Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčia
Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčia

Šv. Jurgio bažnyčia | Raimondo Paknio nuotr.

Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčia stovi pačioje sostinės širdyje, šalia Gedimino prospekto, tačiau daugelis miestiečių apie ją net nenutuokia.

Bažnyčią XVI a. Radvilų valdose pastatydino Vilniaus vaivada ir Lietuvos kancleris Mikalojus Radvila kaip padėką Viešpačiui ir Dievo Motinai už pergalę prieš totorius Klecko mūšyje (1506). Gotikinę bažnyčią sunaikinus gaisrui, XVIII a. vid. Naugarduko vaivados Jurgio Radvilos iniciatyva beveik iš naujo pastatyta vėlyvojo baroko stiliaus šventovė. Statyboms, tikėtina, vadovavo architektas ir skulptorius Pranciškus Ignotas Hoferis.

Laikotarpiu tarp dviejų pasaulinių karų XX a., Czesławo Miłoszo žodžiais, tai buvo „madingiausia Vilniaus bažnyčia“.

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, 1945 m. kovo 29 d. Lietuvos TSR Liaudies komisarų taryba priėmė nutarimą Nr. 171 „Dėl Lietuvos TSR Knygų rūmų įsteigimo“. Šv. Jurgio bažnyčioje ir karmelitų vienuolyno patalpose 1946 m. įkurti Knygų rūmai ėmėsi rinkti, tvarkyti ir saugoti lietuviškus, Lietuvoje leistus kitakalbius ir lituaninius spaudinius.

Iki 2017 m., kai Knygų rūmai buvo uždaryti ir grąžinti Bažnyčiai, čia sukaupta knygų nuo XVI a. iki šių laikų: religinės ir grožinės literatūros, žinynų ir žodynų, enciklopedijų, įvairių mokslo šakų veikalų ir vadovėlių  anglų, rusų, lenkų, prancūzų, lotynų, jidiš ir hebrajų, vokiečių, latvių, estų kalbomis. Į Knygų rūmų saugyklą pateko 364 Toros. Įvairiais keliais čia atsidūrė 12 inkunabulų.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!