Filmo istorijos centre – modernaus meno muziejaus kuratorius Kristianas ir naujoji paroda, kurioje pristatoma konceptuali instaliacija „Kvadratas“. Jos esmė – ugdyti žmogiškus tarpusavio ryšius ir skatinti socialinę atsakomybę, kurios šiuolaikinėje visuomenėje taip trūksta. Bendrai kalbant, pats filmas ir yra mūsų veidmainiškos bei susvetimėjusios visuomenės, kuri socialiniuose tinkluose nuolat ir aktyviai kritikuoja aplinkinių ydas, tačiau realybėje abejingai praeina pro nuskurdusį ar kitaip gyvenimo nuskriaustą žmogų, atspindys. Tuo pačiu tai – ir subtili satyra, pašiepianti visus šiuolaikinio meno lauko dalyvius – tiek jo kūrėjus, tiek žiūrovus, tiek ir kuratorius, rimtu veidu kalbančius apie kūrinius, į kuriuos patys nežiūri rimtai.
„Kvadratas“ – drąsus ir nenuspėjamas filmas, keliantis daug šiomis dienomis aktualių klausimų, kviečiančių žiūrovą į akistatą su savimi. Kino juostoje gausu aliuzijų į tikrus meno kūrinius, o garsiausia jos scena, įkvėpta, kaip manoma, rusų permormansų atlikėjo Olego Kuliko, kadaise vaizdavusio pasiutusį šunį ir iš tiesų apkandžiojusio muziejaus lankytoją, nepalieka abejingų.