Jonas Mekas prie užmūryto pagrindinio įėjimo į įsigytą teismo pastatą, kuriame netrukus įsikurs Antologijos filmų archyvas, 1979. Jonas Mekas Estate nuosavybė.
Nuo lapkričio 20 d. Nacionalinėje dailės galerijoje veiks unikali tarptautinė paroda „Jonas Mekas ir Niujorko avangardas“, pristatanti Jono Meko filmus, jo intelektinį ir organizacinį darbą, puoselėjant nepriklausomą kiną, bei jo bendraminčių Amerikos avangardinio kino kūrėjų darbus.
Lapkričio 19 d. 11 val. galerijos auditorijoje vyks spaudos konferencija, kurioje dalyvaus Jono Meko fondo vadovas, menininko sūnus Sebastianas Mekas, parodos kuratoriai Inesa Brašiškė ir Lukas Brašiškis, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas ir Nacionalinės dailės galerijos vadovė Lolita Jablonskienė.
Paroda „Jonas Mekas ir Niujorko avangardas“ atveria itin platų pasaulinio garso kino kūrėjo Jono Meko (1922–2019) kūrybinės veiklos spektrą, aprėpdama ne tik jo filmus, bet ir intelektinį bei organizacinį darbą, puoselėjant naują požiūrį į kiną – kaip savarankišką meno rūšį. Pagrindinis dėmesys skiriamas pirmiesiems trims J. Meko veiklos Niujorke dešimtmečiams – nuo 1949 m. iki 8-ojo dešimtmečio pabaigos.
Ekspozicijoje bus galima pamatyti pagrindinius J. Meko filmus, tarp jų ir žymiuosius filmus-dienoraščius, kuriuose sutelktos visą gyvenimą fiksuotos kasdienybės akimirkos: tiek asmeninės, paženklintos egzilio, ilgesio, šeimos ir draugystės, tiek epochos socialiniai ir politiniai įvykiai. Lietuvoje geriau žinomas kaip poetas ir kino menininkas J. Mekas, dar prieš sukurdamas pirmąjį filmą, kartu su broliu Adolfu Meku 1955 m. pradėjo leisti žurnalą Film Culture, dirbo kino kritiku laikraštyje Village Voice, skleisdamas idėjas apie kiną, kaip asmenišką raišką, bei agituodamas už cenzūros bei esamos filmų kūrimo ir platinimo sistemos nevaržomą kiną.
Po Antrojo pasaulinio karo Niujorke augo alternatyvaus meno judėjimas: būrėsi nepriklausomos menininkų grupės, kūrėsi jų valdomos erdvės ir kooperatyvai. J. Mekas buvo svarbus šio vyksmo dalyvis: kartu su bendraminčiais įkūrė Naujojo Amerikos kino grupę, įsteigė Kino kūrėjų kooperatyvą, Kino kūrėjų sinemateką ir Antologijos filmų archyvą. Ši J. Meko veikla parodoje pristatoma atrinktais kritikos tekstais, nuotraukomis, žurnalais, dokumentais ir kita archyvine medžiaga.
Siekiant atskleisti J. Meko organizacinių darbų bei jo kūrybos kontekstą, parodoje rodomi jo bendraminčių, žymių Amerikos avangardinio kino kūrėjų Stano Brakhageʼo, Shirley Clark, Mayaʼos Deren, Marie Menken, Andy Warholo ir kitų filmai.
Pasak parodos kuratorių, akcentuojančių J. Meko archyvuotojo aistrą, „visą gyvenimą J. Meko rinkti ir kataloguoti vaizdai, garsai ir tekstai šiandien suteikia galimybę įdėmiau pažvelgti į pokario Niujorko avangardinio kino istoriją“.
Parodos proga kuratoriai parengė ir Lietuvos nacionalinis dailės muziejus kartu su Žydų muziejumi Niujorke išleido knygą anglų kalba „Jonas Mekas: kamera visada veikė“ (Jonas Mekas: The Camera Was Always Running).
Parodos kuratoriai: Inesa Brašiškė ir Lukas Brašiškis. Ekspozicijos architektai: Petras Išora ir Ona Lozuraitytė (Isora x Lozuraityte studio). Dizainerė Laura Grigaliūnaitė.
Projekto partneriai: Jonas Mekas Estate, LRT, „Skalvijos“ kino centras.
Jį finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Rėmėjai: Lewben Art Foundation, Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas Niujorke, UAB „Exterus/ Fundermax“, UAB „Stiklita“, UAB „Flexpro“, viešbutis „Narutis“. Informacinis rėmėjas „JCDecaux“.
