Nobelio literatūros premijos laureatų kūriniai.

Nobelio literatūros premija – aukščiausias literatūros apdovanojimas, kasmet skiriamas vienam autoriui ar autorei iš bet kurios pasaulio šalies. Dažniausiai šis apdovanojimas skiriamas ne už vieną konkretų kūrinį, bet už autoriaus kūrybą apskritai, atsižvelgiant į darbų visumą. Iki šiol apdovanojimas buvo skirtas 117 rašytojų. Pristatome keletą Nobelio literatūros premijos laureatų kūrinių, kuriuos tikrai verta turėti knygų lentynoje.

Visi žemiau išvardinti kūriniai ir kitos knygos internetu – elektroninėje parduotuvėje 2di.lt ir 2di pardavimo vietose.

5. Ferit Orhan Pamuk

Ferit Orhan Pamuk – vienas žinomiausių turkų rašytojų, profesorius, scenaristas, kurio knygos išverstos į daugiau nei 60 kalbų. Nobelio literatūros premija jam įteikta 2006 m. Pamuko istorijoms būdingas tapatybės sumišimas, pasimetimas tarp Rytų ir Vakarų vertybių. Jis pats teigia, kad į literatūrą tiesiog grąžina tai, kas yra žinoma, bet užmiršta.

„Stambulas. Prisiminimai ir miestas“

Ferit Orhan Pamuk prozos intelektualumas, liūdesys ir persmelkiantis Stambulo grožis geriausiai atsiskleidžia itin asmeniškoje, užburiančiai poetiškoje knygoje „Stambulas“. Nuo jaunystės Stambulas žavėjo rašytoją; melancholiška miesto siela, atsispindinti pastatuose ir griūvančiuose monumentuose, apleistose vilose ir sulaukėjusiuose soduose, jam ir yra svarbiausia. O kur dar siaurutės šurmuliuojančios gatvelės ir žavingos Bosforo pakrantės… Tačiau drauge tai – ir vaikystės istorija. Mažasis Orhanas iš pradžių stebi miestą, vedamas už rankos mamos, vėliau – pro dėdės automobilio langą, o galiausiai išvaikšto jį pats, patiria jį visa savo esybe.  Prisiminimų knygoje nuostabiai – įžvalgiai ir melancholiškai – susipina Stambulo ir Pamukų šeimos istorija, praeitis ir dabartis, rašytojo mintys apie žmogaus, miesto ir civilizacijos likimą.

Įsigyti knygą galite čia.

4. Olga Nawoja Tokarczuk

Olga Nawoja Tokarczuk – lenkų rašytoja, intelektualė ir aktyvistė, Nobelio premija įvertinta 2018 m. Olgos Tokarczuk kūryba – ryški, pasižyminti nepaprastu sąmoju ir ypatinga vaizduote. 2018 m. už romaną „Bėgūnai“ ji taip pat pelnė vieną prestižiškiausių anglakalbiame pasaulyje apdovanojimų – „Man Booker International Prize“. Antrą kartą autorė „Man Booker International Prize“ premijai buvo pristatyta 2019 m. už romaną „Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus“.

„Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus“

„Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus“ pasakoja apie Atokiame Lenkijos kaime gyvenančią keistuolę Janiną Dušejko, kuri tamsiais žiemos vakarais studijuoja astrologiją, kartu su buvusiu mokiniu verčia Williamo Blake poeziją ir prižiūri Varšuvos gyventojų sodo namelius. Ji mieliau renkasi gyvūnų nei žmonių draugiją.

Netikėtai kaimelio ramybę sudrumsčia paslaptinga Janinos kaimyno, praminto Didžiąja Pėda, mirtis. O tuomet pasipila ištisa keistų mirčių virtinė. Energingoji moteris ima versti nusistovėjusį – ir užsistovėjusį – tradicinį vietinės bendruomenės gyvenimą aukštyn kojom…Intriguojantis detektyvinis šio romano siužetas labai išradingai panaudojamas skaitytojų dėmesiui prikaustyti. Tačiau knygoje kartu keliama daugybė svarbių idėjų – nuo hipsteriškos laisvamanybės iki ekofeminizmo.

Įsigyti knygą galite čia.

„Bėgūnai“

Kas verčia žmogų keliauti, blaškytis po erdvę, iš kur tas nenumaldomas poreikis lėkti, kodėl pasaulis šiandien toks nerimstantis? Atsakymą, regis, turėjo XVII a. egzistavusi, o turbūt dar ir šiandien gyva, Rusijos sentikių bėgūnų sekta, maniusi, kad nuo piktosios dvasios, nuo velnio ir visokio blogio gelbsti tik nuolatinis judėjimas, kapanojimasis prieš srovę, nes plaukimas pasroviui – tai anaiptol ne tikrasis judėjimas.

Pasakojimą apie bėgūnus ir jų ekscentrišką pasaulėvoką Olga Tokarczuk išgirdo kadaise pati atklydusi į Maskvą, o mintimis apie tai, pristatydama savo knygą „Bėgūnai“, dalijosi 2017-ųjų vasarą Nidoje, viename iš Thomo Manno festivalio susitikimų. Romano veiksmas šokinėja nuo XVII a. iki šių dienų, o jo struktūra – tarsi atskirų, ir visai pramanytų, ir tikrais faktais paremtų, miniatiūrų vėrinys.

Įsigyti knygą galite čia.

„Praamžiai ir kiti laikai“

„Kiek pamenu, visuomet norėjau parašyti tokią knygą kaip ši. Sukurti ir aprašyti pasaulį. Tai – istorija pasaulio, kuris, kaip ir visa, kas gyva, gimsta, vystosi ir miršta. Iš jos supratau, kad kiekviena istorija yra tik laiko įrankis ir kad iš esmės laikui ji visai nereikalinga“, – Olga Tokarczuk.

„Praamžiai ir kiti laikai“ – tai romanas apie destruktyvią laiko galią. Jis pasakoja apie išgalvotą Praamžių kaimą, kurio nerasime jokiame žemėlapyje, ir jo mįslingus gyventojus. 84 romano skyreliai – tai „laikai“, primenantys kaleidoskopą, kuriame realizmas susipina su magija.

Ir kritikai, ir skaitytojai žavisi O. Tokarczuk kūrybos intelektualumu, gebėjimu atskleisti filosofines gelmes, vadindami tai magiškuoju realizmu, jos knygos išsiskiria ištobulintu pasakojimo menu, paprasta, skaidria kalba, poetiškais aprašymais, gebėjimu pažvelgti į vaizduojamus dalykus iš amžinybės perspektyvos. Tikrus įvykius derindama su išgalvotais, su mitais ir sapnais, rašytoja tiesiog prikausto skaitytojo dėmesį.

Įsigyti knygą galite čia.

3. Alberas Kamiu

Alberas Kamiu – prancūzų rašytojas, eseistas, žurnalistas, filosofas. Kamiu Nobelio literatūros premijos sulaukė būdamas 44 metų, 1957 m. ir tapo vienu jauniausių Nobelio premijos laureatų.

„Svetimas“

Alberto Camus romanas „Svetimas“ (1942) rašytojui pelnė pasaulinį pripažinimą. Pagrindinio veikėjo Merso santykis su supančiu pasauliu pažeidžia visuomenės taisykles ir paverčia jį „svetimu“. Tai knyga apie neįveikiamą individo vienatvę inertiško abejingumo, absurdo akivaizdoje.

Įsigyti knygą galite čia.

„Maras“

1940-tieji… Orano mieste Alžyre ima siautėti maras. Daktaras Bernaras Rijė pirmas pastebi ligos ženklus ir skatina miesto valdžią kuo skubiau imtis priemonių. Kol Rijė fiksuoja įvykius mieste, valdžia delsia. Ilgainiui miestui paskelbiamas karantinas. Negalima nei iš jo išvykti, nei į jį atvykti. Maras įsigali ir mirties akivaizdoje išbando žmonių vienybę, tikėjimą ir būties prasmingumą. Daugiau apie šią knygą galite skaityti čia.

Įsigyti knygą galite čia.

„Sizifo mitas“

„Švelnumas ir globa – toks absurdo žmogaus santykis su pasauliu. Būtent skausmingai aiškus dabarties vienkartiškumo, praeinamybės, unikalumo įsisąmoninimas lemia svarbiausius absurdo žmogaus bruožus – taurumą ir paprastumą… Toks šio traktato Sizifas, ritinantis akmenį į kalną, bet kartu puikiai žinantis, kad tas akmuo nuriedės žemyn ir vėl viskas prasidės iš naujo. Tokia ir ta paprasta tiesa, kurią pasako Camus savo „Sizifo mite“: pasaulis ir gyvenimas neturi jokios aukštesnės prasmės, tačiau tu privalai gyventi taip, tarsi toji prasmė egzistuotų.“ Arvydas Šliogeris

Įsigyti knygą galite čia.

2. Vinstonas Čerčilis

Tikriausiai dalis skaitytojų nustebs, tarp Nobelio literatūros premijos laureatų išvydę britų politiko, Didžiosios Britanijos premjero Vinstono Čerčilio pavardę.  Iš tiesų, vienas svarbiausių visų laikų politikų, daug savo laiko ir jėgų skyrė rašymui – pasauliui paliko romaną, biografiją ir daugybę memuarų, straipsnių. Žymiausiu jo darbu laikoma 12 dalių memuarų serija apie Antrąjį pasaulinį karą.

„Antrasis pasaulinis karas“

Pirmajame atsiminimų tome „Antrasis pasaulinis karas. Pakeliui į katastrofą“ W. Churchillis rašo apie tarptautinę padėtį po 1919 m. Versalio taikos, A. Hitlerio kelią į valdžią, Londono bei Paryžiaus vyriausybių nuolaidžiavimą naciams. 1939 m. rugsėjį vokiečiams užpuolus Lenkiją, britai paskelbė A. Hitleriui karą. 1940 m. gegužę nenuilstantis W. Churchillis tapo Jungtinės Karalystės premjeru. Būtent jam buvo lemta „per kraują, sunkų triūsą ir ašaras“ vesti šalį į pergalę.

Įsigyti knygas galite čia.

„Mano jaunystė. 1874–1904“

Sero Winstono S. Churchillio vardas neabejotinai labiausiai susijęs su Jungtinės Karalystės ir jos Sąjungininkų pergale Antrajame pasauliniame kare. Tačiau tai jau brandaus vyro, pasaulinio garso politiko, Didžiosios Britanijos premjero ir vienos garsiausių XX a. asmenybių istorija. Kažkada W. Churchillis nebuvo toks garsus ir įtakingas. Ši knyga – jo paties ranka rašytas pasakojimas apie vaikystę, jaunystę, kario, rašytojo ir politiko karjeros pradžią. Joje autorius dalijasi prisiminimais apie tėvus, mokslus, dalyvavimą kovos veiksmuose kolonijinėje Indijoje, Pietų Afrikoje ir Sudane, karo korespondento darbą, patekimą į būrų nelaisvę ir pabėgimą iš jos. Nemažai dėmesio skiriama aprašant Britų imperijos kolonijose tarnaujančių karininkų gyvenimą, jų buitį, pomėgius ir pramogas, požiūrį į vietos gyventojus.

Įsigyti knygą galite čia.

1. Kazuo Ishiguro

Kazuo Ishiguro – japonų kilmės britų rašytojas, scenaristas, muzikantas. Nobelio premija jo kūryba įvertinta už „didžiulę emocinę jėgą, padėjusią atskleisti iliuzinius žmogaus santykius su pasauliu ir anapus to tvyrančią bedugnę“. Išskyrus kelias išimtis, autorius istorijas knygose pasakoja pirmuoju asmeniu.

„Dienos likučiai“

„Pagaliau laikrodžio juk dabar atgal nebepasuksi. Negali žmogus be paliovos svarstyti, kaip kas būtų galėję būti. Privalai suprasti, kad teko tau dalia ne blogesnė nei daugeliui, o gal dar ir geresnė, ir jausti už tai dėkingumą.“ Nepriekaištingos reputacijos senų didingų angliškų namų vyresnysis liokajus ponas Stivensas, gavęs buvusios namų ekonomės panelės Kenton laišką, 1956-ųjų vasarą išsiruošia ją aplankyti ir pakeliauti po Anglijos apylinkes. Šešių dienų atostogos nejučia tampa kelione į Stivenso ir sykiu Anglijos bei Europos praeitį: du pasaulinius karus, fašizmo suklestėjimą, blėstantį vakarykštį pasaulį.„Dienos likučiai“ – savita meditacija apie XX a. pirmąją pusę, žmogaus pasirinkimų prigimtį, teisingumo regimybę, prarastas galimybes, užgniaužtus jausmus ir skaudžiai parbloškiantį gailestį supratus, kad tai, kas buvo pasiekiama ranka, negrįžtamai nutolo.

Įsigyti knygą galite čia.

„Plūduriuojančio pasaulio menininkas“

1948-ųjų Japonija po truputį atsitiesia po Antrojo pasaulinio karo negandų. Į pensiją išėjęs garsus dailininkas Masudžis Ono dienomis prižiūri savo sodą ir taiso karo metu bombarduotą namą, bendrauja su dukromis ir anūku, o vakarus leidžia su senais pažįstamais ištuštėjusiuose, žibintais apšviestuose baruose. Tačiau į idiliškai ramią Masudžio Ono senatvę vis skverbiasi prisiminimai. Jo atmintyje iškyla pranykęs anų dienų „plūduriuojantis pasaulis“, kupinas dekadentiškų malonumų ir daug žadančios ateities, ir tamsių laikų šešėliai, kai Masudžio Ono tapybą stipriai paveikia kylanti militarizmo ir nacionalizmo banga ir savo propagandinius paveikslus jis skiria judėjimui, Japoniją nuvedusiam į karą.

„Plūduriuojančio pasaulio menininkas” – jautrus ir išmintingas portretas, vaizduojantis sudėtingais laikais gyvenusio dailininko prieštaringą likimą, ir kartu pasakojimas apie meną, senosios ir naujosios tvarkos susidūrimą, kartų skirtumus, besikeičiančias vertybes ir susitaikymą su praeities klaidomis.

Įsigyti knygą galite čia.