Menas. Kultūra. Laisvalaikis
„Pasaka apie narsią Vilniaus mergaitę ir galvažudį Žaliabarzdį“

Spalio 3-5 dienomis Vilniuje, „Litexpo“, vyksiančios parodos „Menas interjerui 2019“ metu bus eksponuojami Aldonos Liobytės „Pasakos apie narsią Vilniaus mergaitę ir galvažudį Žaliabarzdį“ iliustracijų originalai iš asmeninių Birutės Žilytės archyvų. Šia proga „Vilniaus galerijos“ iniciatyva dienos šviesą išvys jau ketvirtasis minėtos knygos leidimas. 

A. Liobytė (1915-1985) – vaikų rašytoja, aktorė, redaktorė ir vertėja, gimusi Vilniuje, kaip pati rašė, „gražiausiame pasaulio mieste“. Autorė mokėsi Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje, 1932-1935 m. Stepono Batoro universitete studijavo lenkų kalbą ir literatūrą. Už dalyvavimą lietuvių bendruomenės vakarėliuose, vaidinimuose ir kitą tautinę veiklą 1935 m. buvo ištremta iš Vilniaus krašto, vėliau humanitarines studijas baigė Kaune. 1942–1945 m. A. Liobytė buvo „Vaidilos“ teatro, 1945–1949 metais – Vilniaus dramos teatro aktorė, nuo 1949 m. vadovavo Valstybinės grožinės literatūros leidyklos Vaikų ir jaunimo literatūros redakcijai.

A. Liobytės knygų bibliografijoje – 18 pavadinimų. Beveik visų rašytojos pasakų centre – moters ar merginos paveikslas, dalia. Autorės herojės kūriniuose rodo savarankiškumą, ištvermę, narsą – savybes, kurios šiandien nuolat eskaluojamos, kalbant apie moteriškosios lyties atstovių padėtį visuomenėje.

Viename savo straipsnių vaikų literatūros tyrinėtojas Kęstutis Urba „Saulės vaduotoją“ ir „Pasaką apie narsią Vilniaus mergaitę ir galvažudį Žaliabarzdį“ analizuoja plačiau: „Kokie svarbesni jų ypatumai? Pirmiausia – už įprastas liaudies pasakas jos gerokai ilgesnės. Žinoma, jos iškart lyg ir perkelia mus į tautosakos pasaulį, kuriame – tarsi savo virtuvėje – A. Liobytė šeimininkauja su azartu, su užmoju, tai sutrinksėdama puodais, tai nusikvatodama ar užspausdama besitvenkiančią ašarą. Galvodama apie vaikus, autorė stiprina nuotykių pradą, siužetų dinamiką.“

B. Žilytė (g. 1930) – žymi Lietuvos dailininkė grafikė, knygų iliustratorė, Nacionalinės premijos laureatė. 1995 m. išleistoje knygoje „Šmaikščioji rezistentė Aldona Liobytė“ pastarąją prisimena šiltais žodžiais: „Mus pasitinka nenusakomas Aldonos Liobytės juoko skambesys kaip stebuklingos paukštės čiulbėjimas.“ „O kaip ji myli savo kraštą! Nuolat su pasididžiavimu šneka apie Lietuvos istoriją, apie Vilniaus praeitį. Gilinasi į kultūrinių vertybių prasmę. Susirūpinusi kalba apie lietuviškos kultūros palikimo sunaikinimo grėsmę. Stengiasi aprėpti dabartį su gausybe skausmo, prievartos, beviltiškumo… ir vėl skambiai juokiasi… vėl ieško meilės, grožio, vilties prošvaisčių.“

Parodoje „Menas interjerui 2019“ numatomas renginys, kurio metu bus kalbama apie A. Liobytės, Algirdo Steponavičiaus ir B. Žilytės kūrybinius ryšius, o visi panorėję turės galimybę „Pasaką apie narsią Vilniaus mergaitę ir galvažudį Žaliabarzdį“ įsigyti pirmieji.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!