Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė1942
Lietuvos tapytoja, scenografė, kostiumų dailininkė, prisidėjusi prie daugybės lietuviškų filmų. Kūryboje atsispindi miesto vaizdai, egzotiškų kraštų ilgesys, gamtos bei miesto sąveika.
Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė1942
Lietuvos tapytoja, scenografė, kostiumų dailininkė, prisidėjusi prie daugybės lietuviškų filmų. Kūryboje atsispindi miesto vaizdai, egzotiškų kraštų ilgesys, gamtos bei miesto sąveika.
Filomena
Filomena
Filtrai
Kaina (Eur):
Kategorija:
Autoriai:
Metai:
Paveikslo/nuotraukos formatas:
Aukštis (cm):
Plotis (cm):
Pamatyti galima:
Darbai
105 €
Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė
„Monmartas II“
  • 2003
105 €
Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė
„Cafe de Fluore“
  • 2003
105 €
Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė
„Sena“
  • 2003
105 €
Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė
„Senos pakrantė“
  • 2003
105 €
Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė
„Monmartras I“
  • 2003
105 €
Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė
„Sena prie Notre Dame II“
  • 2003
105 €
Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė
„Linksmas Eifelis“
  • 2003
105 €
Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė
„Portretas su Moulin Rouge“
  • 2003
105 €
Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė
„Sena prie Notre Dame I“
  • 2003
105 €
Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė
„Rodeno sode II“
  • 2003
119 €
Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė
„Bažnyčios 1“
  • 2013
119 €
Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė
„Bažnyčios 2“
  • 2014
119 €
Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė
„Bažnyčios 3“
  • 2014
119 €
Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė
„Bažnyčios 6“
  • 2014
119 €
Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė
„Bažnyčios 7“
  • 2014
119 €
Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė
„Bažnyčios 4“
  • 2014
149 €
Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė
„Druskonio auksas“
149 €
Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė
„Palangos parke“ (iš ciklo “Pajūrio vaizdai”)
149 €
Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė
„Rytas prie Baltijos“ (iš ciklo “Pajūrio vaizdai”)
149 €
Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė
„Baltijos bangos“ (iš ciklo “Pajūrio vaizdai”)
149 €
Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė
„Prie Baltijos“ (iš ciklo “Pajūrio vaizdai”)
149 €
Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė
„Vėjuota“ (iš ciklo “Pajūrio vaizdai”)
149 €
Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė
„Nidos rytas“ (iš ciklo “Pajūrio vaizdai”)
149 €
Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė
„Nidos kopos“ (iš ciklo “Pajūrio vaizdai”)
  • 2000
149 €
Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė
„Pilka“ (iš ciklo “Pajūrio vaizdai”)
  • 2000
149 €
Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė
„Nida rudenėja“ (iš ciklo “Pajūrio vaizdai”)
  • 2000
149 €
Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė
„Pamarys“ (iš ciklo “Pajūrio vaizdai”)
  • 2001
149 €
Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė
„Baltijos pajūry“ (iš ciklo “Pajūrio vaizdai”)
  • 2002
149 €
Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė
„Giedra“ (iš ciklo „Pajūrio vaizdai“)
  • 2005
149 €
Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė
„Pavakarys prie Baltijos“ (iš ciklo “Pajūrio vaizdai”)
  • 2007
149 €
Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė
(iš ciklo „Pajūrio vaizdai“)
  • 2010
149 €
Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė
„Ramu prie Ronžės“ (iš ciklo „Pajūrio vaizdai“)
  • 2010
249 €
Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė
„Marokas 5“
  • 2016
249 €
Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė
„Marokas 1“
  • 2016
249 €
Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė
„Marokas 2“
  • 2016
249 €
Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė
„Marokas 3“
  • 2016
249 €
Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė
„Marokas 4“
  • 2016
249 €
Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė
„Marokas 6“
  • 2016
249 €
Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė
„Marokas 7“
  • 2016
249 €
Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė
„Marokas 8“
  • 2016
249 €
Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė
„Marokas 9“
  • 2016
249 €
Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė
„Marokas 10“
  • 2016
249 €
Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė
„Marokas 11“
  • 2016
249 €
Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė
„Marokas 12“
  • 2016
Biografija ir kūryba

F. Linčiūtė-Vaitiekūnienė (g. 1942 m. balandžio 17 d. Mažeikiuose) – Lietuvos scenografė, tapytoja.

1965 m. baigė Vilniaus dailės instituto (dabar – Vilniaus dailės akademija) Tapybos fakulteto Scenografijos skyrių. 1965–1986 m. – Lietuvos kino studijos dailininkė-statytoja. Nuo 1967 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Žymesni darbai: scenografija ir kostiumai pirmajam lietuviškam miuziklui „Velnio nuotaka“, scenografija filmui „Kelionė į rojų“, kostiumai filmui „Herkus Mantas“, scenografija filmams „Virto ąžuolai“‚ „Mano vaikystės ruduo“ ir kt. – iš viso, kūrėja prisidėjo net prie dvylikos kino filmų.

1986–1990 m. F. Linčiūtė-Vaitiekūnienė dirbo dailininke Nacionalinėje televizijoje, tuo pačiu metu kurdama ir įvairiuose teatruose. Reikšmingesni darbai: Akademiniame dramos teatre – „Tiltas“, „Spyruoklinis kareivėlis“, „Piteris Penas“ , Kauno dramos teatre – „Juodoji komedija“, Kauno muzikiniame teatre – „Rozmari“, „Silva“, „Aušrinė“, Klaipėdos muzikiniame teatre – „Baltasis vilkas“, taip pat „Liudvikas XIV“ ir kiti. Kartu sudėjus – net 40 spektaklių. Žymesni darbai televizijoje: spektakliai „Heda Gabler”, „Barbora Radvilaitė“, laidų ciklas „Rūmų didybės aidai“, taip pat buvo kultūrinės laidos „Vizijos ir tikrovė” scenografė ir bendraautorė.

Nuo 1990 m. F. Linčiūtė-Vaitiekūnienė pasinėrė į įvairius scenografijos projektus, tokius kaip: 1991 m. „Banchetto Musicale“ (Baroko muzikos festivalyje), 1992 m. „Dainų dainelė“, 1993 m. „Baltica“ (Tarptautiniame festivalyje), 1993–2005 m. kalėdinės sostinės eglės renginius bei kitus žymių datų minėjimus ir progas.

1997 m. pasirodė autorės tapybos ciklai „Indijos atšvaitai“, 1997 m. – „Paukštė LITUA Kvedlinburge”, 2002 m. – „Medžiai ir bokštai“. Dailininkė dalyvavo personalinėse ir grupinėse parodose Vilniuje, Klaipėdoje, Mažeikiuose, Rokiškyje, Plungėje, Druskininkuose, Lenkijoje, Norvegijoje ir net Indijoje. Tapytojos kūrinius eksponuoja LTMK muziejus, Žemaičių dailės ir Mažeikių muziejai.

Menotyrininkė, dailės kritikė Gražina Kliaugienė apie F. Linčiūtę-Vaitiekūnienę:

„Pasaulis keistas tiems, kurie teįžiūri jame rūpesčius, vargą ir buitį, ir tiems, kurie tik „skina gėles“ – linksmiems ir nerūpestingiems.

Ar teatrinio pasaulio efemeriškumo pastūmėta, ar gilesnio – lietuviškos sielos – balso pašaukta, dailininkė suprato, kad, be teatro, esama dar ir ko kita… Visai paprasto, neiškilaus, bet tokio gražaus ir mielo… Tai – gėlės, muzika, tyla. Daugybė spalvų niuansų. Perregimas pasaulis, į kurį visi žiūri, bet pastebi tik nedaugelis. Filomenai tai tapo atradimu, galbūt, net laime – tyliąja jos gyvenimo puse.

G. Kliaugienė

Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė, ko gero, bus mačiusi ir šilto, ir šalto. 1965 metais baigusi Dailės akademiją, ji iškart atsidūrė permainingame teatro, kino ir televizijos pasaulyje – intensyviai dirbo, kurdama scenografiją ir kostiumus. Taip atsirado pirmasis lietuviškas miuziklas „Velnio nuotaka“, visą jaunųjų vilniečių kartą išauginęs „Piteris Penas“, „Liudvikas XIV“, „Raudonkepuraitė“, „Karalius Motiejukas I“ ir „Juodoji komedija“ (Kauno dramos teatre), operetės „Rozmari“ ir „Silva“, baletas „Aušrinė“, „Virto ąžuolai“, kine – „Kelionė į rojų“, „Barbora Radvilaitė“, televizijoje – „Heda Gabler“, ir daugelis kitų…

Bet ilgainiui daiktai šiame, jau įprastu tapusiame pasaulyje tartum neteko tikrosios paskirties ir pavidalo, jų prasmės ir vardai ėmė keistis ir liko neįvardyti, nepašaukti…

Ar teatrinio pasaulio efemeriškumo pastūmėta, ar gilesnio – lietuviškos sielos – balso pašaukta, dailininkė suprato, kad, be teatro, esama dar ir ko kita… Visai paprasto, neiškilaus, bet tokio gražaus ir mielo… Tai – gėlės, muzika, tyla. Daugybė spalvų niuansų. Perregimas pasaulis, į kurį visi žiūri, bet pastebi tik nedaugelis. Filomenai tai tapo atradimu, galbūt, net laime – tyliąja jos gyvenimo puse.

Dailininkės kūriniuose žiburiuoja šviesa – čia žiebiasi, čia gęsta spalvos. Jų harmonija neliūdna, nevienatonė, nors ir „neįmanoma nuskinti nuo lauro medžio, ant kurio auga meno vaisiai, nė vieno lapelio, nesumokėjus už jį savo paties gyvenimu“ (Tomas Manas).“

Raimonda Bitinaitė Širvinskienė apie Filomeną:

Universalios menininkės Filomenos Linčiūtės-Vaitiekūnienės pomėgis keliauti nesibaigia įvairių meno sričių keliais. Dailininkės pamėgtoje tapyboje įkūnyti jos įdėmiai stebimo miesto vaizdai, jautriai atskleista meilė gyvam miestui, giliai slypintis ilgesys dingusiam Vilniui, egzotiškiems kraštams. Dailininkė žavisi miesto architektūros ir gamtos sąveika. Jos peizažuose išnyra arba skęsta konkretūs, atpažįstami pastatai. Regis, viskas, ką matome yra laikina, nepastovu. Galima suprasti, kad dailininkė kuria besikeičiančio miesto viziją. Kyla įtarimas, jog dailininkę veikia ne tik dabartis, bet ir svajonės, praeitis, jaunystės patyrimai.

Universalios menininkės Filomenos Linčiūtės-Vaitiekūnienės pomėgis keliauti nesibaigia įvairių meno sričių keliais. Dailininkės pamėgtoje tapyboje įkūnyti jos įdėmiai stebimo miesto vaizdai, jautriai atskleista meilė gyvam miestui, giliai slypintis ilgesys dingusiam Vilniui, egzotiškiems kraštams. Dailininkė žavisi miesto architektūros ir gamtos sąveika.B. Širvinskienė

Išties, dailininkė pradėjo savo kūrybinį kelią nuo kitokių peizažų –pramanytų, uždarytų į dėžutę, atsiveriančių už uždangų ar išnykstančių už įrėminto kadro. Filomena–pirmiausia scenos žmogus– ji pati išraiškinga ir komunikabili kaip aktorė, o baigusi teatro dailę, 7 dešimtmetyje tapo viena iš nedaugelio drąsių moterų, kuri pasikėsino į vyrišką, iki tol žinomų teatro dailininkų Stasio Ušinsko, Liudo Truikio, Jono Surkevičiaus, jos mokytojo Vytauto Palaimos valdomą sritį. Tačiau ji aprėpė dar daugiau nei jos konkurentai. Dailininkei pakluso ne tik teatro scena, bet ir naujosios medijos- televizija, kinas, kur ja pasitikėjo stiprios kūrėjo rankos kino režisieriai Arūnas Žebriūnas, Gytis Lukšas, Marijonas Giedrys, o pripažinimą pelniusių filmų „Velnio nuotaka“, „Herkus Mantas“ atmosfera, vizualumas buvo didesnioji filmų sėkmės dalis. Šiuose filmuose dailininkė kūrė įtaigius charakterius, pasitelkdama kostiumo iškalbą, o teatro vizualinė plastika persikėlė į dailininkės savarankiškai atliktus tapybos darbus, juose įskaitoma išradinga teatrinė patirtis.

Dailininkė tapydama miesto peizažą tarsi instinktyviai išryškina teatrui svarbaus veiksmo dramatiškumą. Jos peizažuose, kaip scenovaizdžiuose nėra mašinų, žmonių. Atrodo, dailininkė įpratusi, kad jie atsiranda spektaklio metu. Teatrinis uždaras vaizdas, savotiški kulisai lydi ne vieną dailininkės peizažo kompoziciją, jie sustiprina erdvės pojūtį.

Prabėgančio kadro naikinamas vaizdo ryškumas išliko ne viename miesto peizaže, dailininkės ekspresyviame potėpyje. Gamtos miesto vaizdiniuose justi dvelkiant dvasią, kuri kuriasi iš gamtos judėjimo, ritmo, žemės ir vandens sandūros, oro, vėjo, šviesos virpėjimo, apšvietimo kaitos. Viskas randasi kaip teatre „čia ir dabar“.

Dailininkė daugelį peizažų komponuoja tvirtai, kaip tikra režisierė. Ypač tai stebina, kai tapoma architektūra – čia būtinas perspektyvos tikslumas, aiškus peizažo planų išdėstymas. Tada, dailininkė pabrėžia horizonto liniją. Atsiranda kino kamerai būdingas judėjimas žemyn arba aukštyn, formuojantis rakursus, priverčiančius žiūrovą pakelti arba nuleisti galvą. Dailininkė jaučia žiūrovą ir kviečia pasimėgauti tapyboje subtiliai sukurtais kinematografiniais ir teatriniais efektais.

Reklama
Reklama
„Vilniaus galerijos“ parodos
Parodos ir apdovanojimai

Personalinės parodos:

  • 1995 m. – „Vilnius. Senamiestis. Piešiniai“ („Medalių galerija“, Vilnius)
  • 1996 m. – „Nuotaikų pėdsakai. Pastelės. Piešiniai“ (Mažeikių muziejus)
  • 1997 m. – „Nuotaikų pėdsakai. Pastelės“ (Lalit Kalos akademija. Niu Delis, Indija)
  • 1997 m. – „Indijos atšvaitai. Pastelės. Piešiniai“ (Žemaičių dailės muziejus, Plungė)
  • 1997 m. – „Indijos atšvaitai. Pastelės. Piešiniai“ (Stiklių gatvės galerija ir Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus, Vilnius)
  • 1998 m. – „Medžiai ir bokštai. Vilniaus senamiestis“ (Lietuvos nacionalinė filharmonija, Vilnius)
  • 1998 m. – „Kelionės punktyrai. Spalvoti piešiniai“ (LKF meno salonas ir Medalių galerija, Vilnius)
  • 1999 m. – „Pastelės. Piešiniai. (AB „Mažeikių naftos“ kultūros centras ir Rokiškio krašto muziejus)
  • 1999 m. – „Indijos atšvaitai. Pastelės. Piešiniai“ (Galerija Pėda, Klaipėda)
  • 1999 m. – „Pastelės. Piešiniai“ (Maironio lietuvių literatūros muziejus, Kaunas)
  • 1999 m. – „Dvylika variacijų balto bokšto tema. Tapyba“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras)
  • 2000 m. – „Medžiai ir bokštai. Vilniaus senamiestis. Pastelės“ (LTMK muziejus, Vilnius)
  • 2000 m. – „M. K. Čiurlionio plenerą prisimenant. Pastelės“ (Mažoji galerija, Druskininkai)
  • 2001 m. – „Trijų kultūrų pėdsakais“ (UNESCO parodų salė, Vilnius)
  • 2001 m. – „Pasiilgau vėjo vasarinio… Pastelės“ (A.Mickevičiaus biblioteka, Vilnius).
  • 2002 m. – „Paukštė Litua Kvedlinburge“ (Medalių galerija, Vilnius (paroda eksponuota ir Prezidentūroje, ir Renavo dvare).
  • 2003 m. – „Naujas. Paryžiaus piešiniai“ (Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius).
  • 2004 m. – „Naujas. Egipto piešiniai“ (Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius)
  • 2006 m. – „In Memoriem. Scenografija“ (Šv. Jonų bažnyčia, Vilnius)
  • 2007 m. – „Medžiai ir bokštai.“ (Mažeikių krašto muziejus).
  • 2007 m. – „Močiutės plenerai“ (A. Mackevičiaus biblioteka, Vilnius)
  • 2007 m. – „Be grimo (portretai)“ (Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius)
  • 2007 m. – „Stabtelėjimai (natiurmortai)“ (Mažeikių kultūros rūmai)
  • 2008 m. – „Skamba skamba kankliai. Scenografija“ (Vilnius)
  • 2009 m. – „Pažadėtosios žemės takais“ (Maironio lietuvių literatūros muziejus, Kaunas; Veisėjų krašto muziejus; Žydų tolerancijos centras; A.Mickevičiaus biblioteka, Vilnius; Žydų mokykla, Vilnius)
  • 2010 m. – „Indijos atšvaitai“ (Seimo III rūmai, Vilnius)
  • 2011 m. – „100 žvilgsnių į pasaulį. Kelionių piešiniai“ (LTMK muziejus, Vilnius)
  • 2011 m. – „Medžiai ir bokštai. Tapyba“ (Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus, Vilnius; Karoliniškių muzikos mokykla, Vilnius).
  • 2012 m. – „Medžiai ir bokštai. Tapyba“ (Mažeikių krašto muziejus).
  • 2012 m. – „Mano malda iš senelio knygutės. Tapyba“ (Maironio lietuvių literatūros muziejus, Kaunas)
  • 2013 m. – „Mano malda iš senelio knygutės. Tapyba“ (Druskininkai)
  • 2014 m. – „Medžiai ir bokštai“ (LDS parodų salė, Vilnius)
  • 2015 m. – „Medžiai ir bokštai“ (Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Vilnius)
  • 2016 m. – „Trys kelionės mintyse ir tikrovėj“ (Antano Mončio namai-muziejus, Palanga)

Grupinės parodos:

  • 1978 m. – Pirmoji respublikinė kino dailininkų paroda (Meno darbuotojų rūmai, Vilnius)
  • 1992 m. – „Kvitevatno meno festivalis: Lietuvos menas, 92“ (Kvitevatnas, Norvegija)
  • 1993 m. – „Tarptautinė vieno paveikslo paroda „Wigry 93“ (Suvalkai, Lenkija)
  • 1997–2003 m. – „Šv. Jono gatvės menininkų parodos“ (Medalių galerija, Vilnius)
  • 1998 m. – „LRT dailininkų „Vieno darbo“ paroda (LRT, Vilnius)
  • 1999 m. – „Vilniaus žemaičių dailininkų darbų paroda“ (Meno darbuotojų rūmai, Vilnius)
  • 1999 m. – „3-oji pasaulio žemaičių dailės paroda. (Žemaičių dailės muziejus, Plungė).
  • 1999 m. – „Dialogai. Monologai“. 17-oji respublikinė Lietuvos akvarelės paroda („Arkos“ galerija, Vilnius)
  • 2001 m. – Tarptautinė paroda „Krikštai Lietuvos mene“ (Parodų rūmai, Klaipėda)
  • 2003 m. – 4-oji pasaulio žemaičių dailės paroda. (Žemaičių dailės muziejus, Plungė).
  • 2004 m. – „Kraštiečių paroda“ (Mažeikių muziejus).
  • 2004 m. – Tarptautinė akvarelės paroda „Spalva, popierius, vanduo“ (Žemaičių dailės muziejus, Plungė)
  • 2004 m. – Šv. Jono gatvės menininkų paroda. (Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius).
  • 2004 m. – „Nutolstantys motyvai (Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius)
  • 2005 m. – „Pavėluotos Joninės (Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius)
  • 2006 m. – „Joninių paroda“ (Šv. Jono galerija, Vilnius)
  • 2007 m. – Pasaulio žemaičių paroda (Žemaičių dailės muziejus, Plungė)
  • 2008 m. – „Veisėjų pavasaris“ (Tarptautinio plenero paroda)
  • 2008 m. – M. K. Čiurlionio pleneras (Tarptautinio plenero paroda. Druskininkai)
  • 2008 m. – Kamerinio vitražo paroda. („Arkos“ galerija, Vilnius)
  • 2009 m. – „Veisėjų pavasaris“ (Tarptautinio plenero paroda)
  • 2009 m. – Lietuvos Tūkstantmečio paroda (Radvilų rūmai, Vilnius)
  • 2010 m. – „Moterų paroda. Apie jas“ („Arkos“ galerija, Vilnius)
  • 2010 m. – Tarptautinio plenero „Auk 2009“ paroda (Panevėžio dramos teatras)
  • 2010 m. – Piešinio paroda („Arkos“ galerija, Vilnius)
  • 2010 m. – Sudeikų pleneras (Tarptautinio plenero paroda, Sudeikiai)
  • 2010 m. – Užutrakio paroda (Trakai)
  • 2010 m. – Kino paroda (Nacionalinė galerija, Vilnius)
  • 2011 m. – „Žvilgsnis į save („Arkos“ galerija, Vilnius)
  • 2011 m. – Žvėryno pleneras (Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus, Vilnius)
  • 2012 m. – Piešinio paroda („Arkos“ galerija, Vilnius)
  • 2012 m. – Žvėryno plenero paroda (LR Seimo rūmai, Vilnius)
  • 2016 m. – „Susitikimas su legendomis“. Jungtinė Filomenos Linčiūtės – Vaitiekūnienės ir skulptoriaus Juozo Ruzgo darbų paroda (Vilniaus galerija, Kaunas)
Reklama
Reklama
Vaizdo įrašai

Filmas „Virto ąžuolai“
Lrt.lt, 1976
Režisierius – Gytis Lukšas
Scenografija – F. Linčiūtė-Vaitiekūnienė

Laida „Rūmų didybės aidai“
Lrt.lt, 1995-01-01
Scenografija – Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė

Trumpa ištrauka iš muzikinio filmo „Velnio nuotaka“ („Jurgos arija“)
1973
Režisierius – Arūnas Žebriūnas
Scenografija ir kostiumai – F. Linčiūtė-Vaitiekūnienė

 

Ištrauka iš filmo „Herkus Mantas“
1972
Režisierius – Marijonas Giedrys
Kostiumų dailininkė – F. Linčiūtė-Vaitiekūnienė

 

Reklama
Reklama