Pablo Pikaso kūryba

Pablas Pikasas (1881–1973) – visame pasaulyje žinomas ispanų tapytojas, garsus XX amžiaus menininkas, vienas kubizmo pradininkų. Kviečiame susipažinti su menininko biografija ir žymiausiais jo darbais.

Tekstas ir iliustracijos pirmą kartą publikuoti 2018 m. spalio 18 d. portale vilniausgalerija.lt

Pablas Pikasas gimė pietų Ispanijoje ir jau nuo mažumės pasižymėjo polinkiu į meną. Anot jo motinos, pirmasis berniuko ištartas žodis buvo „pieštukas“ (tiksliau, jo ispaniškas trumpinys). Berniuką nuo pat mažumės piešti mokė griežto būdo tėvas, kuris pats buvo tapytojas ir menų mokytojas. Pasakojama, kad kartą savo paauglį sūnų tėvas užtiko dirbantį prie jo nebaigto eskizo. Pamatęs Pablo techniką bei meistriškumą, tėvas pripažino, kad sūnus jį gerokai pralenkė ir prisiekė niekuomet nebeimti teptuko į rankas.

Pablo Picasso.

Panašu, kad Pikaso talentas įspūdį paliko ne tik jo šeimai – būdamas trylikos, Pikasas nesunkiai įstojo į pažengusiųjų klasę vienoje Barselonos meno mokyklų – tai po ilgo ruošimosi padaryti pavykdavo tik nedaugeliui, gerokai vyresnių jaunuolių. Tiesa, Pikasas niekuomet nebuvo geras mokinys, o vietoj jam nuobodžių pamokų rinkdavosi klajoti po Barseloną, jos kasdienybę įamžindamas savo eskizuose. Jo nesužavėjo ir vėlesnės studijos Madride, tačiau didelį įspūdį paliko Prado muziejus.

Baigęs mokslus Pikasas pirmą kartą apsilankė Paryžiuje, susipažino su Europos menininkais, visuomenės veikėjais, ėmė pasirašinėti tik savo motinos pavarde. Nors Pikasas geriausiai žinomas dėl savo paveikslų, jis taip pat sukūrė skulptūros, keramikos darbų, teatro kostiumų. Skaičiuojama, kad pasauliui jis paliko apie 20 000 meno darbų.

Menininko gyvenime avantiūrų ir keistų istorijų netrūko. Pavyzdžiui, žymiojoje Venecijos meno bienalėje atsisakyta publikuoti Pikaso darbus bijant, jog kūriniai sukels publikos pasipiktinimą, o 1911 metais, kai iš Luvro buvo pavogta „Mona Liza“, Pikasas kurį laiką laikytas vienu iš įtariamųjų (vis dėlto po apklausos policija dailininką paleido). Skandalingas buvo ir Pikaso asmeninis gyvenimas, kuriame netruko daugybės romanų, neištikimybės, liūdnai pasibaigusių santykių ir iširusių santuokų.

Kalbant apie menininko darbus, reikia paminėti, kad Pikaso kūryba skirstoma į keletą etapų: mėlynąjį, rausvąjį, Afrikos kultūros įkvėptą periodą, analitinio ir sintetinio kubizmo periodus bei neoklasicistinį, siurrealistinį laikotarpį. Mėlynajam periodui (1901–1904) priskiriami kūriniai nutapyti melsvais, ganėtinai niūriais atspalviais, paveikslai melancholiški, vaizduojamos iškankintos motinos, prostitutės, elgetos. Rausvojo periodo (1904–1906) darbuose vyravo oranžinės, rožinės spalvos, o paveiksluose dažnai matomi cirko artistai, akrobatai ar arlekinai. Afrikos įkvėptas periodas (1907–1909) rėmėsi dailininko domėjimusi minėto žemyno genčių kultūra, papročiais, primityvizmu, kuriam būdingas sąmoningai supaprastintas vaizdavimas. Iš pastarojo kūrybos etapo išsirutuliojo analitinis kubizmas (1909–1912), paremtas objekto stebėjimu. Tai – daugiausiai natiurmortai, kuriuose viskas (pavyzdžiui, koks nors baldas, violončelė, indai ir kiti daiktai) skaidoma į geometrines plokštumas. Sintetiniam kubizmui (1912–1919) būdingi įvairesni spalvų deriniai ir vientisesnės formos, didesnis dėmesys sutelkiamas į menines priemones. Neoklasicistinis ir siurrealistinis periodas (1919–1929) pasižymėjo harmoningomis spalvomis, vingiuotais kontūrais, kuriais dažnai vaizduojami geidulingų moterų kūnai. Vėlyvesniu kūrybos periodu dailininkas ir toliau eksperimentavo: ėmė tapyti garsių dailės kūrinių interpretacijas ir net sukūrė 15 metrų aukščio skulptūrą, kuri iki šiol stovi Čikagoje.

Didžiąją gyvenimo dalį praleidęs Prancūzijoje, Pikasas mirė, sulaukęs 91 metų. Nuo tada dailininko svarba tik augo, o jo kūriniai, parduoti už rekordines pinigų sumas, tapo vienais iš brangiausiai įsigytų paveikslų istorijoje. Žemiau pristatome garsiausius iš jų.

10. „Senas gitaristas“, 1903–1904

LATGA

„Senas gitaristas“ priskiriamas Pikaso Mėlynajam periodui, siejamam su vargingu menininko gyvenimu ir dailininką sukrėtusia artimo draugo, vardu Carlos Casagema, savižudybe. Melsvi atspalviai, varginga muzikanto išvaizda, sėdėsena, niūri grimasa kuria slegiančią, melancholišką nuotaiką. Po kurio laiko Pikasas savo Mėlynojo periodo darbus pats pavadino grynais sentimentais. Vis dėlto šie kūriniai ir dabar labai domina tiek meno žinovus, tiek smalsuolius. „Senas gitaristas“, be abejonės, vienas žymiausių minėto laikotarpio dailininko kūrinių.

9. „Avinjono merginos“, 1907

LATGA

„Avinjono merginos“ yra vienas įtakingiausių XX amžiaus kūrinių, lėmusių didelius pokyčius tuometinėje dailėje. Čia matome užgimstančius kubizmo elementus (ryškiausi jie, žvelgiant į dešiniajame kampe, viršuje, nutapytą moterį), primityvizmo apraiškas, Afrikos kultūros pėdsakus (veidai panašūs į genties narių kaukes). XX amžiaus pradžioje tokia tapyba stipriai nukrypo nuo nusistovėjusių meno normų ne tik dėl formos, bet ir dėl paveikslo temos – jame pavaizduotos penkios prostitutės (Avinjonas, šiuo atveju, yra gatvės Barselonoje, kur stovėjo žymus viešnamis, pavadinimas). Sakoma, kad jokio kito paveikslo dailininkas nekūrė taip ilgai ir kruopščiai – „Avinjono merginas“ Pikasas tapė 9 mėnesius.

8. „Mano gražuolė“, 1911–1912

LATGA

Taip Pikasas vadino Marcelę Humbert, su kuria dailininką taip pat siejo glaudūs ryšiai. Deja, netikėtai užklupusi mirtis pasiglemžė vos trisdešimties sulaukusios moters gyvybę. Po jos mirties 1915 metais Pikasas skaudžiai išgyveno. Iki to laiko dailininkas jau buvo spėjęs užfiksuoti Marcelę ne viename savo kūrinyje, tarp jų – ir „Mano gražuolėje“. Tai – vienas garsesnių Pikaso analitinio kubizmo periodui priskiriamų darbų.

7. „Trys muzikantai“,  1921

LATGA

„Trys muzikantai“ – vienas žymiausių Pikaso darbų, priskiriamas sintetinio kubizmo periodui. Manoma, kad jame pavaizduotas pats Pikasas ir du labai geri dailininko draugai – lenkų kilmės poetas, dramaturgas, meno kritikas Guillaume Apollinaire ir prancūzų rašytojas Max Jacob.

6. „Sėdinti moteris (Marija Tereza)“, 1937

LATGA

Šis paveikslas buvo nutapytas 1937 m., kurie laikomi vienais produktyviausių ir svarbiausių Pikaso kūrybos metų.

Paveiksle nutapyta Marija Tereza Walter buvo viena Pikaso mūzų ir meilužių, jų slaptas romanas prasidėjo menininkui būnant santuokoje su Olga Khokhlova ir ilgainiui sukėlė daugybę išgyvenimų abiems moterims. Šis kūrinys šviesus, jame naudotos ryškios spalvos – manoma, kad santykiai su Marija menininkui suteikė gyvybingumo, jaunatviškumo, įkvėpė. Paveiksluose Mariją Terezą Walter Pikasas įamžindavo visai kitaip, nei, pavyzdžiui, Dorą Mar (žiūrėti paveikslą „Dora Mar su kate“ arba „Verkianti moteris“).

Daugelis tvirtina, kad paveiksle nutapyta moteris atrodo kaip kortų figūra – sunku neįžvelgti panašumo su kortose vaizduojama karaliene.

5. „Mergina priešais veidrodį“, 1932

LATGA

Paveiksle „Mergina priešais veidrodį“ vėl matome Mariją Terezą, šįkart – žvelgiančią į savo pačios atvaizdą. Meno kritikai skirtingai interpretuoja šį darbą. Vieni sako, kad tamsesnis merginos atspindys primena apie mirtingumą, kiti įsitikinę, kad jis žymi merginos virsmą brandžia moterimi. Jaunoji Marija dvidešimto amžiaus trečiajame dešimtmetyje dailininkui – dažnas jo paveikslų subjektas.

4. „Sapnas“, 1932

LATGA

Paveiksle „Sapnas“ vėl matome Mariją Terezą. Priešingai nei Dorą Mar, kurią Pikasas dažnai vaizduodavo kaip pakankamai grasią moterį, Mariją dailininkas vaizdavo kur kas pozityviau: šviesiaplaukę, ryškiame fone. 2013 metais, kai buvo parduotas už 155 milijonus dolerių, šis kūrinys tapo penktu tuo metu brangiausiu parduotu paveikslu pasaulyje. Įdomu tai, kad darbe, anot meno žinovų, Pikasas, nevengdavęs erotinių elementų, užslėptai pavaizdavo savo paties varpą. Kur? Marijos veide.

3. „Dora Mar su kate“, 1941

LATGA

Dora Mar  – už dailininką gerokai jaunesnė menininkė, kuri kūrė eiles, fotografavo ir tapė. Manoma, kad audringas poros romanas tęsėsi net 10 metų, o jo metu Dora pozavo ne vienam dalininko kūriniui. Pikasą itin įkvėpė Doros mąstysena, polinkis į meną, politinės pažiūros, intelektas, mergina taip pat kalbėjo ispaniškai. Paveikslas nupieštas 1941 m., Antrojo pasaulinio karo pradžioje. Sudėtingta politinė situacija nulėmė ir įtampą tarp Pablo ir Doros – Pikasas ją ėmė tapyti vis abstrakčiau, neretai paveiksluose matomos moters ašaros. Paveiksle gausu Doros būdą ir gyvenimą atspindinčių detalių. Pavyzdžiui, jos skrybėlė simbolizuoja menininkės įsitraukimą į siurrealizmo judėjimą. Paminėtina, kad paveikslas „Dora Mar su kate“ 2006 metais parduotas už 95,2 milijonus dolerių. Tai – vienas iš pačių brangiausių dailės kūrinių istorijoje.

2. „Verkianti moteris“, 1937

LATGA

Manoma, kad šis kūrinys yra savotiška paveikslo „Gernika“ variacija. Pastarajame Pikasas nutapė ašaromis paplūdusią moterį, laikančią savo negyvą kūdikį. Vėliau sukūrė ne vieną atskirą jos portretą, kurio kulminacija tapo 1937 metais užbaigta „Verkianti moteris“. Darbui pozavo jau anksčiau minėta fotografė Dora Mar.

1. „Gernika“, 1937

LATGA

Gernika – tai miesto Šiaurės Ispanijoje, kurį 1937 metais subombardavo ir iki pamatų sugriovė nacių kariniai lėktuvai, pavadinimas. Žymusis freskos dydžio paveikslas buvo Pikaso atsakas į negailestingą aktą, protestas prieš karo žiaurumus. Darbas tuojau patraukė viso pasaulio dėmesį į Ispanijoje vykstantį pilietinį karą. „Gernikoje“ matome bombardavimo siaubą, niekuo dėtus kenčiančius civilius, tarp jų – ir motiną su nužudytu vaiku, į akį taip pat krenta pavaizduotas jautis bei arklys – dvi ispanų kultūroje svarbios figūros. Šio, ko gero, garsiausio Pikaso kūrinio gimimą dokumentavo jau ne kartą minėta Dora Mar.