Ateina laikas, kai reikia pasirinkti: ar ir toliau gyventi „harmonijoj“ su savimi ir niekur nesikišti, ar, nusispjauti į savo gerovę, ir išdrįsti prisiimt atsakomybę už kitą, aukojant savo laiką, miegą, sveikatą… Spektaklio „Mama katinas“ herojus – storas ir tingus katinas Zorbas, valingai ar ne, bet pasirenkantis antrąjį variantą ir tik pradėjęs dalintis gyvenimu su kitu atrandantis savyje nuostabių charakterio savybių, kurių net nenujautė turįs… Patikėkite manimi, vaiko fantazijos atverti nereikia – ji atverta žymiai gerokai plačiau nei mūsiškė. Todėl spektaklio vaikams scenovaizdis turi atlikti tą pačią funkciją, kaip ir spektaklyje suaugusiems – padėti papasakoti istoriją. Jei reikia, tai gali būti ir trys kubai, jei reikia – galima pastatyti ir tikriausius aukso rūmus. Šiuo atveju dailininkas Marijus Jacovskis lipdo paprastą plytų sieną, kuria „eilinį“ didmiesčio kiemą, kuriame gyvena keli paprasčiausi katinai, užsiimantys visai nepaprastu dalyku – mokantys žuvėdriuką skraidyti…
Vilniaus mažasis teatras, spalio 13 d. 12 ir 15 val.

Tai žaidybinis spektaklis visai šeimai apie jaunų obuoliukų gyvenimo istoriją, iššūkius ir gebėjimą išsaugoti draugiškus santykius, net ir pačiose sudėtingiausiose situacijose. Spektaklis kviečia pasinerti į stebuklingą pasakų, garsų ir šešėlių teatro pasaulį, kuriame obuoliai, ne tik keliaus, žais su vaikais, bet ir papasakos dramatišką savo likimo istoriją ir primins, kad gyvenime, kaip ir gamtoje niekas niekada nesibaigia,tik keičia savo formą.
Menų spaustuvė, spalio 13 d. 13 val.

Ritmas ir garsas vaikams yra ypač svarbūs pasaulio pažinimo elementai. Būtent todėl Vėjų teatras tiek daug dėmesio skiria muzikai ir atpučia naują teatralizuotą koncertą – „BAISIAI GRAŽU“. Jame skambės dainos, gimusios iš Daivos Čepauskaitės „Baisiai gražių eilėraščių“ ir istorijų, kurias ji pati matė ir dailiai užrašė. Atrasti, susipažinti ir susidraugauti su savo baimėmis, patirti neįtikėtinų kulinarinių nuotykių, apsilankyti paukščių turguje ar pabraidyti po mėlyną rūką kviečia aktoriai – Pijus Narijauskas ir Jovita Jankelaitytė. Jų autorinės dainos tarsi auksinės skruzdėlės kutens Jūsų ausis bei širdis ir nepaliks abejingo nė vieno šeimos nario. O kas neišdrįs pakilti ir šokti, galės linguoti ar trepsėti į ritmą.
Menų spaustuvė, spalio 13 d. 13, 16 val.

„Ar girdi, ar išgirs žmogus paukščius? Ar patys paukščiai girdi vienas kitą? Ar girdi žmogų šalia esantis žmogus?“ – paklausim, bet verčiau neatsakysim. „Lėlės“ teatro žiūrovams gerai žinomos itin jautrios, poetiškos, daugybę sluoksnių savyje talpinančios Nijolės Indriūnaitės pjesės: „Baltos pasakos“, „Mergaitė su degtukais“, „Gėlių istorijos“ ir kt. Naujausia N. Indriūnaitės pjesė – Raudonosios knygos įkvėpta – šį kartą atsidūrė lenkų režisierės Ewos Piotrowskos rankose. Lietuvos teatro žiūrovai su E. Piotrowskos kūryba pažįstami iš 2011 m. Nacionaliniame Kauno dramos teatre pastatyto spektaklio pagal Lewis Carroll romaną „Alisa stebuklų šalyje“. „Raudonojoje knygoje“ stebėsime ir pažinsime paukščius. Šiame žaismingame lėlių spektaklyje per žmogiškus ir teatrinius konfliktus, per paprasčiausią norą išgarsėti skleisis itin rimta, žmogaus ir gamtos, nykstančių rūšių, gyvybės tapimo daiktu tema…
Vilniaus teatras „Lėlė“, spalio 12 d. 12 val.

1995 m. įvykusi premjera jau penkioliką metų vaidinama „Lėlės“ mažojoje salėje ir sulaukia ne tik vaikų dėmesio – kartais į „Pasaką apie vėžliuką“ susirenka vien suaugę žiūrovai. Ilgą spektaklio amžių lemia išradinga scenografija (lyg pasaulį matytume vėžliuko akimis), netikėtu humoru nuspalvinta personažų traktuotė (pvz. stebuklingomis galiomis, bet menku proteliu apdovanota Laimės paukštė) ir aktorių improvizacijos. Nuo 1998 m. spektaklyje vaidina Irmantas Jankaitis. Tai buvo šio populiaraus dramos aktoriaus debiutas lėlių teatre, tapęs jam lėlininko profesijos pradžiamoksliu (čia Irmantas vaidina virš dešimties skirtingų personažų!). Šiandien Jankaitis yra vienas ryškiausių „Lėlės“ kūrėjų, todėl jo ir teatro veteranės Janinos Gudzinevičiūtės duetas „Pasakoje apie vėžliuką“ negali nenustebinti.
Vilniaus teatras „Lėlė“, spalio 12 d. 14 val.

Tai pasakojimas apie mergaitę, kuri, vieną dieną užlipusi į senelių palėpę, atranda joje gyvų ir (kas svarbiausia!) turinčių ką papasakoti daiktų pasaulį. Briedžio galva, senelio dviratis, močiutės aukštakulniai ir net tualetas: visi čia pamena pačias svarbiausias – tiek meilės, tiek anų laikų mados ar papročių – istorijas… Šie, „ant aukšto“ užsilikę, niekam nebereikalingi rakandai pyksta ir juokiasi, skaldo anekdotus, patarles ir kviečia susimąstyti: ar tikrai viskas, ko mes nežinom, nesuprantam, yra, kaip sako spektaklio herojė, taip boring? Spektaklį kuria „Lėlės“ teatro žiūrovams jau gerai pažįstama jauna, ambicinga ir humoro nestokojanti menininkų komanda. Režisierius Šarūnas Datenis ir dailininkas Antanas Dubra sėkmingai dirba kartu nuo pat pirmojo, Auksinį scenos kryžių pelniusio savo spektaklio „Gaidelis pinigautojas“. Su spektakliu „Čia buvo / čia nėra“ prie jų prisijungė ir kompozitorius Vytautas Leistrumas, o vėliau, statant „Pinokį“ ir dramaturgė Teklė Kavtaradzė.
Vilniaus teatras „Lėlė“, spalio 13 d. 15 val.

Muzikinis lėlių spektaklis „Voro vestuvės“ pagal Justino Marcinkevičiaus poemėlę – tai visiems gerai žinoma pasaka apie nedorėlį vorą Tabalai, sumaniusį Saulę pagrobti… Nuotaikingame lėlių vaidinime veikia gausybė personažų – miško žvėrelių, vabalų ir kitų gyvių – , kuriuos sukūrė teatro Meistras, lėlių konstruktorius Martynas Lukošius. Skulptūriškų formų ir išradingos konstrukcijos lėles bei objektus valdantys aktoriai veiksmą paįvairina nuotaikingais muzikiniais numeriais, kuriems muziką parašė kompozitorius Irmantas Jankaitis. Šis teatro kūrinys – kameriškai jaukus, šmaikščios nuotaikos ir įvairių sceninių triukų kupinas vaidinimas.
Vilniaus teatras „Lėlė“, spalio 13 d. 16 val.

Vieną šaltą žiemos rytą poetiškai nusiteikęs paršelis išeina pasivaikščioti ir atranda nuostabų užšalusį ežerą: „Pavirto H2O ledu, dabar visoms žuvims graudu!“ Tenesuklaidina jūsų šios moksliškos eilės! Spektaklis kupinas klounados motyvų, juoko, gyvos muzikos ir įtraukiančio veiksmo. Spektaklis „Sivužas“ pastatytas pagal to paties pavadinimo M. Marcinkevičaus ir L. Dudaitės knygą „Sivužas“, išleistą 2018 m. (Tikra knyga).
Teatras „Pradžia“, spalio 13 d. 10 ir 11.30 val.

Garsiausias švedų rašytojos Astridos Lindgren personažas – Pepė Ilgakojinė – atsirado slaugant savo sergančią dukrelę Kariną, kuri ir paprašė mamos papasakoti apie šią mergaitę. Nuotaikingas pasakojimas apie didžiausią pasaulyje pramuštgalvę – rausvaplaukę mergaitę Pepę Ilgakojinę, styrančiomis kasomis ir skirtingomis kojinėmis – žinomas milijonams vaikų visose pasaulio šalyse. Pepė Ilgakojinė tokia savimi pasitikinti, stipri, kilni ir miela, o kupina nuotykių istorija papasakota su tokiu humoru ir sąmoju, kad neverta stebėtis, kodėl ji taip patinka vaikams. Susipažinus su šia mergaite norisi niūniuoti, dainuoti, kilnoti arklius, piešti slyvas ir mėtytis blynais iš medžių. Norisi tikėti, kad tokių Pepių gyvena ir mūsų vaikų tarpe. Į Raganiukės teatro sceną ši istorija – kadaise tapusi legendiniu šio teatro spektakliu ir užauginusi visą vaikų kartą – grįžta pastatyta nauja premjera.
Raganiukės teatras, spalio 12 d. 12 val.

Tai linksma ir pamokanti muzikinė istorija apie tai, kaip reikėtų klausyti išmintingų Katinėlio žodžių ir neatidaryti durų saldžiabalsei Lapei. Čia sutiksite gudruolę Lapę, visad alkaną dykaduonį Vilką, tėviškai rūpestingą Katinėlį ir geros širdies Gaidelį. Šią Vinco Pietario pasakaitę kažkada skaitė ir jūsų tėvai, ir seneliai, ir proseneliai, ir proproseneliai… Lapė plonu balseliu ir gudrybėmis vis stengiasi išvilioti patiklųjį Gaidelį iš trobelės. Ar pavyks Katinėliui jį išgelbėti laiku? Nors gudruolė Lapė apmaus net Vilką, galų gale pats Katinėlis rudakailę pamokys.
Raganiukės teatras, spalio 13 d. 12 val.

Ar šuo yra žmogus? Šis, atrodytų, kvailas klausimas iš tiesų nėra toks paprastas. Pakanka perskaityti rusų literatūros klasiko Antono Čechovo apsakymą „Kaštonė“. Rašytojas sugebėjo taip įsijausti į niekuo neypatingo šuniuko vardu Kaštonė kailį, kad ši istorija jaudina ir vaikus, ir suaugusius, tarsi tai būtų jautri žmogiška istorija. Apsakymas pasirodė prieš 120 metų, prieš stačiatikių Kalėdas, o per Kalėdas, kaip žinoma, gyvuliai prakalba žmogaus balsu. Šiame spektaklyje Kaštonė prabils į žiūrovus dviejų nuostabių talentingų LRDT artisčių melodingais balsais. Jos tarsi kviečia žiūrovus: „Atskleiskime drauge šuns sielos paslaptį!“. Cirkas, klounai, dresiruoti žvėrys ir gyvuliai – visa tai atgis spektaklyje  išradingos aktorių vaidybos dėka. O kokį likimą cirke pasirinko talentinga „artistė“ Kaštonė ir ar jos šuniškas likimas turi žmogiškos prasmės, lai pamato ir sprendžia patys žiūrovai.
Lietuvos rusų dramos teatras, spalio 13 d. 12 ir 15 val.