Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė, filmo „Velnio nuotaka“ scenovaizdis | Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus archyvas

Spalio 3-5 dienomis Vilniuje vyksiančios parodos „Menas interjerui 2019: Vilniaus legendos“ metu kino mėgėjams bus siūloma daugiau sužinoti apie sostinėje veikusios Lietuvos kino studijos istoriją bei filmo „Velnio nuotaka“ kūrimą.

Apie kino studiją papasakos gerai žinomas rašytojas, publicistas Darius Pocevičius, o darbo užkulisius kine atskleis scenografė, tapytoja, scenografijos ir kostiumų „Velnio nuotakai“ kūrėja Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė. Parodoje bus galima ne tik apžiūrėti autorės minėtai kino juostai kurtus kostiumų piešinius ir scenovaizdžius iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus archyvo, bet ir pamatyti patį filmą.

Susitikimas su D. Pocevičiumi ir F. Linčiūte-Vaitiekūniene bei miuziklo „Velnio nuotaka“ peržiūra vyks spalio 5 dieną, šeštadienį, 15.15–17.00 val. „Litexpo“, 2 salėje.

Lietuvos kino studija – buvusi didžiausia šalies kino filmų kūrimo įmonė. Įsteigta 1940 metais, studija iš pradžių veikė Kaune, o nuo 1949-ųjų persikraustė į Vilniaus Žvėryno rajoną. Augant darbuotojų skaičiui, 1964 metais Nemenčinės plente atidarytas kino studijos paviljonų kompleksas. Išgyvenusi savo „aukso amžių“, o vėliau – nuosmukį, Lietuvos kino studija nebeprisikėlė: 2004 metais žymusis pastatų kompleksas buvo privatizuotas, 2014-aisiais įmonei iškelta bankroto byla.

Nepaisant liūdnos baigties, minėtoje vietoje sukurti filmai tapo didžiule ir reikšminga Lietuvos kino istorijos dalimi. Su Lietuvos kino studija sietinos Vytauto Žalakevičiaus, Arūno Žebriūno, Raimondo Vabalo, Almanto Grikevičiaus, Gyčio Lukšo, Algimanto Puipos ir kitų žymių šalies režisierių pavardės. Čia gimė tokie filmai, kaip „Herkus Mantas“, „Gražuolė“, „Riešutų duona“, „Marš, marš tra-ta-ta!“, „Niekas nenorėjo mirti“… Tarp filmografijos perlų – ir pirmasis lietuviškas kino miuziklas „Velnio nuotaka“ (rež. A. Žebriūnas, 1974 m.).

Parodoje – dailininkės darbų ciklas, skirtas Vilniui  

„Velnio nuotakai“ kurti F. Linčiūtės-Vaitiekūnienės kostiumų piešiniai ir scenovaizdžiai – ne vieninteliai autorės darbai, kuriuos bus galima pamatyti tris dienas truksiančioje parodoje „Menas interjerui“. Ekspozicijoje bus galima išvysti ir dailininkės 2002 metais kurti pradėtą tapybos darbų ciklą „Medžiai ir bokštai“. Tai – Vilniaus plenerų metu menininkės sukauptas kraitis.

„Vilnius visados, net ir lietui lyjant, gražus, o labiausiai – kai prasideda visuotinis žydėjimas. Atrodo, visa, kas gyva, stiebiasi saulės link. Vėl šviste sušvinta barokiniai bokšteliai, gatvės, kiemai… Tas medžių rankų ir bokštelių pašnekesys, papuoštas klevų, vyšnaičių, vėliau – obelų ir alyvų žiedais, pavasarinio dangaus fone visuomet paslaptingas, lydimas paukščių giesmės. O ruduo… Stebuklingi rudens tonai, iš pradžių, gelsvi ir oranžiniai, vėliau – virtę senu auksu, puikiai sutaria su Senamiesčio gatvių vingiais, paryškindami jų savitumą ir grožį. Nuostabi metų laikų kaita leidžia vis kitaip išvysti, atrodo, taip gerai pažįstamus motyvus, pasidžiaugti gamtos ir barokinės architektūros darna“, – su meile pasakoja tapytoja.

„Menas interjerui 2019“ – tai spalio 3-5 dienomis „Vilniaus galerijos“ organizuojama paroda, kuri jau antrus metus taps renginio „Baldai Interjeras Dizainas“ dalimi ir šiais metais supažindins lankytojus su legendomis apipintais Vilniaus kultūriniais reiškiniais bei kvies apžiūrėti ir įsigyti žinomų Lietuvos menininkų darbų. Visą parodos „Menas interjerui 2019“ renginių programą rasite čia.