Šio leidinio straipsniuose ir meniniuose tyrimuose į analizuojamus meno reiškinius, tendencijas, struktūras, veikėjus, kūrinius ir projektus žvelgiama kaip į integralius valstybės gyvenimo dalyvius. Valstybė čia yra reikšminis žodis. Vienuose tekstuose jis įspaustas ryškiau, aptariant valstybinio aparato vaidmenį meno procesuose, kompleksišką meno veikėjų santykį su valstybės struktūromis. Kituose specifinė valstybinė situacija pasirodo kaip vienokios ar kitokios meno raidos katalizatorius. Trečiuose atskleidžiama, kaip valstybės politinė būklė, ideologinės nuostatos ir lūkesčiai „įrašomi“ pačiuose meno (architektūros, dizaino) kūriniuose. Visi kartu leidinio autoriai braižo įvairiapusį valstybės įtakų žemėlapį – sužymėdami ne tik ryškiausius objektus, aukščiausias viršūnes, plačiausius tyrimų vandenis (tokius kaip meno ir propagandos santykis), bet ir mažąsias teritorijas bei šalutinius kelius..

Tai keistas žemėlapis: jo mastelis kinta nuo paties smulkiausio iki stambaus; vienas teritorijas matome iš palydovo perspektyvos ar iš paukščio skrydžio, kitas galime tyrinėti įjungę „gatvės vaizdo“ funkciją. Panaši ir šio leidinio struktūra. Nors iš čia publikuojamų keliolikos straipsnių galima sudėlioti istorinį naratyvą, nuo XV a. iki šių dienų (su didžiausiu dėmesiu XX amžiui), tekstus rikiuoti pasirinkome labiau pagal žvilgsnio perspektyvą, aprėptį ir detalumą.