F. L. Vaitiekūnienė, „Kazimiero gatvelėje“, 2014, 60×60.

„Vilniaus galerija“ kviečia į gegužės 3 dieną 18 valandą vyksiantį skulptoriaus Juozo Ruzgo ir dailininkės-tapytojos Filomenos Linčiūtės-Vaitiekūnienės jungtinės parodos pristatymą Kauno salone „Vilniaus parketas“. Jame – dviejų Lietuvos meno legendų skulptūros ir tapybos darbai.

Skulptoriaus J. Ruzgo darbų ekspozicijoje „Šviesi laiko tėkmė“ – keturios įspūdingos marmuro figūros: „Rytas“, „Diena“, „Vakaras“ ir „Žvelgianti į žvaigždes“.

„Skulptoriaus kūrybinį kelią galėtume apibūdinti kaip nenuilstamą mėginimą atskleisti tobulą grožį tikint, kad grožis išreiškia tiesą, išorinę ir vidinę būties esmę. Toks romantiškas ir kartu atsakingas požiūris į tikrovę liudija menininko pastangas pasaulį regėti kaip fizinio ir dvasinio prado vienybę, kurioje dominuoja idealaus kūno formų sužadintas estetinis jausmas. Autorių žavi „amžinos jaunystės“ mitas, todėl „grįžimas į pradžią“ jam reiškia grįžimą prie begaline palaima dvelkiančio moters kūno, kuris tampa savotišku nesibaigiančio gyvenimo simboliu. Šitaip efemeriškas reiškinių pobūdis ir trapumas įgyja meninę prasmę, kurią įkūnija fiksuota ir stilizuota forma, tampanti dinamišku vizualiniu ženklu“, – taip apie J. Ruzgo kūrybą kalba prof. dr. Algis Uždavinys.

Skulptoriaus kūrybinį kelią galėtume apibūdinti kaip nenuilstamą mėginimą atskleisti tobulą grožį tikint, kad grožis išreiškia tiesą, išorinę ir vidinę būties esmę.Prof. dr. A. Uždavinys

J. Ruzgo indėlis į Lietuvos meną – daugiau nei per 50 metų sukurtų skulptūrų virtinė, iš kurių daugiausia papuošė autoriaus gimtąjį miestą Kauną. Čia stovi trylika monumentalių darbų, tarp jų – gerai žinomi „Perkūnas“ (1967), „Šiluma“ (1973), „Palangos Juzė“ (1978), „Merkurijus“ (1983), „Hermis“ (1994), „Vytautas Didysis“ (1997), „Gabija“ (2006) ir kt. 2014 metais Neringoje pastatytas vienas įspūdingesnių kūrėjo pastarojo meto darbų – trijų metrų bronzinė skulptūra „Neringa“, vaizduojanti jūros keterą pasikinkiusią mitologinę milžinę. Parodoje „Šviesi laiko tėkmė“ autorius pagrindinį dėmesį taip pat skiria moters figūrai ir idealaus grožio paieškoms joje.

Tuo tarpu F. Linčiūtės-Vaitiekūnienės gerbėjai galės apžiūrėti darbus net iš 3 dailininkės kūrinių ciklų: „Maroko muzika“, „Medžiai ir bokštai“ ir „Paryžius, Paryžius…“.

„Maroko muzika“ – tai, autorės žodžiais tariant, pabėgimas nuo kasdienybės dulkių, dykumos smėlis su alsinančiu vėju Siroku, vandenyno bangos, begalinės tolumos, nusėtos alyvmedžiais ir neprijaukinamais arganais, Atlaso kalnai, slepiantys rūsčius nepažįstamųjų veidus, tai – vieniši kupriai, apkrauti asilai, šventyklos, kuriose nuo arabeskų sukasi galva, ir žmonės, žmonės… Viskas kitaip, viskas nematyta – sakytum, atkeliavę iš „Tūkstančio ir vienos nakties“ pasakos.

„Medžiai ir bokštai“ – tai prabėgusių metų pavasarinio-rudeninio Vilniaus plenero metu sukauptas kraitis. „Dvidešimt senamiesčio kampelių, taip gerai pažįstamų, nuolat regimų. Vilnius visados, net ir lietui lyjant, gražus, o labiausiai – kai prasideda visuotinis žydėjimas. Vėl šviste sušvinta barokiniai bokšteliai, gatvės, kiemai… Nuostabi metų laikų kaita leidžia vis kitaip išvysti, atrodo, taip gerai pažįstamus motyvus, pasidžiaugti gamtos ir barokinės architektūros darna“, – sako autorė.

Ciklo „Paryžius, Paryžius…“ darbai vėl nukelia svetur, šįkart – į Prancūzijos sostinę, įkvėpusią dailininkę naujiems kūriniams. Priešingai nei anksčiau minėtų ciklų darbai, šie nutapyti mišria technika, todėl suteikia dar daugiau įvairovės skirtingų kultūrų, metų laikų ir aplinkybių įtakose sukurtiems tapytojos paveikslams.

Kviečiame apsilankyti ir apžiūrėti šių dviejų iškilių menininkų – J. Ruzgo ir F. Linčiūtės-Vaitiekūnienės – jungtinę parodą.

Renginys nemokamas ir atviras visiems!

KADA? Parodos pristatymas – gegužės 3 d. 18 val.

KUR? Kauno salone „Vilniaus parketas“ (Namų idėjų centras „NIC“). 

PARODA VEIKS GEGUŽĖS 2-31 DIENOMIS.