Muriljas – neabejotinai vienas žymiausių Ispanijos menininkų, kilęs būtent iš Sevilijos. Geriausiai jis žinomas dėl religinės tematikos paveikslų, tačiau yra nutapęs ir įspūdingų portretų. Tiksli menininko gimimo data nėra žinoma, bet nustatyta, kad jis buvo jauniausias 14 vaikų šeimoje ir, ko gero, visą gyvenimą praleido Ispanijoje (nėra jokių įrodymų apie kokias nors autoriaus keliones svetur).
Muriljo darbai pagyvina ir supaprastina religinę tematiką – paveikslams jis naudojo gyvus modelius, atsisakė dramatiškų pozų ir gestų, taip padarydamas savo kūrinius suprantamus paprastiems žmonėms. Muriljas turėjo daugybę mokinių ir pasekėjų, o jo darbai buvo kopijuojami ir imituojami ne tik visoje Ispanijoje, bet ir už jos ribų.
Šiuo metu Sevilijoje vyksta daugiau nei 50 Muriljo darbų pristatanti paroda. Ekspoziciją galima išvysti Sevilijos Dailės muziejuje, kuriame eksponuojami ir kitų Ispanijos menininkų (El Greko, Francisko de Surbarano, Velaskeso, Alonso Cano) darbai. Tačiau dėmesio verti ne tik žymūs kūriniai, bet ir pati muziejaus erdvė. Andalūziški elementai, vidiniai kiemeliai, dekoruotos lubos – visa tai kuria nepamirštamą atmosferą salėse, kuriose paveikslai „apsigyveno“ XIX amžiuje.
Muriljo kūriniai į laikinąją parodą, veikiančią iki kovo 17 dienos, buvo atgabenti iš viso pasaulio. Tai itin reta proga išvysti tiek daug ne pavienių, o ištisas serijas sudarančių menininko darbų, kurių personažai pilni gyvybingumo, o emocijos – itin išraiškingos. Tad jei iki kovo vidurio lankysitės Sevilijoje, nepraleiskite progos kūrinių pamatyti gyvai, o jei ne – susipažinkite su 5 žymiausias Muriljo darbais žemiau.
Šiame paveiksle vaizduojamas benamis vaikas, tikėtina, klajojantis menininkui gimtosios Sevilijos gatvėmis. Paveikslo tema atspindi rūsčią tų dienų realybę – skurdas ir maras daugybę vaikų paliko be namų. Nors tai pirmasis menininko paveikslas, kuriame vaizduojamas elgeta, vėliau tokių paveikslų Muriljo nutapė ir daugiau. Įkvėptas Karavadžo, autorius susitelkia į smulkias detales, naudoja šviesos ir šešėlių kontrastus. Kūrinį šiandien galima pamatyti Luvro muziejuje, Paryžiuje.
Paveiksle vaizduojame scena, kuomet piemenys susirenka prie kūdikio Jėzaus ir siūlo jam dovanas – tai, ką turi geriausio: – ėrieną, krepšį kiaušinių, vištų. Žmonių veiduose atsispindi ramios, taikios emocijos, o pats paveikslas dvelkia šiluma. Šis darbas atskleidžia dailininko Džiuzepės de Ribera įtaką.
Paveiksle, šiek tiek primenančiame fotografiją, vaizduojamos dvi skirtingo amžiaus moterys. Viena jų, galimai jaunesnės merginos mama arba prižiūrėtoja, juokdamasi užsidengia veidą (tai buvo laikoma gero tono ženklu), o jaunoji mergina žaismingai žvelgia į žiūrovą. Ankstesnis šio paveikslo pavadinimas buvo „Galicijos moterys“ ir buvo manyta, kad jaunesnioji mergina – kurtizanė. Pats Muriljo niekuomet neatskleidė pagrindinės šio paveikslo minties. Jį pamatyti galima Vašingtone įsikūrusioje Nacionalinėje dailės galerijoje.
Kūrinyje vaizduojama vestuvių ceremonija Kanoje, kurioje, kaip tikima, Jėzus įvykdė pirmąjį stebuklą – vandenį pavertė vynu. Paveikslo scenoje daugiau nei 20 svečių žvelgia į ištuštėjusius vyno indus, o nuotakos tėvai bei pati nuotaka atrodo sunerimę ir susigėdę. Menininkas kiekvieną veikėją pavaizdavo itin išraiškingai, taip padidindamas paveikslo įtampą ir dramatizmą.
Nekaltasis prasidėjimas buvo viena daugiausiai tapomų Muriljo temų – panašių paveikslų jis sukūrė net kelias dešimtis. Šis kūrinys buvo nutapytas Sevilijos „Los Venerables“ ligoninei, kurioje buvo gydomi senyvo amžiaus vienuoliai. Kairėje paveikslo pusėje galima išvysti daugybę įvairiose pozose sustingusių angelų, tuo tarpu dažniausiai raudoni vaizduojami Marijos apdarai čia pakeisti baltais – spalva, simbolizuojančią tyrumą.