Kompozitorius E. Balsys ir dainininkas V. Noreika | Organizatorių nuotr.

Gruodžio 12 d. 17 val. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje – tradicinis prisiminimų vakaras „Šimtamečiai“, šiais metais skirtas 1919 m. gimusiems Lietuvos muzikams.

1919 metai pasauliui padovanojo daug garsių ir įvairiapusių asmenybių – nuo rašytojo Jerone Davido Salingerio, kiekvienam žinomo romano „Rugiuose prie bedugnės“ autoriaus, iki Michailo Kalašnikovo, rusų ginklų konstruktoriaus. Tie metai dosnūs buvo ir Lietuvai. Šaliai, kuri jau metus XX a. pasaulio politiniame žemėlapyje buvo matoma kaip nepriklausoma valstybė, išsirinkusi pirmąjį savo prezidentą Antaną Smetoną, kuri sparčiai ir uoliai kūrė savąją politiką, ekonomiką, mokslą ir kultūrą.

Prieš šimtą metų gimė nemažai Lietuvos muzikos kultūrai svarbių žmonių. Jų gyvenimai buvo pažymėti ir visai Lietuvai skirto likimo ženklais – juos augino Nepriklausomos Lietuvos kultūros tradicijos; jie studijavo ir kūrė sovietinės okupacijos metais; tik nedaugeliui teko pasidžiaugti atkurta Nepriklausomybe. Tai kompozitorius Eduardas Balsys, dainininkai ir pedagogai Zenonas Paulauskas, Jadvyga Petraškevičiūtė, Valerijonas Indrikonis, choreografas Juozas Lingys.

Apie šiuos iškilius muzikus kalbės jų artimieji, mokiniai, kolegos. Tai E. Balsio dukros, pianistės profesorės Dalios Balsytės pasakojimas, kompozitoriaus mokinio, taip pat kompozitoriaus Algirdo Martinaičio prisiminimai, choreografų Alfredo Kondratavičiaus ir Vytauto Buterlevičiaus, muzikologo Vaclovo Juodpusio impresijos.

Kuo gyveno mūsų menininkai, kokios buvo jų kūrybinės godos, interesai, asmeniniai išgyvenimai, koks požiūris į to meto pasaulio kultūrą, kokie buvo jų siekiai? Tuomet, kai jų bendraamžio J. D. Salingerio, lietuviškų šaknų turinčio rašytojo, romanas „Rugiuose prie bedugnės“ 1966-aisiais buvo išverstas ir į lietuvių kalbą, prisiminimų vakaro herojai taip pat jau buvo pasiekę pripažinimo: E. Balsys sukūręs „Eglę žalčių karalienę“ (1960 m.), Z. Paulauskas dainavo Lietuvos operos ir baleto teatro, o J. Petraškevičiūtė Didžiojo Lodzės teatro scenose, V. Indrikonis vadovavo Vilniaus plokštelių studijai, J. Lingys – ansambliui „Lietuva“. Apie tai bus kalbama vakaro metu, apie tai liudys Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje saugomų eksponatų virtuali fotogalerija, Lietuvos valstybinio centrinio archyvo, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos archyviniai audio ir video įrašai.