F. Linčiūtės – Vaitiekūnienės tapybos ašis – ciklas „Medžiai ir bokštai“, liudijantis nesibaigiantį pokalbį su Vilniumi buvo kuriamas iki 2002 m. „Kiekvienas turim savo Vilnių. Man jis – mano jaunystės miestas – gražus visada: ir saulei šviečiant, ir lietui lyjant, ir pūgai siaučiant…Pats mieliausias Vilnius ankstyvam rytui brėkštant, kai jį dar gaubia skaidri tyla, o barokinių bokštų harmoniją papildo trapus medžių ažūras. Tai ir pats viltingiausias metas. Kažkas regis sakyte sako: „Pabudai ir kelkis!“ – apie ciklą „Medžiai ir bokštai“ sako autorė.