Menininkų, Nacionalinės premijos laureatų Birutės Žilytės ir Algirdo Steponavičiaus 1969-1972 metais Valkininkų sanatorijoje „Pušelė“ sukurtas sienų tapybos darbas – vienas originaliausių ir novatoriškiausių minėto laikotarpio Lietuvos dailės kūrinių. Tai – dvylika pasakojimų-paveikslų, nutapytų ant 16 ir 32 metrų ilgio sienų, kurių bendras plotas siekia net 110 kvadratinių metrų.
Nors 2015 metais kūrinys paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 14550), freskos originalas Valkininkuose jau ne pirmą dešimtmetį yra apgailėtinos būklės ir toliau nyksta.
Matant tokią situaciją, projekto „Vilniaus galerija“ iniciatoriui Audriui Klimui 2016 metais kilo mintis freską prikelti skaitmeniniu pavidalu. Tų pačių metų spalio mėnesį pradėti freskos atkūrimo darbai, organizuojami bei finansuojami „Vilniaus galerijos“, buvo baigti 2018 metų vasario mėnesį. Pilnai atkurta ir ant kieto paviršiaus atspausdinta originalaus dydžio freska visuomenei pristatyta 19-osios Vilniaus knygų mugės metu „Knygų šalyje“ (LITEXPO).
Autentiškumą užtikrino pati autorė
Pagal sumanymą buvo siekiama išgauti tokią skaitmeninio spaudo kokybę, kad ji būtų kuo panašesnė į originalą, net ir žiūrint iš visai arti, tačiau tai padaryti nebuvo lengva. „Viena iš problemų ta, kad freska yra siauroje patalpoje, fotografuoti ją galima tik iš nedidelio atstumo, todėl buvo daroma daug nedidelių kadrų, kurie paskui jungti į vieną krūvą. Tik tada sujungtas vaizdas buvo retušuojamas dizainerio ir tuo pačiu derinamas su Birute, kuri labai aktyviai prisijungė prie proceso“, – „Panoramai“ yra pasakojęs A. Klimas.
Būtent tai, kad viso projekto metu atkūrimo darbus prižiūrėjo ir konsultavo viena iš autorių, užtikrina skaitmeniniu pavidalu atgimusios sienos autentiškumą, kurį jau spėjo įvertinti tiek žymūs šalies menininkai, tiek menotyrininkai. „Net ir tos freskos vietos, kurios buvo sunaikintos grubių ūkininkų, sanatorijoje tvarkiusių lubas, stačiusių naujus langus, ar paprasčiausiai subraižytos vaikų, yra pilnai atkurtos. Tai padaryta su Birutės pagalba ir tai be galo svarbu, nes turime šimtaprocentinį freskos atspaudą“, – renginio „Paslaptingas švytėjimas“ metu „Archzonoje“ yra sakiusi menotyrininė dr. Ramutė Rachlevičiūtė.
Nuo Nacionalinio dramos teatro iki MO muziejaus
Sienų tapybos atkūrimo proceso metu atlikti darbai, jų progresas ne kartą pristatyti tiek meno bei kultūros autoritetams, tiek ir plačiajai visuomenei:
- Pirmąjį atkurtą originalaus dydžio sienos fragmentą „Saulė“ 2016 metų gruodžio–2017 metų sausio mėnesiais galėjo išvysti Lietuvos nacionalinio dramos teatro lankytojai.
- 2017 metų gegužės mėnesį, „Dizaino savaitės“ metu, Klaipėdos „Namų idėjų centre“ (NIC) pristatyti jau trys atkurti freskos fragmentai.
- 2017 metų spalio 5-6 dienomis LITEXPO „Archzonoje“ vykusio renginio „Paslaptingas švytėjimas“ metu įvyko didžiosios sienos dalies premjera.
- Pirmą kartą abi skaitmeniniu būdu atkurtos sienos dalys 2018 metų vasario 22-25 dienomis eksponuotos 19-oje tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje, „Knygų šalyje“ (LITEXPO). Tai – nebe pavieniai kūrinio fragmentai, o ištisinė, autentiško dydžio siena, kurios bendras plotas siekia 110 kvadratinių metrų.
- Pilnai atkurtas kūrinys 2018 metų gegužės 9-13 dienomis, „Dizaino savaitės“ metu, pristatytas Kaune. Natūralaus dydžio skaitmeninis freskos atspaudas, nebijantis nei saulės, nei lietaus, eksponuotas „Namų idėjų centro“ (NIC) lauko teritorijoje.
- 2018 metais skaitmeniniu būdu atkurto darbo fragmentą įsigijo MO muziejus. Tai – specialiai MO muziejaus restorano interjerui adaptuotas fragmentas, sumontuotas rugpjūčio mėnesį (spauda ant aliuminio kompozito plokštės, 230 cm x 1872 cm).
„Vilniaus galerijos“ kūrėjai tikisi, kad ateityje atsiras ir toks interjeras, kurio nedaloma dalimi taps visas atkurtos B. Žilytės ir A. Steponavičiaus sienų tapybos skaitmeninis atspaudas. Kaip „Naujosios Romuvos“ straipsnyje „Paslaptingo švytėjimo sienų tapyba“ rašo Audronė Ercmonaitė, jo unikalumas – sukurta kilnojamoji nekilnojamojo meno kūrinio paroda. „Vilniaus galerija“ sieks, kad ateityje parodų, kuriose bus pristatyta viena įspūdingiausių XX amžiaus Lietuvos freskų, bus surengta tiek Vilniuje, tiek kituose Lietuvos miestuose.
„Artimai bendraudami, artimai jausdami ir artimai žvelgdami į mus supantį pasaulį, mes galėjome reikštis toje pačioje kūrinio erdvėje. Algirdo plastinė mintis savotiškai traukė mano kuriamo vaizdo dalį, o mano savaip išreikšta plastinė mintis kvietė jo savitai kuriamą reginį. Matau, kaip mano piešiama mergelė gulbė artėdama glaudžiasi prie Algirdo nupieštos akmenuotos pakrantės, o jo magiškais ženklais išraižytas devyngalvis slibinas gretinasi prie mano reginio – ant baltos drobulės nupieštos mergelės, stovinčios prieš pasaulio blogį.“ B. Žilytė („Slibinas ir mergelė“ | Foto: © „Vilniaus galerija“)
Naujųjų Valkininkų sanatorijos „Pušelė“ sienų tapyba (1969-1972)
Originalus kūrinys Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015-04-01 įsakymu Nr. ĮV-220 paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 14550)
- Autoriai: B. Žilytė (g. 1930) ir A. Steponavičius (1927-1996)
- Sukūrimo data: 1969-1972 m.
- Matmenys: 2,3 x 16 m; 2,3 x 32 m. Bendras plotas: 110 m²
- Technika: tinkas, gruntas, spalvota sintetinė tempera, vaškas
Atkurtos Valkininkų sanatorijos „Pušelė“ sienų tapybos skaitmeninis spaudas (2016-2018)
- Projekto sumanytojas ir vadovas: A. Klimas
- Fotografas: Valdas Račyla („Canon EOS 6D“ | ISO-100, f/8, 0.8 sec., 50 mm)
- Nuotraukų jungimas ir skaitmeninis restauravimas: Darius Abromaitis („Apple MacBook Pro“, „Adobe Photoshop“ CS5 / CC 2018)
- Autorinės teisės: „Vilniaus galerija“ (UAB „Vilkonda“)
- Viso projekto metu atkūrimo darbus prižiūrėjo ir konsultavo autorė B. Žilytė.
Ilgoji (viršuje) ir trumpoji (apačioje) Valkininkų sienos dalys PO ir PRIEŠ atkūrimo darbus. | Foto: © „Vilniaus galerija“