„Keistas laikotarpis keičia miesto ir jo gyventojų veidus. Ištuštėjęs Vilnius dar labiau atvėrė Senamiesčio vinguriuojančių gatvių plastišką grožį, įkūnydamas ilgus šimtmečius čia vyravusią architektūros tradiciją bei miesto dvasią. Ribojama vieša veikla, gyvename lyg burbule, klusniai užsidarę savo aplinkoje: namuose, dirbtuvėje, sodyboje. Užsisklendus kasdienybėje, ieškoma prasmingos saviraiškos, nors nuo seno menas kuriamas saviizoliacijoje. Apsibrėžus magišką kreidos ratą aplink save, kūrybiškai atsigręžiama į Vilnių. Indetifikuojama vilnietiška tapatybė, įsivaizduojami ir naujai atrandami asmeniški ryšiai su miestu.
Pradėdami kitaip atrasti miestą, žvelgdami per langą ar individualiai išgyvendami savyje psichologinę pandeminę būseną, kantriai pasineriame į kitoniškos meninės formos idėjos paieškas. Ką miestas kiekvienam iš mūsų šiuo metu reiškia? Kokią kūrybinę patirtį išgyvename, paveikti visuotinės negandos? Užsimaskavę veidus kaukėmis, tampame miesto maskaradinio vyksmo fatalistais. Koks Vilnius mums atrodo dabar? Kviečiu susimąstyti ir pažvelgti į sostinę kitaip“, – sako autorius.
R. Zdanavičius – (g. 1956 m. birželio 3 d. Vilniuje) – dailininkas tapytojas, tapybos restauratorius. 1988 m. baigė Vilniaus Dailės institutą, vaizduojamosios dailės ir braižybos specialybę. Nuo 1988 m. dalyvauja personalinėse, grupinėse parodose, įvairiuose meniniuose projektuose Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 1992 m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys, o nuo 1994 m. – Lietuvos restauratorių sąjungos narys. Išskirtiniai R. Zdanavičiaus kūrybos bruožai – darbuose naudojamas storas kontūras ir pasikartojantis moters kūno motyvas, paveikslai stebina savo ekspresija bei ryškiomis spalvomis.