Savaitės virtualių kultūrinių renginių Lietuvoje kalendorius (vasario 22–28 d.)

Reklama

Publikuota: 2021 m. 21 vasario d. 23:27

Savaitės virtualių kultūrinių renginių Lietuvoje kalendorius

Vasaris 22 - 28

Paroda „SALVE, VILNIUS, kitaip“

Tapyba, Skulptūra ir instaliacija

Tapytojai bei skulptoriai dalyvauja tęstinėje parodoje, šįkart kiek pakeistu pavadinimu – „SALVE, VILNIUS, kitaip“. „Vilniaus galerija“ kviečia apsilankyti virtualioje parodos galerijoje ir pasigrožėti menininkų darbais. Parodos idėją įkvėpė neįprasta šių dienų situacija pasaulyje ir Lietuvoje, kai esame priversti žvelgti į pasaulį ir kurti, klusniai užsidarę savuose „burbuluose“ – namuose, studijose. Tad šįkart parodos dalyviams iškelta sąlyga – pateikti apvalių, aptakių formų kūrinius – įgyjo naują, kone simbolinę prasmę.
Virtualią parodos fotogaleriją galima rasti čia.

Virtualūs lietartūros ir kino susitikimai: Karolina Jakaitė ir Giedrė Žickytė

Kita

Vilniaus centrinė biblioteka kartu su kino mokykla Youngblood pristato virtualių kino ir literatūros susitikimų ciklą, kurių metu susitinka rašytojai, šiemet nominuoti Metų knygos rinkimuose ir kino kūrėjai.
Kviečiame prisijungti ir stebėti gyvus pokalbius su svečiais – literatūros ir kino kūrėjais kalbėtis apie juos jungiančias temas, kurias jie nagrinėja skirtingose srityse.
Pokalbius moderuos LRT kultūros žurnalistė Austėja Kuskienė.
Pokalbių ciklą užbaigs dizaino istorijos tyrėja Karolina Jakaitė („Šaltojo karo kapsulė“) ir dokumentinio kino režisierė Giedrė Žickytė, praėjusiais metais tarptautiniuose kino festivaliuose pristačiusi naujausią savo filmą „Šuolis“, pasakojantį apie laisvės simboliu 1970 metais tapusį lietuvį jūreivį Simą Kudirką, mėginusį pabėgti iš Sovietų Sąjungos į JAV.
Vilniaus centrinė biblioteka, kino mokykla Youngblood, vasario 18 d. 20 val.

„Knygų savaitė“

Kita

Skaityti ir taip prisiminti mažus kasdienybės malonumus, puslapiuose susitikti naujų pažįstamų, keliauti ar linksmintis vakarėliuose – šito negali atimti nei karantinas, nei pandemija. Kaip ir noro dalyvauti renginiuose, kuriuose susitinka visi, neabejingi knygoms. Todėl vasario 22–28 dienomis leidyklos kviečia į virtualią knygų šventę!
Visą savaitę įvairiose platformose – nuo televizijos eterio iki naujienų portalų ir socialinių tinklų – vyks diskusijos apie literatūrą, naujų ir skaitytojų itin laukiamų knygų pristatymai bei kiti renginiai. Su Lietuvos skaitytojais bendraus dar mūsų šalyje nesilankę pasaulinio garso autoriai. „Knygų savaitė“ – įkvėpimo, susitikimų ir žinių pilna savaitė visiems skaitantiems, rašantiems ir mylintiems knygas.
Virtualaus renginio nuorodą galima rasti čia.

Virtualus susitikimas su rašytoja Lina Ever (Neverbickienė)

Kita

„Pasakų kartais reikia ir suaugusioms mergaitėms, nesvarbu, joms penkeri ar penkiasdešimt“, – neabejoja rašytoja Lina Ever, kurios plunksnai priklauso ir Ramunės Lė slapyvardžiu pasirašyti romanai.
Kviečiame į virtualų susitikimą su rašytoja, žurnaliste, tinklaraštininke Lina Ever.

Autorė parašė 4 romanus, knygą „Kelyje. 100000 žingsnių su kunigu A.Toliatu” bei romanų trilogiją „Vestuvių fėjos“.

L. Ever Berlyne organizuoja žygius, eksursijas.

Autorė su šeima gyvena savo svajonių mieste Berlyne, kurio atmosferą ji talentingai ir intriguojamai atkuria romanuose, straipsniuose ir savo tinklaraštyje.
Tauragės B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka, vasario 23 d. 15 val.

Kazys Varnelis: „Begalybės link“

Tapyba

Dailininkas kelis dešimtmečius praleido kurdamas bažnytinius interjerus, baldus, altorius, klausyklas ir net liturginius reikmenis lietuvių išeivijos šventovėms Amerikoje. Parodoje bus galima išvysti niekuomet anksčiau neeksponuotus XX a. 5–7 dešimtmečiais sukurtus eskizus, daugiausia atspindinčius dailininko Čikagoje įsteigtų Bažnytinio meno dirbtuvių laikotarpį. Daugelis šių projektų buvo įgyvendinti, tačiau šiandien išlikę tik parodoje eksponuojamuose piešiniuose, mat vėlesnių rekonstrukcijų metu K. Varnelio kurti maldos namų interjerai prarado pirminį vaizdą.
LNM Kazio Varnelio namai-muziejus, vasario 24 d. 18 val.

Virtuali paskaita „Lietuvių ginkluotės bruožai ir pagrindinės tendencijos XIII-XIV a.“

Kita

Apie XIII–XIV a. lietuvių ginkluotę istorijos šaltiniai pasakoja itin lakoniškai. Vienintelis kelias sužinoti šiek tiek daugiau – išsami archeologinių duomenų analizė, pasitelkiant tarpdisciplininių tyrimų duomenis, gretutinių mokslų šaltinius ir kaimyninių šalių analogijas. Atlikus pirminį tyrimą, pavyko susidaryti tam tikrą vaizdą apie minėto laikotarpio lietuvių ginkluotės bruožus ir pagrindines raidos tendencijas. Paaiškėjo ne tik ryškesnės militaristinės įtakos kryptys, bet ir vietinės ginkluotės unikalumas, išskiriantis lietuvių karius bendrame Viduramžių Europos kontekste.
Paskaitos pranešėjas – parodos idėjos, koncepcijos ir ekspozicijos plano autorius, Valdovų rūmų muziejaus mokslininkas dr. Paulius Bugys.
Valdovų rūmai, vasario 25 d.

„Exegi monumentum: Lietuvos rašytojų įamžinimas“

Kita

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje parengta paroda, atspindinti aštuonių žymiausių Lietuvos rašytojų įamžinimo kaitą. Parodos eksponatai – nuo delne lengvai telpančių pašto ženklų iki solidžiai atrodančių portretų. Kaip laikų tėkmėje matytas Kristijonas Donelaitis, Simonas Daukantas, Vincas Kudirka, Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė Žemaitė, Jonas Mačiulis-Maironis, Salomėja Nėris, Bernardas Brazdžionis ir Jurga Ivanauskaitė? Kviečiame pasmalsauti ir apžiūrėti parodą virtualiai. „Pasistačiau paminklą, tvaresnį už varį…“ – kadaise rašė romėnų poetas Horacijus. Būtent ši eilutė ir slypi už lotyniškai prasidedančio parodos pavadinimo „Exegi monumentum: Lietuvos rašytojų įamžinimas“. Juk dažnai paminklai rašytojams dunkso nepastebimi it fonas – tai kartais įplieskia ugningas diskusijas viešojoje erdvėje. Šia paroda Nacionalinė biblioteka kviečia atsitraukti nuo dienos aktualijų ir įdėmiai apsidairius atrasti rašytojų įamžinimo formas iš šimtametės istorijos perspektyvos.
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo biblioteka, vasario 11–kovo 14 d.

Irma Leščinskaitė: „Tikrovės šešėlių atvaizdai“

Tapyba, Skulptūra ir instaliacija

Dailininkų sąjungos galerijoje be atidaromojo renginio pradeda veikti menininkės Irmos Leščinskaitės tapybos, objektų ir instaliacijų paroda „Tikrovės šešėlių atvaizdai“. Lankytojai kviečiami apžiūrėti parodą per vitrininius galerijos langus.
Ignas Kazakevičius: „Irma niekada nedirbo à la prima tiesiogine to žodžio prasme. Ankstesniais etapais atrodė, kad kiekvienu tapybos seansu ji tarsi siekia perrašyti, užkloti naujais faktais asmeninę istoriją, atveriant ir gesinant realybės properšas. Per ilgą tapymo, kompozicijos formavimo laiką svarbiausiu kriterijumi tampa kokybės, t. y. estetinės harmonijos, kompozicijos skaičiavimo, kategorija. Darbuose nebelieka pirminio intuityvaus ir emocinio jausmo, jie transformuojasi, kol išsikristalizuoja į formos, spalvos kompozicinius junginius, informacinius vienetus sudarančias struktūras. Gretinant kontrastus, autorės teigimu, gali atsiverti tikrumo prošvaistės, kuriose šmėžuoja blausūs, išnykusių, bet žmogaus atmintyje vis dar gyvų tikrovės vaizdinių šešėliai.“
Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) veiks iki kovo 9 d.

„Baltarusijos ateitį kuriančios moterys“

Kita

Po 2020 m. rugpjūčio 9 d. įvykusių prezidento rinkimų Baltarusijoje prasidėjo masiniai protestai. Jėgos struktūros netrukus reagavo kelias dienas trunkančiu smurtu, sulaikytų protestuotojų ir atsitiktinių asmenų kankinimu. Rugpjūčio 12 d. baltarusių merginų grupelė nusprendė išeiti į gatves, rodydamos paramą aukoms ir reikalaudamos nutraukti smurtą. Per kelias valandas „Telegram“ kanalas „Baltarusijos moterys“ sulaukė daugiau kaip 10 000 prenumeratorių. Kanalo administratoriai prisipažino nesitikėję, kad šis judėjimas taip sparčiai išplis ir įgis tiek daug sekėjų. Taigi, tą rytą keli tūkstančiai baltai vilkinčių Baltarusijos moterų su gėlėmis rankose išėjo į gatves ir sustojo į gyvą solidarumo grandinę. Tai buvo vienas svarbiausių Baltarusijos protestų momentų. Po kelias dienas trukusio beprecedenčio smurto ir trijų dienų izoliacijos (visoje šalyje buvo išjungtas internetas) moterų solidarumo akcijos prilygo gryno oro gurkšniui, padėjo protestus nukreipti taikiu keliu ir suteikti vilties baltarusiams.
MO muziejuje veiks iki kovo 4 d.

M. Jankaus tapybos paroda

Tapyba

Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus galerijoje – nauja paroda – Martino Jankaus kūryba. Tapybos darbus kviečiame apžiūrėti virtualioje erdvėje.
Martinas Jankus gimė 1970 m. 1988 m. baigė M. K. Čiurlionio mokyklą. 1988–1992 m. studijavo tapybą Vilniaus dailės institute. Nuo 1995 m. yra Dailininkų sąjungos narys.
Nuo pirmos ekspozicijos 1991 m. galerijoje „Langas“ autorius surengė 20 personalinių parodų, yra daugelio trienalių ir bienalių dalyvis. Su dailės parodomis reprezentavo Lietuvos tapybą Vokietijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Gruzijoje ir kt. Darbų yra ne viename muziejuje ir privačiose kolekcijose.
Šioje kamerinėje parodoje akcentuojamas užtvankos ir tvenkinio motyvas; darbai nutapyti konkrečiose geografinėse vietose, t. y. Naujojoje Vilnioje ir Dubičių kaime. Šių vietovių vaizdai kaitaliojasi ir kartais persipina. Paskutiniai darbai sukurti lapkritį ir gruodį, kai šviesos esama mažai, bet ji yra sakrali, turinti neįkainojamą vertę.
Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus galerijoje veiks iki kovo 31 d.

„Trys spalvos vaikų kambaryje“

Kita

Žaislų muziejus tradiciškai kviečia ieškoti savo aplinkoje trispalvės derinių, fotografuoti juos ir dalintis. Šįkart kviečiame paieškoti geltonos–žalios–raudonos vaikų kambaryje. Gal iškart pastebėsite, o gal reikės prieš tai kartu su vaikais pažaisti. Pakraustykite žaislų dėžes, pastatykite bokštus, išdėliokite žaislų rikiuotę ir pamatysite, kiek daug įdomių kadrų galite užfiksuoti. Kviečiame savo vaizdus siųsti į info@zaislumuziejus.lt arba dalintis tiesiai Žaislų muziejus socialinio tinklo FB paskyroje, renginyje „Trys spalvos vaikų kambaryje“.
Žaislų muziejus, vasario 16 d. 12 val. – kovo 11 d. 12 val.

„Istorija ir atmintis. Romano Borisovo akvarelės"

Tapyba

Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose pristatoma garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo darbų paroda – „Istorija ir atmintis. Romano Borisovo akvarelės“, kurioje rodomi per daugiau nei keturis dešimtmečius sukurti 78 išskirtiniai darbai – akvarelės ir eskizai, atskleidžiantys nykstantį architektūros paveldą – senąsias bažnyčias ir koplyčias, rūmų ir pilių griuvėsius, skersgatvius ir kiemus. Parodos struktūrą diktavo platus autoriaus geografinis, istorinis matymas ir nykstančio paveldo problematika. Todėl nenuostabu, kad parodoje šalia svarbiausio istorinio centro – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinės Vilniaus (Senasis Vilnius – I dalis) – lankytojui pristatomi dabartinėje Ukrainoje ir Baltarusioje esantys kultūros paveldo objektai (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas – II dalis) bei smarkiai besikeičianti, nykstanti ir vis mažiau senosios istorinės tapatybės turinti Rytų Prūsija (III dalis), kurią norėtųsi vadinti išimtinai Kaliningradu.
Valdovų rūmuose veiks iki birželio 20 d.

Virtualus turas po parodą „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“

Fotografija, Kita

Lietuvos nacionalinis muziejus pristato virtualų turą po tarptautinio dėmesio sulaukusią parodą, kurioje pasakojama apie 1863–1864 m. sukilimą ir jo dalyvius. Virtualioje parodoje lankytojas pats renkasi, kokiu keliu eiti ir į kurią kamerą užeiti. Kamerose ar pakeliui į jas esantys interaktyvūs taškai su vaizdine, tekstine, garsine informacija pasakoja apie svarbiausius parodos eksponatus ir padeda atkurti asmenines 1863–1864 m. sukilėlių istorijas. Didelę dalį neeilinėje aplinkoje eksponuotos parodos eksponatų sudaro archeologinių tyrimų medžiaga, sukilimą iliustruojantys dokumentai, fotografijos bei asmeniniai sukilimo dalyvių daiktai, tarp kurių – vestuvinis Zigmanto Sierakausko žiedas ir unikalus vieno iš sukilėlių – Eduardo Čaplinskio – kalkėse išlikęs veido atspaudas. Virtualios parodos dalimi tapo ir du filmai, kuriuos lankytojai galėjo matyti parodoje.
Virtualaus turo po parodą nuorodą galima rasti čia.

Virtualus turas po parodą „Kodėl taip sunku mylėti?“

Kinas, Kita

„Kodėl taip sunku mylėti?“ pasakoja apie tai, kaip gyvenime žmonės siekia balanso: pasirinkdami tarp gėrio ir blogio, siekdami panaikinti skirtis tarp turtuolių ir vargšų, nelygybę tarp moterų ir vyrų, susipriešinimą tarp kartų ar rasių. Eksponuojami žymių lietuvių menininkų kūriniai atskleidžia žiaurias istorines aplinkybes, paveikusias mūsų valstybę: okupacijas, laisvės siekį ir drastiškus socialinius pokyčius. Paroda labai kinematografiška. Joje svarbūs visi elementai: šviesos, garsas, vaizdas, netgi – lietaus instaliacija. Žinoma, šiame ture negalime perteikti visų šviesų ir garso elementų, tačiau parodos kūriniai tikslingai užfiksuoti originaliame parodiniame apšvietime. Taigi nenustebkite, kad apšvietimas gali keistis, o kai kurie kūriniai galbūt gali atsispindėti. Taip pat nepraleiskite pagrindinės vaizdo instaliacijos – menininkų dukros Pip įkvėptos veikėjos Susa Bubble pasakojimo. Vaizdo pasakojimą rasite virtualiame ture patalpoje priešais sraigtinius MO muziejaus laiptus.
Virtualaus turo nuorodą galima rasti čia.

Virtualus turas po parodą „Mekas mirksi geriau“

Fotografija

„Kviečiame turiningai užpildyti karantino rutiną ir pasižvalgyti po Jono Meko filmų kadrus – užfiksuotą jo aplinką, draugus bei artimuosius. Tai be galo įdomios vizualios istorijos“, – teigia Milda Ivanauskienė, MO muziejaus direktorė. Eksponuojamose J. Meko fotografijose galima pamatyti ne vieną žymų veikėją – Yoko Ono, Johną Lennoną, Andy Warholą, Nam June Paiką, Elvį Preslį ar Jurgį Mačiūną. Visgi jie Meko kadruose nėra tikslingai fiksuojami, o tampa bendro Niujorko kultūrinio konteksto dalimi. Daliai šių menininkų J. Mekas padarė įtaką arba pats įvairiai prisidėjo prie jų darbų. Pavyzdžiui, Andy Warholas keletą mėnesių vis užeidavo į J. Meko loftą ir stebėjo jo veiklą. Tik tada J. Mekas sužinojo, kad pas jį lankosi JAV poparto žvaigždė. Mekas paskatino A. Warholą imti kino kamerą į rankas ir padėjo nufilmuoti vieną pirmųjų jo filmų „Imperija” (1964 m.).
Virtualaus turo nuorodą galima rasti čia.

Virtualus turas po parodą „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“

Kita

Vis dar negalime susitikti muziejuje gyvai, tačiau kviečiame į virtualią ekskursiją su MO gidu po lankomiausią parodą „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“!
Pirmasis mūsų laisvės dešimtmetis buvo ne vien šalies, bet mūsų pačių naujų istorijų pradžia. Unifikuotą deficito visuomenę pakeitė vartojimo ideologiją išpažįstančios socialiai ir realiai spalvingos rūšys, kurių kiekviena kovojo dėl vietos po Saule. Stulbinanti naujovių gausa keitė santykius, o atsiradusios galimybės vertė mėginti ir rizikuoti. Lyg revoliucijos karnavale maišėsi apačios su viršūnėmis, keitėsi žmonių statusai, meną nokautavo kičas. Ši paroda – tai mūsų visų sunešti „archeologiniai“ atsiminimai apie neoficialų valstybės radimąsi, apie gimusią naują kultūrą. Tai ir atsakymai apie jos kilmę – ir apie tai, kodėl šiandien esame būtent šiame evoliucinės spiralės taške.
Virtualaus turo nuorodą galima rasti čia.

Mokslinis dokumentinis filmas „Kapas 27/3. Vanago sugrįžimas“

Kinas

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro sukurtas mokslinis dokumentinis filmas „Kapas 27/3. Vanago sugrįžimas“ (režisierius A. Kuzmickas), pasakojantis apie LGGRT centro, Vilniaus universiteto ir kitų institucijų mokslininkų vykdytas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų paieškas ir mokslinius tyrimus.
Virtualaus filmo nuorodą galima rasti čia.

Filmas „Atiduok Tėvynei, ką privalai“

Kinas

Filme pasakojama apie visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimą, kuris įvyko 1949-ųjų žiemą Radviliškio rajone, Minaičių kaime, Stanislovo Mikniaus sodyboje įrengtame bunkeryje. 1949 m. vasario 16 d. ten buvo pasirašyta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio politinė deklaracija, patvirtinusi partizanų siekį atkurti nepriklausomą demokratinę valstybę. Liudininkų pasakojimai ir bunkerio vietoje atlikti archeologiniai tyrimai padeda prisiliesti prie didvyriškų partizaninių kovų istorijos.
Virtualaus filmo nuorodą galima rasti čia.

Prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“

Kinas

Jau 16-ąjį kartą kino festivalis „Žiemos ekranai“ savo ištikimiems žiūrovams Lietuvoje pristato naujų ir išskirtinių prancūziškų filmų programą. Reaguojant į pandemijos diktuojamus apribojimus, festivalis atsinaujina ir visoje Lietuvoje gyvenančius prancūzų kino mėgėjus kviečia susitikti virtualioje erdvėje. Šiuo sudėtingu laiku menas kuria kaip niekad svarbius susitikimo taškus, leidžiančius bendrauti, mąstyti, stebėti ir kelti klausimus apie mūsų visų išgyvenamą dabartį. Tradiciškai „Žiemos ekranuose“ pristatysime jaunosios kartos prancūziško kino kūrėjų darbus. Jūsų lauks aštuoni pagrindinės festivalio programos filmai spinduliuojantys įvairovę ir jaunatviškumą.
Virtualių filmų nuorodą galima rasti čia.

„Juozo Kazlausko Šiaurė“: virtuali fotoparoda

Fotografija

Šiaurė – tai ne tik vieta, bet ir jausmas, visą gyvenimą lydėjęs fotografą, kino operatorių ir režisierių Juozą Kazlauską (1941–2002). Iš pradžių į ją patekęs ne savo noru, vėliau jis naudojosi visomis galimybės ten sugrįžti. Šalia Tado Ivanausko, Antano Žmuidzinavičiaus ir kitų, Juozas Kazlauskas buvo vienas iš kelių Lietuvos žmonių, priartėjusių prie Šiaurės poliaus, pats ir priartinęs bei supažindinęs mus su skambiais, pasaulinio garso vardais Arkties vandenyne. Jo dienoraščiai ir fotografijos puikiai iliustruoja geografijos ir istorijos faktus, supažindina su Šiaurės tautelių gyvenimu bei papročiais. Šioje virtualioje parodoje pateikiamos 40 fotografijų iš ciklų „Prie Karos jūros“ (Jurgos tundra, 1975 m.), „Vilhelmo Barenco karavelės beieškant“ (Naujoji Žemė, 1979 m.), „Arkties atradėjų keliais“ (Naujoji Žemė, 1982 m.) ir „Dingusių poliarinių ekspedicijų pėdsakais“ (Prano Juozapo Žemė, 1985 m.).
Virtualios parodos nuorodą galima rasti čia.

Virtualių koncertų ciklas „Avanscena #5“

Koncertas

Teatrą užpildo šviesa, muzika grįžta į sceną… Šįkart tam, kad skambėtų jūsų namuose. Virtualių koncertų ciklas „Avanscena #6“.
Šio vakaro „Avanscenos“ koncerte – dviejų teatro solistų rečitalis. Sopranas Regina Šilinskaitė dovanoja Jums ypatingą, poetišką prancūzų muzikos programą, Gabrielio Fauré ir Franciso Poulenco kūrinius. Tuo tarpu Mindaugas Jankauskas koncerte dainuoja nuostabias operečių arijas.
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, vasario 27 d. 19 val.

Virtualūs parodų trečiadieniai ir šeimų šeštadieniai

Kita

Lietuvos nacionalinis muziejus antrojo karantino metu atgaivina rubriką #kąveiktikaineveikiame ir kviečia lankytojus į virtualius susitikimus. Įprastai Lietuvos nacionaliniame muziejuje naujausios parodos atidaromos trečiadieniais, tačiau nuo šiol tai bus laikas, kai muziejus su lankytojais vis kitoje parodoje susitiks virtualiai. Šeštadienis muziejuje – tai šeimų diena. Mažieji lankytojai kviečiami žiūrėti virtualias pamokėles, kurias lydės specialiai paruoštos užduotys.
Virtualių parodų nuorodą galima rasti čia.

„Valerijonas Vytautas Jucys: gyvenimas, paskirtas knygos ženklui“

Grafika, Fotografija, Kita

Virtuali paroda skiriama grafiko Valerijono Vytauto Jucio (1930-2016) 90-osioms gimimo metinėms. Valerijonas Vytautas Jucys – dailininkas, grafikas, vienas žinomiausių Lietuvoje ekslibrisų kūrėjų, nuolatinis Lietuvos ekslibrisų parodų ir tarptautinių Vilniaus ekslibrisų bienalių kuratorius bei dalyvis, knygų iliustratorius ir apipavidalintojas, estampų, plakatų autorius – šių metų gruodžio 18 dieną būtų šventęs 90-ąjį jubiliejų. Jis Lietuvos nacionaliniam muziejui 2015– 2016 metais padovanojo 932 paties sukurtus ekslibrisus, ilgai kauptą ir saugotą Lietuvos bei užsienio autorių lietuviškų ir lituanistinių ekslibrisų rinkinį, kurį sudaro daugiau kaip 10300 knygos ženklų, beveik 400 ekslibrisų kolekciją „Erotika“ ir arti 300 vienetų autorinių naujametinių atvirukų rinkinį. Didžioji dalis knygos ženklų buvo eksponuojami įvairiose parodose ir tarptautinėse bienalėse, pelnė apdovanojimus. Parodoje pristatomi mažosios grafikos kūriniai iš dovanoto rinkinio. Virtualią parodą parengė Daiva Narkauskienė.
Virtualios parodos nuorodą galima rasti čia.

„Sujungtomis pajėgomis“: Steigiamasis Seimas ‒ šiandieninės demokratijos ištakos

Fotografija, Kita

1920 m. gegužės 15 d. pradėjo darbą pirmasis šiuolaikinis Lietuvos parlamentas ‒ Steigiamasis Seimas. Jis užbaigė, kaip tada atrodė, ilgokai užtrukusį valdžios laikinumo metą ir atvertė naują valstybės gyvenimo lapą. Lietuva tapo demokratine respublika su nuolatine Konstitucija, sava valiuta litu, reglamentuotai veikiančiomis valstybinėmis institucijomis, Seime priimamu valstybės biudžetu. Balandžio viduryje Lietuvos žmones į miestelių ir miestų gatves išvedė pirmieji visuotiniai parlamento rinkimai. Rinkimai nuvainikavo kai kuriuos iškilius jauno lietuvių politinio gyvenimo „senbuvius“, ankstesnius valstybės vadovus, bet į Lietuvos ateities lėmėjų gretas stojo daugybė kartais tik draugijose ar savo valsčiuje žinomų politikos naujokų. Didžiai demokratiškas Steigiamasis Seimas tapo ir valstybinės politikos, ir bendro darbo mokykla. Greta kilmingųjų sėdėjo bežemiai, baigusių tik pradinį mokslą buvo gerokai daugiau nei profesorių.
Virtualios parodos nuorodą galima rasti čia.

„Vienos šeimos portretas“

Tapyba

„Motinystė yra tai, kas nekalba. Ir ne todėl, kad nenori kalbėti – ji neturi kalbos, ji yra tai, kas neišreiškiama žodžiais“. Ši rašytojos Vandos Juknaitės įžvalga nuskamba tarsi Onos Römerienės (1895‒1974) kūrybos refleksija. Apie savos kasdienybės džiaugsmus ir iššūkius dailininkė mums liudija ne žodžiais, o talentingais teptuko brūkštelėjimais. Kviečiame susipažinti su Lietuvos nacionalinio muziejaus fonduose saugomais garsių menininkų giminės atstovės Onos Römerienės paveikslais. Jie – vertingas liudijimas apie sudėtingą moters ir jos šeimos gyvenimo kasdienybę dviejų pasaulinių karų įrėmintame pasaulyje. Pagimdžiusi septynis vaikus, iš kurių du palaidojo vaikystėje, ir praleidusi dvidešimt metų streso kupinoje santuokoje, Ona Römerienė prarado viltį pakeisti sutuoktinio charakterį, todėl 1939 metais pasiryžo pasipriešinti sutuoktinio reikalavimams ir su mylimais vaikas daugiau nebesiskirti. Tačiau planus sujaukė prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas.
Virtualios parodos nuorodą galima rasti čia.

„Nuo SACRO iki PROFANO“

Kita

Ši paroda – tai jau ketvirtasis Nacionalinio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muziejaus tarptautinio bendradarbiavimo projektas, rengiamas Vilniuje kartu su kultūros ir bažnytinėmis institucijomis ir Italijos kolekcininkais. Ankstesni panašūs projektai – tarptautinės parodos „Europos viduramžių ir renesanso gobelenai. Gijomis išausta istorija“ (2014–2015), „Spalvų alchemija. Skaljolos meno kūriniai iš Bianco Bianchi kolekcijos Florencijoje“ (2016) ir „Florencija renesanso ir baroko laikais. Tapyba iš fondo Cassa di Risparmio di Firenze ir banko CR Firenze kolekcijų“ (2018) – sulaukė itin didelio Lietuvos kultūrinės visuomenės susidomėjimo. Bendro europinio kultūros paveldo pristatymas primena ir apie Lietuvos istorinius ryšius su svarbiausiais Europos kultūros centrais ir padeda įsivaizduoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų turėtas meno kolekcijas, kurios dėl valstybingumo praradimo, karų ir kitų negandų XVII–XX a. buvo iš dalies ar visiškai sunaikintos ir išblaškytos po visą pasaulį.
Virtualios ekskursijos po parodą nuoroda čia.

„Įstabioji teatro istorija“

Kita

Jau šį šeštadienį, gruodžio 19 d. 18.30 min. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus pradeda didžiausią savo istorijoje projektą – parodą po atviru dangumi „Įstabioji teatro istorija“, skirtą Valstybės teatro 100-mečiui. Tai šimtas eksponatų iš muziejaus aukso fondo – režisierių, aktorių, atlikėjų, dailininkų, spektaklių fotografijos, plakatai, eskizai, kita unikali medžiaga, ženklinanti Lietuvos profesionaliojo teatro kūrimąsi, 1920 –1940 m. meninius pasiekimus, jų svarbą mūsų dienų teatrui, gerai žinomam, ryškiai skambančiam pasaulinėje scenoje. Jau nuo pirmadienio įvairiose sostinės vietose miestelėnų dėmesį patrauks pirmoji dalis Lietuvos kultūros istoriją įprasminusių plakatų.
Parodos po atviru dangumi nuorodą galima rasti čia.

„Pergalingos 1989-ųjų Kūčios: Molotovo–Ribbentropo pakto nuvainikavimas“

Fotografija, Kita

Paroda, kuri bus eksponuojama Valstybės pažinimo centro interneto svetainėje, suteiks plačiajai visuomenei galimybę išsamiau susipažinti su lietuvių tautos kovos už Molotovo–Ribbentropo pakto slaptųjų protokolų pripažinimą ir pasmerkimą istorija, kurią pastaruoju metu bando perrašinėti ir klastoti nedraugiškos jėgos. Virtualios parodos lankytojai galės susipažinti su Molotovo–Ribbentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų faksimilėmis, kurias Prezidento prašymu Lietuvai sutiko perduoti Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Plačiajai visuomenei taip pat bus pristatytos Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomos dokumentinės nuotraukos, pasakojančios apie lietuvių protesto akcijas bei mitingus išeivijoje ir Lietuvoje 1953–1989 m. laikotarpiu, bei reikšmingas 1989 m. gruodžio 24 d. Sovietų Sąjungos Liaudies deputatų suvažiavimo nutarimas. Visą šią archyvinę medžiagą lydės išsamūs parodos kuratoriaus, istoriko dr. Algimanto Kasparavičiaus komentarai.
Virtualios parodos nuorodą galima rasti čia.

Tomasas Dolabelas (Tommaso Dolabella): „Maskvos caro Vasilijaus Šuiskio ištikimybės priesaika 1611 m. Abiejų Tautų Respublikos seime“

Tapyba, Kita

Tai vieno įspūdingo, reikšmingus 400 metų senumo istorinius Lietuvos, Lenkijos ir Maskvos valstybių įvykius menančio, monumentaliais matmenimis (beveik 3,5 x 3,5 m) išsiskiriančio eksponato paroda. Šis kūrinys – žinomo italų dailininko Tomaso Dolabelos (Tommaso Dolabella, ~1570–1650) ar jo aplinkos sukurtas paveikslas Maskvos caro Vasilijaus Šuiskio ištikimybės priesaika 1611 m. Abiejų Tautų Respublikos seime. Paveikslas primena tiek konkrečią pergalę, tiek ir visą Abiejų Tautų Respublikos karų prieš Maskvą XVII a. pradžioje istoriją. Paveikslo Maskvos caro Vasilijaus Šuiskio ištikimybės priesaika 1611 m. Abiejų Tautų Respublikos seime siužetas liudija, kad Liublino unijos sukurta Abiejų Tautų Respublika, suvienijusi Lenkijos Karalystę ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę bei jos tautas – lenkus, lietuvius, ukrainiečius, baltarusius, – ne tik sugebėjo atsispirti agresijai iš Rytų, bet ir suduoti itin skaudų ir žeminantį smūgį suirutę tuo metu išgyvenusiai Maskvos valstybei.
Virtualios ekskursijos po parodą nuorodą galima rasti čia.

„1918–1945 / Kaunas–Vilnius“

Tapyba, Grafika, Skulptūra ir instaliacija

Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ Užupyje surengė provokuojančią ekspoziciją, atskleidžiančią platų Kauno ir Vilniaus tarpukario bei Antrojo pasaulinio karo metų meninio gyvenimo spektrą. Paroda tarsi užduoda klausimą: „Kuo būtumėte, jei gyventumėte tarpukariu: tradicijos ir paveldo bei romantikos puoselėtojas istorinėje LDK sostinėje Vilniuje, ar laikinosios, bet naujos ir modernios sostinės statytojas Kaune?“ Šioje parodoje norėjome palyginti dviejų miestų meninio gyvenimo kontekstus, skirti daugiau dėmesio socialiniams ir politiniams procesams, parodoje persipina dailė ir istorija. Paroda ir sudaryta iš dviejų dalių. Pirmoji – miestų įvaizdžiai: skirtumai ir bendrumai, naujai augantis miestas Kaunas, laikinoji sostinė, ir istorinė LDK sostinė Vilnius su visai kitais akcentais. Antroji – dviejų miestų pagrindinės meno mokyklos – Kauno meno mokykla ir Stepono Batoro universitetas Vilniuje, jų panašumai ir skirtumai.
„Tartle“ parodą virtualiai aplankyti galima čia.