais, išradingais violončelės, akordeono, kitų muzikos instrumentų garsais bei neįtikėtinais mago-iliuzionisto rankose gimstančiais mažyčiais stebuklais.
Vilniaus teatras „Lėlė“, balandžio 13 d. 12 val. 
Pasaka vaikams „Coliukė“
Tai dar vienas subtilus, neskardžiabalsis spektaklis, sukurtas „Lėlės“ senbuvių: pjesę parašė mūsų teatro aktorė Nijolė Indriūnaitė, o sceninį jo pavidalą sugalvojo dailininkas ir režisierius Rimas Driežis. Iš didelės motiniškos meilės ir ilgesio pasaulyje atsiradusi Coliukė sutinka daug įvairių jo gyventojų. Bet surasti tikrai artimą sielą nelengva. Tačiau net tokia silpna ir trapi būtybė, kaip Coliukė, neturėtų prarasti vilties – negali būti, kad šalia gyvena tik šykštuoliai Kurmiai ir Pelės, ar tuščiagarbiai Vabalai. Tik nereikia jiems pasiduoti, ir būtinai surasi tuos, kurie tave supras.
Vilniaus teatras „Lėlė“, balandžio 13 d. 14 val. 
Marionečių spektaklis vaikams „Rudonkepurė“
Tai – lėlių marionečių pusvalandžio trukmės spektaklis, vaidinamas teatro „Lėlė“ mažojoje salėje. Muziką jam parašė kompozitorius Faustas Latėnas. Šis spektaklis, kaip įprasta, patinka visiems – ir mažyliams, ir jų tėveliams.Ypač gerai šis vaidinimas tinka, jeigu Jūsų mažylis atėjo į teatrą pirmą kartą. Pasaką apie mažą mergaitę su raudona kepuraite, kaip žinoma, sukūrė garsus prancūzų pasakorius Šarlis Pero (1628-1703). Taip pat visiems žinoma, kad piktasis Vilkas šioje pasakoje praryja ir mergaitę, ir jos senelę, ir kad ši istorija vis tiek turi laimingą pabaigą. O galbūt vaikai apskritai nenori, kad Vilkas būtų toks žiaurus, ir kad jis prarytų geruosius pasakos veikėjus?
Vilniaus teatras „Lėlė“, balandžio 14 d. 16 val.
„Spektaklis vaikams Katino Finduso staigmena“

Jei dar neteko susipažinti su geraširdžiu dėdule Petsonu ir mielu nenuorama katinu Findusu – pats laikas tai padaryti.
Tai spektaklis apie tikrus draugus – išradėjus makadėjus, mechaninių kiškių atradėjus – katiną Findusą ir jo šeimininką dėdulę Petsoną. Ir draugų nuotykius jaukioje, paslapčių pilnoje trobelėje. Kam gi jiems tas mechaninis kiškis? Ar katinukas Findusas išties nepaprastas, kalbantis katinas? Nežinia… Bet kaip ten bebūtų, dėdulė Petsonas puikiai jį supranta.
Raganiukės teatras, balandžio 13 d. 12 val.

Keramikos dirbtuvės (Vaikai+Tėvai)

Kviečiame Jūs su savo mažaisiais meno mylėtojais. Šeimyniškai pasigaminsite mielų dirbinėlių, užsiėmimas (Tėvai+Vaikai) mūsų studijoje visada būna kupinas gerų emocijų, Jūsų šypsenų. Šeštadienio rytas prasideda su puodeliu arbatos ir kūrybiškumo atradimais su savo vaikais. Bendra veikla – stiprina draugystę. Ir nesvarbu ar Jums 4 ar 104, ši veikla tinka visoms amžiaus grupėms.
Keramikos dienos centras AK, balandžio 13 d. 9.30 ir 12 val.

Muzikinis spektaklis vaikams nuo 5 m. „Būtybės“

Paprastuose paprastos mergaitės Medos namuose dedasi nepaprasti dalykai. Vėlų žiemos vakarą ten susirenka keturi vėjai – Rytys, Vasaris, Vakaris, Žiemys – ir pasakoja įvairiausias keistas istorijas. Paprasta virtuvė virsta pasakiška erdve, kurioje galima sutikti daug paslaptingų sutvėrimų iš Kotrynos Zylės „Didžiosios būtybių knygos“. Šios būtybės ir dievybės, garbintos senovės lietuvių, šiandien vaikams beveik nepažįstamos ir negirdėtos. Spektaklio „Būtybės“ kūrėjai atveria spalvingą ir įdomų lietuviškos mitologijos pasaulį, supažindina su pagrindiniais dievais, jų galiomis bei pomėgiais, jų įtaka mūsų gyvenimui ir leidžia įsivaizduoti, kaip jie gyventų šiandienos pasaulyje. Gabija, ugnies deivė, anksčiau gyvenusi krosnyje, įsikūrė šiuolaikinėje viryklėje, rauginimo dievas Rūgutis moka ne tik surauginti kopūstus, bet ir pagaminti kvepalus „Raugo dvelksmas“, bičių deivė Austėja gali padėti susirasti draugų, Perkūnui siautėti trukdo žaibolaidžiai, o Baubas visiškai neberanda tamsaus kampo, nes visus namus apšviečia elektra. Bet, kaip seniau, taip ir dabar, didžiausią siaubą visiems kelia mirties deivė Giltinė.
Nacionalinis Kauno dramos teatras, balandžio 14 d. 12 val.

Interaktyvus muzikinio veiksmo spektaklis 5-20 mėn. kūdikiams „Laikrodininkas“

Spektaklis – muzikinis veiksmas – skirtas 5-20 mėnesių kūdikiams, pilnas judesio ir garso staigmenų, pasirodančių iš šokėjo kostiumo. Mažieji žiūrovai galės tapti spektaklio judesio ir muzikos bendraautoriais ir, tyrinėdami spektaklyje naudojamus muzikos instrumentus, sukurti bendrą muzikinį akompanimentą spektaklio veiksmui. Tai pirmas tokios formos spektaklis kūdikiams Lietuvoje, sukurtas bendradarbiaujant su Kaunas2022 ir mažaisiais kauniečiais.
Kauno miesto kamerinis teatras, balandžio 11, 15, 17 val.

Spektaklis vaikams nuo 8 m. „Užburtas kalnas“

Kalno papėdėje įsikūrusios skirtingų tikėjimų tautos, nuo saulėtekio iki saulėlydžio gyvena pagal savo papročius ir tradicijas ir niekaip negali sutarti, kieno religija yra svarbesnė, kieno Dievas yra galingesnis. Netikėtai kalno viršūnėje įsiplieskus žiburiui, pasklinda gandas, kad, jei koks drąsuolis palies jį ranka, žmonės taps laimingi iki pat amžių pabaigos. Viską pametę dėl pažadėtos laimės, pamiršę savo namus, vaikus ir tėvus, tautų atstovai puola ropštis į debesis siekiančią viršukalnę. Begalinis noras paliesti Laimės žiburį priverčia per amžių amžius besikivirčijančius kaimynus pamiršti pykčius ir drauge siekti tikslo, tačiau spektaklio kūrėjai ruošia žiūrovams staigmeną ir nežada lengvai nuspėjamos istorijos pabaigos… Kinematografiškame, vaizdiniais kuriamame pasakojime, „pagardintame“ komiškomis situacijomis ir žiupsniu ironijos, gvildenama tolerancijos tema, akcentuojama pagarba ir pakantumas kitokiai pasaulėžiūrai, gyvenimo būdui, kitai kultūrai ar tautai, nepamirštant savųjų šaknų ir savojo identiteto.
Kauno valstybinis lėlių teatras, balandžio 13 d. 12 val.

Spektaklis vaikams nuo 4 m. „Tikroji Pelenės istorija“

Į Kauno lėlių teatrą ketvirtą kartą (1969 m. vaidinimą režisavo teatro įkūrėjas S. Ratkevičius, 1979 m. ir 1993 m.  – jo mokinys, režisierius A. Stankevičius) sugrįžo pasaka apie Pelenę – kuklią, nepelnytai skriaudžiamą ir vaikomą, tačiau tyros širdies mergaitę, atklydusią iš XVII a. prancūzų pasakininko Šarlio Pero, XIX a. vokiečių  pasakų kūrėjų Brolių Grimų ir XX a. rusų prozininko bei dramaturgo Eugenijaus Švarco kūrinių.
Spektaklis „Tikroji Pelenės istorija“ nukels žiūrovus į praėjusio amžiaus pradžią, į prabangų didmiesčio viešbutį, kur nuo ryto iki vakaro pluša Mergaitė kambarinės uniforma. Pavargusi nuo nesibaigiančių darbų ji užsnūsta ir sapne patenka į pasaką –  šiuolaikinei publikai artimesnę Pelenės istorijos interpretaciją, nepamirštant akcentuoti kūrinyje užkoduoto moralo  ir slypinčios išminties. Spektaklio kūrėjai kviečia į šmaikščią, spalvingą, dinamišką pasaką, skirtą visai šeimai.
Kauno valstybinis lėlių teatras, balandžio 14 d. 12 val.

Velykinės dirbtuvės visai šeimai

Belaukiant velykinio džiaugsmo kviečiame šeimas registruotis į dirbtuves! Balandžio 13 d., 10.00 ir 13.00 val. – margučių marginimas su Irena Armoniene. Balandžio 13 d., 10.00 ir 13.00 val. – gūžtelės margučiams su Simona Ramoškiene.
Etnokultūros centras, balandžio 13 d. 10 val.

BLON animacijos ir video žaidimų festivalis

BLON – tai unikalaus formato animacijos ir videožaidimų festivalis, kuriame gali sutikti didžiausių pasaulio animacijos ar videožaidimų studijų talentą ir niekam nežinomą būsimą genialų kūrėją. BLON programa – interaktyvi: čia gali ateiti pažiūrėti puikių filmų, „pageiminti”, susitikti su pasaulinį pripažinimą pelniusiais užsienio šalių kūrėjais, dalyvauti seminaruose profesionalams ir naujokams, kūrybinėse dirbtuvėse vaikams. BLON eksperimentuoja ir siūlo patirtis, kurios išlieka!
Klaipėdos kultūros fabrikas, balandžio 11-14 d.

Spektaklis vaikams „Pasaka apie Senbernarą ir katytę Fėją“

Ar tau kada buvo atėjusi į galvą mintis, jog kažkur už tolimų jūrų ir miškų yra stebuklingas Pasaulio Kraštas, kur baigiasi ne tik žemė ir vandenys, bet ir visi rūpesčiai. Jei smalsu sužinoti, kas tai per stebuklingas kraštas, kviečiame į smagų, kupiną nuotykių spektaklį, kuriame skamba smagi muzika, daug šokių ir spalvingos dekoracijos.
Žvejų rūmai, balandžio 14 d. 12 val.

Lėlių spektaklis „Kad tave žąsis“

M. Gusniowska – viena garsiausių Lenkijos pasakų kūrėjų, lėlių teatro dramaturgių. Autorė yra išleidusi daugiau nei 50 pjesių, išverstų ir į užsienio kalbas, taip pat ir į lietuvių kalbą. M. Gusniowskos kūryba įdomi tuo, kad rašytoja nevengia kalbėti net itin sudėtingomis temomis, kurias pateikia linksmomis ir žaismingomis istorijomis. Pavyzdžiui, pjesėje „Kad tave žąsis“ M. Gusniowska pasakoja apie depresiją. Žąsis skundžiasi, kad yra nelaiminga, jai depresija, todėl nori, kad Lapinas ją suėstų, tačiau Lapinas atsisako ir tuo klausimu siūlo pabendrauti su Vilku. Taip prasideda ilga ir įdomi jų kelionė – gyvenimo prasmės paieška.
Klaipėdos lėlių teatras, balandžio 13 d. 12 val.

Spektaklis kūdikiams nuo 2 mėn. ir vaikams iki 3 m. „Sapnų pasakėlė. Diena/naktis“

Šio unikalaus spektaklio – projekto autoriui ir režisieriui Donatui Savickiui bei dailininkei, Donato žmonai Angelinai Furmaniuk – Savickienei idėja sukurti spektaklį kūdikiams kilo susilaukus savo vaikelio. Šio projekto tikslas – ugdyti lėlių teatro žiūrovus nuo kūdikystės ir užpildyti patiems mažiausiems vaikams iki trejų metų bei juo auginantiems tėveliams skirtų renginių spragą. „Miego pagalvėlės – sapnų pasakėlės“ – trys spektakliai apie mus supančią aplinką: dangų, vandenį, žemę. Kiekvienoje serijoje skirtingą stichiją atskleidžia vis kitoks siužetas, forma, vizualinis sprendimas, atmosfera. Pirmoji serija „Sapnų pasakėlė – diena/naktis“ pasakoja apie dangaus gyventojus: saulę, debesis, lietų, paukščius, vaivorykštę…
Klaipėdos lėlių teatras, balandžio 14 d. 11 ir 12 val.

Ekskursija „Šiaulių istorijos ir legendos“

Ši ekskursija skirta šeimoms… Paremta istoriniais faktais, mitais bei vaikų sukurtomis legendomis, apie svarbiausias lankomas vietas Šiaulių mieste. Jos metu sužinosite arba prisiminsite įdomiausius faktus apie miestą. Kodėl Šiauliuose „gyvena“ pelikanai? Kaip gaidys atsidūrė ant miesto laikrodžio? Kokiomis kalbomis jis sveikinasi su praeiviais? Ką veikia katinai ant „Valerijono“ vaistinės stogo? Ir tai tikrai ne viskas, apie ką sužinosite ekskursijos metu!
Šiaulių turizmo informacijos centras, balandžio 13 d. 12 val.

Spektaklis vaikams „Kukučio kelionė“

Tai spektaklis improvizacija. Kukutis ir jo draugai surengia žiūrovams kelionę per metų laikus. Ji transformuojasi į linksmus žaidimus, priklausomai, į kokį metų laiką patenka spektaklio herojai: vasarą jie mėgaujasi šiltos saulutės spinduliais ir gėlių kvapais, rudenį renka lietaus lašus ir taškosi balose, žiemą mėtosi puraus sniego gniūžtėmis ir lipdo Senį Besmegenį, kuris senelei ir seneliui tampa neklaužada anūkėliu ir todėl, atėjus pavasariui, ištirpsta. Spektaklyje yra ir daugiau įdomių personažų: duktė tinginė, kuri nemoka verpti ir jos trys draugės – raganos, kurios už ją nudirba visus darbus, yra karvutė, kuri išskrenda į dausas, taip pat – katinas, kuriam, vaikštant po kopūstų daržą, ant uodegos dangus užgriūva, ir trys storuliai, kurie pameta savo didelius pilvelius… Ir, žinoma, Kukutis, kuris visuose metų laikuose atranda jų žavesį, grožį ir malonumus; apie tai jis dainuoja savo draugams ir žiūrovams. Spektaklyje daug muzikos, šokių, šviesos ir geros nuotaikos.
Valstybinis Šiaulių dramos teatras, balandžio 14 d. 12 val.

Velykinės pramogos visai šeimai

Renginio metu kiekvienas erbu technika nudažys po 5 nuostabius margučius ir nepakarotojamą piešinį nutapys. Praleiskime savaitgalį su savo šeima.
Vila „Gervalis“, balandžio 13 d. 12 val.

Uteniškių autorių I. Gimbutienės ir Sandros Zabulienės knygelės „Dominyka ir Nevalgymo Oželis“ pristatymas

2019 m. balandžio 13 d. 12 val. Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos (Maironio g. 12) Erdvėje Viskas vaikams pažintis su uteniškėmis autorėmis Inga Gimbutiene ir Sandra Zabuliene. Jų knygelės „Dominyka ir Nevalgymo Oželis” pristatymas. Renginio metu bus galima įsigyti knygą.
Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka, balandžio 13 d. 12 val.

„Kaip prisijaukinti slibiną 3“

Kadaise vikingus įtikinęs, jog slibinai – puikūs bendražygiai, kurių negalima medžioti, šiandien Žagsulys valdo Berko salą, kur taikiai sugyvena slibinai ir vikingai. Vieną dieną Bedantis, paskutinysis žinomas Nakties Siuto rūšies atstovas, sutinka Dienos siutą – neprijaukintą ir nesugaunamą slibinę. Baikšti, žmonėmis nepasitikinti patelė tampa Žagsulio ir Bedančio gyvenimus keičiančiu atradimu, tačiau jau netrukus vikingams užtraukia mirtiną pavojų. Į salą atvyksta negailestingas slibinų medžiotojas Bjaurybė, siekiantis ne tik sunaikinti vikingų idilę, tačiau ir amžiams sutrypti jų apgyvendintus kaimus. Bandydami išsaugoti tai, vardan ko kovojo ir ką sukūrė, Žagsulys ir Bedantis palieka gimtuosius namus, leisdamiesi ieškoti paslaptingo pasaulio, iki šiol egzistavusio tik protėvių mituose. Ar vieta, galinti išgelbėti tai, ką jiedu brangina, iš tiesų egzistuoja? O galbūt tai – tik dar viena vikingų legenda? Ar namus palikę draugai sugebės sustabdyti Bjaurybę ir apsaugoti jo medžiojamus slibinus?
Kino teatrai ir seanso laikai.

„Mija ir baltasis liūtas“

Vienuolikametės Mijos gyvenimas apvirsta aukštyn kojom, kuomet jos tėvai nusprendžia palikti Londoną ir persikelti gyventi į… Afriką. Mergaitė sunkiai pritampa prie naujosios vietos, tačiau viską pakeičia Čarlis – fermoje gimęs visiškai baltas liūtų jauniklis. Nuo pat pirmųjų dienų liūtukas Mijai demonstruoja ypatingą prieraišumą. Iš pradžių mergaitė, vis dar pykdama ant tėvų, bando atstumti Čarlį, tačiau greitai liūtuko meilumas nugali ir jie tampa geriausiais draugais. Po trejų metų, Čarliui išaugus į stiprų ir nuostabiai gražų baltą liūtą, Mija sužino, kad jos bičiuliui gresia didelis pavojus. Nusprendusi apsaugoti savo ištikimąjį draugą, mergaitė su liūtu pabėga iš fermos ir leidžiasi į kvapą gniaužiančią kelionę, ieškodama vietos, kurioje Čarlis galėtų gyventi saugus ir laisvas.
Kino teatrai ir seansų laikai.

„Karalienės Korgis“

Turbūt net tie, kurie visiškai nesidomi Britanijos karališkąja šeima, žino, kad karalienės Elžbietos II mylimiausi šunys yra korgiai. Šie mieli šuneliai karalienę lydi visą jos gyvenimą. Nuotaikingas animacinis filmukas „Karalienės korgis“ pasakoja apie vieną iš jų – Reksį.  Dar visai mažą šunytį, Reksį karalienei gimtadienio proga padovanojo jos vyras Filipas. Į išdaigas linkusio šunelio elgesys ne visuomet buvo karališkas, tačiau jo mielumas greitai ištirpdydavo bet kokį nepasitenkinimą ar pasipiktinimą. Reksis greitai tapo Elžbietos ir visų karališkųjų rūmų numylėtiniu.  Tačiau po vieno ypatingo savo pašėliojimo Reksis pajunta, kad dabar jau tikriausiai nuėjo per toli ir patylomis išsmunka iš rūmų. Deja, įvykiai pasisuka visiškai neplanuota linkme. Kažkokie žmonės Reksį sugauna ir uždaro į narvą. Visą gyvenimą praleidęs rūmuose, Reksis atsiduria tarp nekilmingų, gatvėse išaugusių šunų, kurie ne tik nuolat urzgia vienas ant kito, bet ir – o siaube!– kaunasi vienas su kitu.
Kino teatrai ir seansų laikai.

„Stebuklų parkas“

Džiunė – tikra svajoklė ir fantazuotoja! Vaikystėje drauge su mama sukonstravusi svajonių pramogų ir atrakcionų parką, ilgainiui mergaitė užauga, vaikiškas fantazijas palikdama užmarštyje. Sykį paklydusi miške, jo glūdumoje Džiunė aptinka egzistuojančią svajonę – jos vaikystės fantazijose gimusį Stebuklų parką! Deja, pastarasis pasirodo esąs apleistas, stokoja fantazijų ir magijos, o Džiunė – vienintelė, galinti atgaivinti šį kraštą. Surėmusi pečius su čia gyvenančiais kalbančiais gyvūnais, mergaitė pasiryžta Stebuklų parkui įpūsti gyvybės ir grąžinti kadaise čia klegėjusį vaikų juoką.
Kino teatrai ir seansų laikai.

„Mija ir baltasis liūtas“

Vienuolikametės Mijos gyvenimas apvirsta aukštyn kojom, kuomet jos tėvai nusprendžia palikti Londoną ir persikelti gyventi į… Afriką. Mergaitė sunkiai pritampa prie naujosios vietos, tačiau viską pakeičia Čarlis – fermoje gimęs visiškai baltas liūtų jauniklis. Nuo pat pirmųjų dienų liūtukas Mijai demonstruoja ypatingą prieraišumą. Iš pradžių mergaitė, vis dar pykdama ant tėvų, bando atstumti Čarlį, tačiau greitai liūtuko meilumas nugali ir jie tampa geriausiais draugais. Po trejų metų, Čarliui išaugus į stiprų ir nuostabiai gražų baltą liūtą, Mija sužino, kad jos bičiuliui gresia didelis pavojus. Nusprendusi apsaugoti savo ištikimąjį draugą, mergaitė su liūtu pabėga iš fermos ir leidžiasi į kvapą gniaužiančią kelionę, ieškodama vietos, kurioje Čarlis galėtų gyventi saugus ir laisvas.
Kino teatrai ir seansų laikai.

„Stebuklų parkas“

Džiunė – tikra svajoklė ir fantazuotoja! Vaikystėje drauge su mama sukonstravusi svajonių pramogų ir atrakcionų parką, ilgainiui mergaitė užauga, vaikiškas fantazijas palikdama užmarštyje. Sykį paklydusi miške, jo glūdumoje Džiunė aptinka egzistuojančią svajonę – jos vaikystės fantazijose gimusį Stebuklų parką! Deja, pastarasis pasirodo esąs apleistas, stokoja fantazijų ir magijos, o Džiunė – vienintelė, galinti atgaivinti šį kraštą. Surėmusi pečius su čia gyvenančiais kalbančiais gyvūnais, mergaitė pasiryžta Stebuklų parkui įpūsti gyvybės ir grąžinti kadaise čia klegėjusį vaikų juoką.
Kino teatrai ir seansų laikai.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!