Leidinio tomas Restauravimo laboratorija dedikuojamas Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto 25-mečiui ir Paminklotvarkos katedros 20-mečiui.

Architektūros, dailės paveldo saugojimas, restauravimas visada yra susiję su didesne ar mažesne intervencija į kūrinį. Kiekvienas toks veiksmas kultūros vertybėje palieka neištrinamus pėdsakus. Tų ženklų studijavimas, kartais šalinimas, o kartais sutvirtinimas yra kiekvienos kartos tyrėjų ir restauratorių rūpestis. Istorijos posūkiai vienas vertybes suaktualina, kitas nustumia į šešėlį, todėl įvairiais periodais iškyla nelengvas apsisprendimas, ką saugoti pasitelkiant naujausius mokslininkų atradimus, o ką palikti natūraliam senėjimo ir išnykimo procesui. Nors paveldosauga, paveldotvarka ir restauravimas nuolat gręžiasi į istorijos palikimą, bet pastarajam išsaugoti nuolat ieškomi ir taikomi nauji būdai, svarstoma apie jų ilgalaikį poveikį. Todėl šiam mokslinių straipsnių rinkinio tomui „laboratorijos“ sąvoka pasirinkta neatsitiktinai. Ji siejama tiek su taikomaisiais tyrimais paveldotvarkos bei restauravimo srityse, tiek ir su fundamentinių mokslo idėjų iškėlimu, naujų metodų diegimu. Autorių, pareiškusių norą publikuoti savo tyrimus šiame tome, gausa liudija, kad ši tema ypač aktuali.