„Maži vaikai neduoda miegoti, o dideli – gyventi“, – sako viena žydų patarlė. Šešiolikmetės žydaitės Saros personažas kviečia šeimas į pasivaikščiojimą po žydišką Vilnių, kurio metu papasakos, kaip žydų kvartele gyveno vaikai, paaugliai ir suaugę. Painiais Senamiesčio labirintais užklysime į vietas, kuriose žydai šventė, laukė, liūdėjo, mokėsi, tikėjo, laikėsi tradicijų ir kūrė savo šeimos istoriją.
Vilniaus Rotušė, kovo 8 d. 12 val.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo departamente vyks Dovilės Junigedos knygos „Kalno durys“ pristatymas. Maloniai kviečiame vaikus ir tėvelius į kelionę po viduramžius ir 2060 metus. Veliuona, 1988-ieji. Nėra mobiliųjų telefonų, kompiuterių, nedaug automobilių. Užtat vaikai turi daug laiko žaidimams lauke! Trys geriausi draugai – Vilė, Teklė ir Simas – vieną naktį Ramybės kalne randa duris. Jie net neįtarė, kad už durų – tunelis, o tunelio gale… Viduramžiai! Taip prasideda neįtikėtini, nepaprasti trijų draugų nuotykiai ir jų draugystės išbandymai. Norite žinoti, kaip Vilė, Teklė ir Simas susitiko su Didžiąja Ragana? Kaip apgavo Kryžiuočių ordino magistrą? Kaip surado stebuklingą kaukolę? Kaip pakliuvo ten, kur nė vienas gyvas žmogus nėra buvęs? Rašytoja D. Junigeda kviečia 8–12 metų vaikus į smagią kelionę laiku kartu su knyga „Kalno durys“! Pažadame juokingų istorijų, kvapą gniaužiančių pasakojimų ir žaidimų popietę!
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, kovo 7 d. 12 val.
„Žalia gyva“ – senas vaikų žaidimas. Jį Vilniuje ir apylinkėse žaidė pokario vaikai: bet kuriuo momentu vaikas galėjo ištarti „žalia gyva“, o draugas turėjo parodyti prie savo kūno glaudžiamą žalią, gyvą lapą, gėlės žiedą kitą augalėlį. Žiemą tai buvo nelengva užduotis! Profesionali kūrybinė grupė, pasitelkusi nuotraukas, literatūrinę medžiagą (daugiausia naudota teatrologės, dramaturgės Gražinos Mareckaitės knygos „Šiapus ir anapus Vilniaus vartų“ medžiaga), gyvus prisiminimus, kūrybiškai ir jautriai sudėliojo originalų scenarijų. Spektaklyje veikia įvairių tautybių ir laikotarpių mažieji Vilniaus gyventojai. O istorijos – pačios įvairiausios – ir labai linksmos, ir liūdnos, ir sukrečiančios – tokios, kokia yra Vilniaus ir visos Lietuvos istorija. Tai – tarsi gyva istorijos pamoka, skatinanti prisiminti, telktis ir didžiuotis savo tautos istorija. Spektaklį parėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, kovo 8 d. 13.30 val.
Edukacinėse dirbtuvėse istoriniai Vyčio atvaizdai atgis mažose vėliavose. Modernios Lietuvos laikais istoriniai Vyčio atvaizdai perkeliami ant šiuolaikinių medžiagų. Muziejaus lankytojams pasiūlysime ištapyti, nuspalvinti mažų vėliavų ruošinius. Kuriant vėliavas, naudojami akriliniai dažai, kurie yra atsparūs vandeniui, nenusiplauna nuo drabužių, todėl užsiėmimas skirtas suaugusiesiems ir atsakingiems lankytojams (nuo 10 metų ir vyresniems). Dalyvių laukiame Valdovų rūmų muziejaus Lankytojų vestibiulyje.
Valdovų rūmai, kovo 7 d. 14 val.
Jūsų laukia nuotykių ir stebuklų kupina kelionė po paslaptingą Teatro pasaulį. Į ekskursiją po Vilniaus mažąjį teatrą kviečiame smalsius tėvelius ir jų vaikus nuo 5 metų. Vilniaus mažojo teatro aktorė Ilona Kvietkutė sukūrė unikalią teatralizuotos ekskursijos programą, leisiančią ekskursijos dalyviams praverti duris į ypatingą Vilniaus mažojo teatro pastato erdvę, primins šimtmetį menančią pastato Gedimino prospekte 22 istoriją, pakvies Jus ten, kur paprastiems žiūrovams pakliūti dažniausiai netenka – į užkulisius, repeticijų salę, grimerinę, kostiumų sandėlį, meno technikų cechą.
Valstybinis Vilniaus mažasis teatras, kovo 8 d. 15 val.
Ko bijojome vaikystėje ir ko vis dar bijome dabar? Kaip priimame savo buvusias ir esamas baimes? Ar baimė gali būti pozityvi? Gal ji būtina, kad galėtume augti? Kad atsakytų į šiuos klausimus, režisierė Olga Lapina kartu su dailininke Renata Valčik sukūrė savitą Jaunimo fojė erdvių architektūrą. Iš aktorių vaikystės patirčių ir asmeninių istorijų gimė „baimių kambarių“ miestelis. Keliaudami po jį, suaugusieji ir vaikai atras savo pačių patirtis ir galės jomis pasidalinti tarpusavyje. Nebijok bijoti, – sako spektaklio kūrėjai ir kviečia augti kartu su savo baimių patirtimis.
Valstybinis jaunimo teatras, kovo 8 d. 12, 12.30, 13, 13.30 val.
Tai žaidybinis spektaklis visai šeimai apie jaunų obuoliukų gyvenimo istoriją, iššūkius ir gebėjimą išsaugoti draugiškus santykius, net ir pačiose sudėtingiausiose situacijose. Spektaklis kviečia pasinerti į stebuklingą pasakų, garsų ir šešėlių teatro pasaulį, kuriame obuoliai, ne tik keliaus, žais su vaikais, bet ir papasakos dramatišką savo likimo istoriją ir primins, kad gyvenime, kaip ir gamtoje niekas niekada nesibaigia, tik keičia savo formą.
Menų spaustuvė, kovo 7 d. 12 val.
Žiulio Verno kuriamas nenutrūkstamų nuotykių pasaulis pirmiausia mums atveria neįkainojamas fantazijos galimybes, t.y. paslaptingą būdą keliauti į bet kurį pasaulio kraštą nė neišeinant iš savo kambario… Šios (visada) premjeros tikslas ir yra atverti vaikų vaizduotę bei pristatyti jiems šį stebuklingą, kiekviename iš mūsų glūdintį mechanizmą, kurį įvaldžius ir kuriuo tinkamai pasirūpinus jau niekada nebeteks nuobodžiauti! Trijų dalių nuotykis-žaidimas apjungia tris skirtingas nuotykinių kelionių erdves: sausumą, vandenį ir orą. Į pagalbą pasitelkę Žiulio Verno aprašytus, laiko patikrintus nuotykius, trys žmonės-orkestrai kartu su trimis žiūrovų grupėmis leidžiasi į dailės, muzikos, literatūros ir teatro stichijas…
Menų spaustuvė, kovo 7 d. 15 val.
Personažai: Musė, Kupranugaris, Aštuonkojų šeima, Hipopotamas, Sraigė, Žaltys, Ežys, Kalaitė, įskaudinta iškabos „Piktas šuo“ ir kiti. Vaikai, susėdę viduryje aikštelės, patenka į visų šių personažų gyvenimo verpetus, vykstančius aplink juos. Kaip ir žmonių bendruomenėje, čia pilna visokių įvykių, nutikimų, susitikimų ir problemų. Spektaklio-žaidimo eigoje mažieji žiūrovai gali vienaip ar kitaip jame aktyviai dalyvauti. Vaidinimas sukurtas pagal poetės Renatos Muchos knygeles vaikams „Įgeltas žaltys“, „Geras blogas oras“ ir kt.
Lietuvos rusų dramos teatras, kovo 7 d. 17 val., 8 d. 13 val.
„Šioje populiarios pasakos apie Snieguolę ir nykštukus versijoje mes stengėmės išplėtoti stebuklingo veidrodžio, atspindinčio užslėptą pasaulio reiškinių esmę, temą“, – sakė pjesės autorė. Lėles ir dekoracijas šiam spektakliui kūrė jauna dailininkė Neringa Keršulytė. Ji sukūrė ypatingą veidrodžių ir juvelyriškai kruopščiai sukurtų lėlių pasaulį, kuriame gyvuoja ir Snieguolė, ir nykštukai, ir klastinga Katė, ir piktoji Karalienė, ir nuostabusis Princas. … Yra toks stebuklingas veidrodis, kuris atspindi viską taip, kaip iš tikrųjų yra. Koks tai veidrodis? Iš kur tas veidrodis? Ar jis bus visada? – stebisi aktoriai. O Katė paaiškina, kad veidrodis – tai pasaulis, kuris atspindi mus pačius …
Vilniaus teatras „Lėlė“, vasario 7 d. 12 val.
Tėvai, žinoma, labai užsiėmę: Mama nesitraukia nuo siuvamosios, Tėtis – nuo rašomosios mašinėlės. Mažas, dviratuką minantis Berniukas pasiilgo šilumos ir dėmesio. Namuose liūdna ir negera. Bet kas gi atsitiko? Kodėl tėvai nebesusikalba? Gal dėl to, kad nutilo muzikinė dėžutė, skambėjusi Tėčio ir Mamos jaunystėje, kai jie dar mylėjo vienas kitą ir kai viskas buvo geriau ir gražiau? Berniukas palieka darbuose paskendusius ir nuolat besibarančius tėvus, ir leidžiasi į kelionę muzikinės dėžutės labirintais, nusprendęs išsiaiškinti, kas dėl visko kaltas.
Vilniaus teatras „Lėlė“, kovo 7 d. 14 val.
„Gėlių istorijos“ – visai šeimai skirtas lėlių spektaklis, sukurtas pagal latvių rašytojos Annos Sakse literatūrinių pasakų knygą „Pasakos apie gėles“. Pjesę teatrui parašė ir spektaklį režisavo Nijolė Indriūnaitė – ilgametė „Lėlės“ aktorė ir dramaturgė, sukūrusi teatre ne vieną jaukų, dvasingą ir meniškai turiningą spektaklį vaikams („Baltos pasakos“, „Snieguolė ir septyni nykštukai“, „Sniego karalienė“). Šį kartą menininkė kartu su dailininke Aušra Bagočiūnaite Paukštienė bei aktorėmis Sigita Mikalauskaite, Elvyra Piškinaite ir Almira Grybauskaite, kvies mažuosius žiūrovus ir jų tėvelius pasiklausyti istorijų iš gėlių gyvenimo.
Vilniaus teatras „Lėlė“, kovo 8 d. 12 val.
Tai dar vienas subtilus, neskardžiabalsis spektaklis, sukurtas „Lėlės“ senbuvių: pjesę parašė mūsų teatro aktorė Nijolė Indriūnaitė, o sceninį jo pavidalą sugalvojo dailininkas ir režisierius Rimas Driežis. Iš didelės motiniškos meilės ir ilgesio pasaulyje atsiradusi Coliukė sutinka daug įvairių jo gyventojų. Bet surasti tikrai artimą sielą nelengva. Tačiau net tokia silpna ir trapi būtybė, kaip Coliukė, neturėtų prarasti vilties – negali būti, kad šalia gyvena tik šykštuoliai Kurmiai ir Pelės, ar tuščiagarbiai Vabalai. Tik nereikia jiems pasiduoti, ir būtinai surasi tuos, kurie tave supras.
Vilniaus teatras „Lėlė“, kovo 8 d. 14 val.
„Šok su šeima“ – tai treniruotė skirta šokti visiems šeimos nariams ir yra visiškai atvira – nesvarbi turima šokio patirtis bei amžius.Tai puikus savaitgalio užsiėmimas Tau ir Tavo šeimai. Ateik išbandyti! Susirinkusios šeimos treniruotę pradės nuo apšilimo, o vėliau mokysis lengvo pobūdžio choreografiją, sudarytą iš šou bei gatvės šokių elementų. Tokios treniruotės tikslas – suartėti šeimos nariams tarpusavyje, gerai praleisti laiką ir smagiai pajudėti šokio ritmu. Treniruotę ves „Time To Show“ trenerė Elzė Drūlytė.
Šokių studija „Time To Show“, kovo 7 d. 11 val.
Jaukioje teatro erdvėje vykstantis užsiėmimas skirtas šeimoms su mažiausiais vaikais (nuo 6 mėn.). Jo metu veiklų su kūdikiais patirtį turintis šokio teatras „Judesio erdvė“ padės kurti dar artimesnį ryšį su mažyliais. Čia kartu su mažyliu išbandysite naujus potyrius teikiančius žaidimus, dar geriau pažinsite vienas kitą, kūrybingai stiprinsite tarpusavio santykius, stimuliuodami klausą, regą, lytėjimą, kursite saugumo ir švelnumo jausmą. Ieškokite ir atraskite, matykite ir jauskite, klausykite ir išgirskite, susimąstykite ir suvokite, imkite ir duokite, galvokite ir sukurkite kartu – šokio teatras „Judesio erdvė“ kviečia veikti tėvus ir pačius mažiausius.
Nacionalinis Kauno dramos teatras, kovo 7 d. 13.30 ir 14.30 val.
Tai originalus ir vaizduotės polėkio kupinas pasakojimas apie muzikantą kūrėją. Spektaklyje dirigentas vardu Nojus su orkestru turi atlikti kūrinį „Tvanas“. Deja, išsigandę tokio koncerto pavadinimo, orkestro muzikantai pabėga. Dirigentas, stengdamasis pateisinti publikos lūkesčius ir išgelbėti koncertą, ima groti pats. Pamažu muzika užlieja sceną kaip vanduo, maestro vaizduotės dėka garsai virsta potvyniu, kurį sustabdyti galima tik padedant žiūrovams. Fortepijonas virsta žirafa, kontrabosas – kengūra, o triūba – drambliu. Maestro Nojus kviečia visus žvėris ir žiūrovus į savo laivą, paversdamas publiką jungtiniu orkestru, nes tik bendra kūryba gali išgelbėti visus nuo pražūties. Muzika kuriama čia ir dabar žiūrovo akivaizdoje ir jo dėka. Kai koncertas baigiasi, Nojus diriguoja toliau, mąstydamas ką daryti – pasukti į krantą ar likti muzikoje? Potvynis tęsiasi…
Nacionalinis Kauno dramos teatras, kovo 7 d. 16 val.
Pedagoginė žydų kilmės lenkų rašytojo ir gydytojo Janušo Korčako idėja iš esmės sutelpa į vieną frazę: auklėtojas turi mylėti vaikus. Sena kaip pasaulis mintis ir tokia natūrali, kaip ir paties Korčako žūtis, apvainikavusi jo teiginius. J. Korčakas negalėjo išgelbėti savo vaikų, bet jis nepaliko jų vienų mirties akivaizdoje lygiai taip, kaip nepaliko jų vienų gyvenimo akivaizdoje.
1908 m. Janušas Korčakas įsitraukia į labdaringą organizaciją „Pagalba našlaičiams“ ir veikiai tampa nedidelės našlaičių prieglaudos gerąja dvasia. Šitaip 1911 m. Varšuvoje buvo atidaryti nauji Našlaičių namai, kurie gyvavo tris dešimtis metų.
Nacionalinis Kauno dramos teatras, kovo 8 d. 14 val.
Spektaklis pastatytas pagal autoriaus Michael Ende pasaulinio garso novelę „Momo“. Istorijos siužete pasirodo pilkieji ponai, kurie vagia suaugusiųjų laiką. „Atiduok savo laiką dabar, turėsi jo daug daugiau vėliau,“ – taip sako jie, bet laiko vis mažėja. Protestuodami ir kovodami prieš neteisybę, vaikai su pagrindine veikėja Momo priešakyje bando susigrąžinti pavogtą laiką. Ši istorija – tai labai subtili mūsų visuomenės metafora ir vartotojiškos kultūros kritika su demokratijos abėcėle. Daug kartų esame girdėję „neturiu laiko“, bet niekad neišgirdome, kodėl to laiko vis mažiau ir kurgi jis pradingsta.
Kauno miesto kamerinis teatras, kovo 7 d. 12 val.
Per anksti teatrui? Tikrai ne. Anot neuromokslininkų ir ankstyvosios pedagogikos specialistų vaikai yra patys imliausi būtent ankstyvoje vaikystėje. Jeigu mažyliai nuo pirmųjų dienų mokysis, žiūrės spektaklius, klausys muzikos – tai mėgs daryti ir visą likusį gyvenimą. 7 RATAI – tai kelionė per 7 skirtingas spalvas, garsus, kokybes, būsenas, ritualines apeigas. Kartu su spektaklio kūrėjais žiūrovai kviečiami susėsti į vieną bedrą ratą, kurio centre veiksmą pradeda video projekcijos pagalba atsirandantys baltiški raštai, įprasminantys visatos elementų apsijungimą į vieną tėkmę. Skambant gyvai atliekamai autentiškai lietuvių liaudies daugiabalsei vokalinei bei instrumentinei muzikai, žiūrovas tampa ne pasyviu stebėtoju, o aktyviu veiksmo dalyviu ir kūrėju.
Kauno miesto kamerinis teatras, kovo 8 d. 12 val.
„Kartą buvo obelis… ir ji mylėjo berniuką. Kiekvieną dieną berniukas ateidavo pas obelį valgyti jos obuolių, suptis jos šakose ar miegoti jos pavėsyje… ir obelis buvo laiminga. Tačiau berniukas augo ir troško vis daugiau ir daugiau… Ir obelis jam dovanojo viską, ką turi…“ Kauno lėlių teatro aktoriai per lėlę, žaismę ir gyvą bendravimą kviečia žiūrovus į susitikimą su gamtos esybe, per kurią atsiveria visi būties klausimai. Anot režisieriaus A. Lebeliūno, šioje, atrodytų, paprastoje, nepamirštamoje istorijoje atsakymus ras kiekvienas pagal savo amžių ir suvokimą. Spektaklis apie pažinimo džiaugsmą, meilę ir praradimus skirtas visai šeimai: ir mamai, ir tėčiui, ir tarp jų sėdinčiam mažam, „žaliam obuoliukui“…
Kauno valstybinis lėlių teatras, kovo 7 d. 12 val.
Mažuosius žiūrovus drauge kviečia šėlti vieno garsiausių Amerikos vaikų rašytojo ir iliustratoriaus T. Geizelio ir legendinio anglų rašytojo D. Bisseto pasakų personažai – Drambliukas Hortonas, Paršiukas Ikaras ir Tigriukas R-r-r-r, svajojantys atsiplėšti nuo žemės ir pakilti į dangų.
Spektaklio kūrėjai siekia įrodyti, jog nieko nėra neįmanomo, jei tiki savo svajone ir stengiesi ją įgyvendinti. Svarbiausia – turėti lakią vaizduotę ir beribę fantaziją, tuomet neįmanomi dalykai ima atrodyti realūs.
„Vaikams nesudėtinga mintyse nusikelti į kitą erdvę ar įsivaizduoti, kad skrenda, nes jie dar nepraradę gebėjimo fantazuoti. Juk norint skraidyti nebūtina pakilti į dangų, galima skristi ir savo vaizduotėje”, – sako spektaklio režisierius Michailas Jaremčiukas.
Kauno valstybinis lėlių teatras, kovo 8 d. 12 val.
Pepė Ilgakojinė – visiems puikiai pažįstamas personažas iš Astridos Lindgren sukurtos pirmosios knygos vaikams. Tai istorija apie nepaprastą mergaitę. Ją pažįsta beveik visi pasaulio vaikai, o mergaitės norėtų būti į ją panašios: nešioti keistas sukneles, avėti per didelius batus, ir, žinoma, turėti nuosavą arklį verandoje. Ir dar tikrą beždžionėlę, vardu Ponas Nilsonas. Spektaklyje susitiksite ir su kitais knygos herojais – Pepės draugais: Tomiu ir Anika, Pepės tėčiu, negrų karaliumi, jūrų kapitonu Efraimu, nevykėliais plėšikais bei įkyruoliais policininkais. Spektaklyje daug muzikos ir šokių, puikūs kostiumai ir dekoracijos. Maloniai kviečiame pažiūrėti šį nuotykių kupiną spektaklį, kuris nenuvils nei jaunųjų, nei suaugusiųjų žiūrovų.
Žvejų rūmai, kovo 8 d. 12 val.
„Nepaprasta Edvardo Tiuleino kelionė“ – tai labai vaizdingai, įtaigiai ir jautriai papasakota istorija apie porcelianinį triušį, kuris mokosi mylėti. Edvardas Tiuleinas – tai išpaikintas triušis, kuriam nerūpi niekas, išskyrus jį patį. Vieną dieną Edvardas pasimeta. Glūdėdamas vandenyno gelmėse, šokdamas gatvėje, susitikdamas su keisčiausiais žmonėmis, triušis supranta, kad jo širdis sukurta mylėti. Ieškodamas kelio namo jis keliauja iš rankų į rankas, mokosi vertinti draugystę, ima suprasti, kas yra meilė, prisirišimas, ilgesys. „Atverk savo širdį – ir kas nors ateis. Kas nors tikrai tavęs ateis“, – toks spektaklio moto. „Kiekviena meilė yra kelias. Šiandien, manau, tai – labai aktualu. Galvoti ne apie tai, kodėl manęs nemyli, bet ką aš myliu ir kaip myliu. Ką padariau, kad mylimas žmogus jaustųsi laimingesnis. Juk meilė – tai yra davimas, dalinimasis nelaukiant atsako. Manau, kad ši istorija turėtų būti įdomi visai šeimai“, – sakė spektaklio režisierė Gintarė Radvilavičiūtė.
Klaipėdos lėlių teatras, kovo 7 d. 12 val.
Šio unikalaus spektaklio – projekto autoriui ir režisieriui Donatui Savickiui bei dailininkei, Donato žmonai Angelinai Furmaniuk – Savickienei idėja sukurti spektaklį kūdikiams kilo susilaukus savo vaikelio. Šio projekto tikslas – ugdyti lėlių teatro žiūrovus nuo kūdikystės ir užpildyti patiems mažiausiems vaikams iki trejų metų bei juo auginantiems tėveliams skirtų renginių spragą. „Miego pagalvėlės – sapnų pasakėlės„ – trys spektakliai apie mus supančią aplinką: dangų, vandenį, žemę. Kiekvienoje serijoje skirtingą stichiją atskleidžia vis kitoks siužetas, forma, vizualinis sprendimas, atmosfera. Pirmoji serija „Sapnų pasakėlė – diena/naktis“ pasakoja apie dangaus gyventojus: saulę, debesis, lietų, paukščius, vaivorykštę…
Klaipėdos lėlių teatras, kovo 8 d. 11 ir 12 val.
Tokias įsimintinas „Disney“ ir „Pixar“ kino studijų animacines istorijas kaip „Monstrų universitetas“, „Išvirkščias pasaulis“, „Koko“, „Nerealieji 2“ ir šiemet „Oskaru“ apdovanotą „Žaislų istoriją 4“ kūręs JAV animatorius ir režisierius Danas Scanlonas pristato naują istoriją – pagal orginalų scenarijų sukurtą animacinį filmą „Pirmyn“, kuris mus nukelia į neįprastai paprastą fantazijų pasaulį. Jame žmonės neegzistuoja. Čia gyvena elfai, troliai ir fėjos, o vienaragiai yra tokie pat įprasti kaip katės ir šunys mūsų namuose bei kiemuose. Ir pats gyvenimas – be jokių didelių stebuklų, visi pasakiški herojai gyvena žmogiškai įprastai. Tik dviem broliams elfams – Barliui ir Janui – neduoda ramybės mintis, kad jų pasaulyje kur kas daugiau magijos negu jiedu žino. Ir jiedu gauna progą tą patikrinti!
Kino teatrai ir seansų laikai.
Ramiame, bet labai moderniame Robo miestelyje, vyksta negirdėti – nematyti dalykai! Meras Frankis – išsikraustė iš proto! Jo planas peržengė visas ribas! Tik paklausykit! Jam nusibodo žmonės ir gyvūnai, tad dabar jo galvoje kirba vienas planas – išvaryti visus gyventojus ir augintinius iš miesto, o jų namus atiduoti robotams! Sužinojus tokią naujieną benamiui šuniui Rodžeriui pasišiaušė visas kailis. Daug laiko praleidęs gatvėse, nukniaukęs ne vieną skanų dešrytės gabalėlį ir atidavęs juos silpnesniems gyvūnams, gatvių „Robinas Hudas“ užuodžia, kad toks mero planas geruoju nesibaigs! Iš miesto išnyks visa gyvybė!
Kino teatrai ir seansų laikai.
Kino teatrai ir seansų laikai (Utenoje).
Arktyje gyvenantis lapiukas Žaibas dirba vietiniame siuntų pristatymo skyriuje, tačiau svajoja tapti rogių kinkinio šunų vedliu. Vieną dieną jam pasitaiko puiki proga įrodyti savo tinkamumą naujoms pareigoms: į itin nuošalią Arkties vietą reikia pristatyti paslaptingą siuntinį. Žaibas nedvejodamas iškeliauja vykdyti užduotį. Nuvykęs į vietą, atkaklusis lapiukas aptinka slaptą tvirtovę, kurioje šeimininkauja piktas Otas von Vėplys, rezgantis baisų planą: ištirpdyti visą Arkties ledą ir tapti vieninteliu patvinusio pasaulio valdovu. Pasibaisėjęs Žaibas nutaria suardyti Oto von Vėplio planus, tačiau puikiai supranta, kad vienas to nepadarys. Pasitelkęs į pagalbą ištikimiausius draugus – baltąjį lokį, išsiblaškiusį albatrosą Lemį, inžinerijoje nusimanančią lapytę Džeidę, vilkiukus Diuką ir Dakotą bei porelę įtarių ūdrų, Žaibas išsirengia gelbėti pasaulio. Arktyje dar niekada nebuvo taip karšta!
Kino teatrai ir seansų laikai.
Kino teatrai ir seansų laikai (Utenoje).
Bebaimis Lencas Sterlingas yra kiečiausias šnipas pasaulyje. Nėra užduoties, kurios jis neįvykdytų; sugebėjimo, kurio nebūtų įvaldęs; pavojaus, kurio išsigąstų ir priešo, kurio nenugalėtų. Absoliučiai neįmanomas misijas jis galėtų atlikti užrištomis akimis, o eilinį kartą išgelbėtų pasaulį net vidury nakties, pažadintas iš miego. Visiška Lenco priešingybė yra moksliukas Valteris. Jis nemoka bendrauti su žmonėmis, bijo savo paties šešėlio, o užrištomis akimis sunkiai surastų kelią iki nuosavo tualeto. Tačiau Valteris yra nuostabus mokslininkas, kurio idėjos, išradimai ir prietaisai turėtų pagelbėti sunkiose misijose. Nuolat eksperimentuodamas, vieną dieną Valteris truputį prisižaidžia: jo moksliniai bandymai Lencą paverčia… balandžiu. Super elegantiškas ir žavus šnipas tampa burkuojančiu balandžiu išsprogusiomis akimis. Atvirtimo žmogumi procesas – nei rgeitas, nei paprastas, o pasaulio gelbėjimas – nelaukia! Keistoji porelė turi staigiai išmokti dirbti kartu, nes pavojus didėja sulig kiekviena minute…
Kino teatrai ir seansų laikai.
Viena laukiamiausių animacinių istorijų sugrįžta su nauju pasakojimu apie draugystę ir meilę, ir apie nesibaigiančias sesių princesių išdaigas, kurios šįkart pareikalauja ypatingos – karališkos – ištvermės ir ryžto! Pirmojoje filmo dalyje princesė Elza negalėjo suvaldyti savo galių ir todėl pabėgo ir įsikūrė ledo rūmuose, aukštai kalnuose. Vyresnės sesutės pasiilgusi princesė Ana, padedama Kristofo, jo elnio Sveno ir sniego senio Olafo, suranda ir išgelbsti Elzą. Sugrįžus Elzai, laimingoje dviejų seserų valdomoje karalystėje įsivyrauja taika, laimė ir meilė. Tačiau, nors ir išmokusi kontroliuoti pragaištingas savo galias, jų visiškai atsikratyti Elza niekaip nesugeba. Dar daugiau – praėjus keleriems metams, mergina ima girdėti balsą ir jausti paslaptingą jėgą, kviečiančią ją keliauti į šiaurę. Šiam troškimui vis labiau stiprėjant, Elza nebeištveria ir viską papasakoja Anai. Veikli jaunoji princesė nutaria griebti elnią už ragų ir išsiaiškinti, kokios jėgos neduoda ramybės jos mylimai sesutei.
Kino teatrai ir seansų laikai.
