„Dailininkų dirbtuves pradėjau fotografuoti dar 1985-aisiais. Traukė jų interjerų išskirtinumas – daug ypatingų, individualių daiktų, išdėliotų tam tikra, šeimininko būdą atitinkančią tvarka, ir, žinoma, paties dailininko kūriniai. 1998 m. „Lietuvos aido“ galerijoje pristačiau 130-ties juodai baltų fotografijų parodą „Prieglobsčiai“. Šios interjerų nuotraukos vėliau dažnai buvo naudojamos leidžiant albumus apie dailininkų kūrybą.
Bėgo laikas, radosi kiti fotografiniai ciklai. Daugiau fotografavau žmones.
Ir štai vėl grįžau prie dailininkų gyvenimų. Šiuokart dėl kiek kitos priežasties – daug metų įvairiems leidinaims fotografavęs dailės kūrinius, pradėjau suprasti, kad aplinka, kurioje jie gimsta, ne tik pati yra vaizdinga, bet gali padėti geriau suvokti ir dailininko kuriamą meną. Ir kūriniai tarsi geriau „jaučiasi“ studijos „betvarkėje“, nei neutraliame fone, pastatyti prieš fotoaparato objektyvą. O nuotraukoje atsiradęs dailininkas tampa tikruoju tos misterijos režisieriumi.
Su šių studijų šeimininkų tyliu pritarimu, tampu tarpininku, kuriam leidžiama pamatytus scenovaizdžius parodyti ir kitiems.“