Konradas Brandelis (g. 1838 m. Varšuvoje, m. 1920 m. Torunėje) buvo lenkų fotografas, išradėjas ir fotoaparatų gamintojas. Jis laikomas vienu įdomiausių XIX amžiaus Lenkijos fotografų.

Baigęs gimnaziją, Konradas Brandelis pradėjo mokytis fotografijos garsaus Varšuvos fotografo Karolio Beyerio ateljė. 1865 m. jis atidarė savo studiją Nowy Świat g. 57 kartu su Władysławu Brandeliu ir Marcinu Olszyńskiu. Studijos pavadinimas buvo K. Brandel i S-ka. Studija daugiausia fotografavo portretus, bet taip pat darė meno kūrinių reprodukcijas. Tuo pat metu M. Olszyńskis tapo populiaraus iliustruoto savaitraščio Kłosy meno vadovu. Po metų K. Brandelio vardas pasirodė žurnale straipsnyje apie techninę iliustracijų spausdinimo revoliuciją. Tai buvo pirmasis bandymas kopijuoti nuotraukas spausdinimo masteliu. Šis naujas K. Brandelio metodas trylika metų lenkė čekų fotografo ir spaustuvininko Karelio Kličo, laikomo šiandienos nuotraukų spausdinimo tėvu, fotograviūros išradimą. Konrado Brandelio vaidmuo Lenkijos fotografijos istorijoje neapsiriboja nuotraukų naudojimu pramoniniu mastu. Nuo pat mažens jis demonstravo fotografiją Poznanės žurnaluose ne tik kaip techniką, bet ir kaip meno šaką. K. Brandelis buvo pripažintas ir apdovanotas už nuotraukų albumus, kuriuose pavaizduota chirurginė technika ir odos ligos.

K. Brandelis tapo Lenkijos istorijos dalimi, užfiksavęs daugybę Varšuvos peizažų. Nuo 1866 m. pradėjo leisti sieninį kalendorių, susidedantį iš svarbiausių praėjusių metų įvykių meninių fotomontažų, atgamintų naujausiu kolotipijos metodu.

K. Brandelis daugiausiai fotografavo architektūros ir miesto peizažus. Fotografas išrado ir sukūrė pirmąjį nešiojamąjį fotoaparatą. Šią avangardinę konstrukciją K. Brandelis sukūrė apie 1883 m.