M. Vorobjovo indėlis ryškiausias, kalbant apie Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą ir Vilniaus istorinę architektūrą. Anot dailės istorikės G. Jankevičiūtės, apie šias mūsų kultūros vertybes M. Vorobjovas prabilo taip, kaip niekas iki tol: vaizdžiai, įtaigiai, patraukliai, kartu giliai. Būtent jis daugiausiai prisidėjo prie garsiojo lietuvių kompozitoriaus ir dailininko darbų populiarinimo visame pasaulyje, o 1940 metais pasirodžiusi Vorobjovo studija „Vilniaus menas“ tam tikra prasme paklojo pamatus lietuviškai menotyrai.
Lietuvos mastu „Vilniaus menas“ (1940) – masinio tiražo knyga. Ji buvo atspausdinta šiandien sunkiai įsivaizduojamu 5000 egzempliorių tiražu. Tai, anot G. Jankevičiūtės, liudijo apie leidėjų viltis, kad knyga bus plačiai skaitoma ir padės „Kauno Lietuvos“ piliečiams „prisijaukinti“ istorinę sostinę. Norėdamas sudominti didelę ir margą auditoriją, M. Vorobjovas pasirinko pasakoti apie jai pažįstamų Vilniaus įžymybių rinkinį, nušviesdamas jį kiek įmanoma naujau bei giliau.
Knygoje M. Vorobjovas visiems suprantama, bet įtaigia ir autoritetinga kalba meistriškai atskleidė penkių šimtmečių Vilniaus meno raidos bruožus, aptarė gerai žinomus architektūros objektus, interjerų apdailos akcentus, keletą įspūdingiausių dailės pavyzdžių. Kai kurie iš jų leidinyje atsiskleidžia ir meistriškose fotografo Jano Bulhako nuotraukose.
Įsigyti naujai išleistą knygą „Vilniaus menas“ galite čia.