Estijos nacionalinis muziejus | Tanel Kindsigo nuotr.
Estijos nacionalinis muziejus – vienas moderniausių muziejų Europoje, skirtas pažinti Estiją, jos kultūrą ir žmones. Ne tik turiniu, bet ir įspūdinga architektūra žavintis muziejus estams yra ypatingai svarbus emociškai – projekto visuma meistriškai ir labai jautriai atsigręžia į sudėtingą vietos istoriją ir drąsiai tiesia naują tautos kelią.
Išvyka į Estijos nacionalinį muziejų prasideda dar neįžengus pro jo duris. Įspūdingas, net 6 000 m2 ekspozicijų erdvės talpinantis pastatas, stebina architektūriniais sprendimais, kuriuos įdomu apžiūrėti ir iš tolimesnių perspektyvų. Kalbant apie pačią vietovę, kurioje stovi muziejus, verta trumpam nuklysti nuo dabartinės muziejaus ekspozicijos ir sugrįžti kelis šimtus metų atgal.
Raadi vietovė: nuo vietinės inteligentijos iki didžiausio Baltijos šalyse karinio aerodromo
Šiandien turistus traukiantis Estijos nacionalinis muziejus stovi Tartu pakraštyje, buvusioje Raadi dvaro komplekso teritorijoje. Teigiama, kad šioje teritorijoje stovėjęs dvaras minimas dar XVI a., o aukso laikotarpį vietovė pasiekė Liphartų giminės gyvenimo metais. Didikų šeima domėjosi vietine inteligentija, o ypač – menu: rengė susitikimus, aktyviai bendravo su universiteto bendruomene, palaikė vietinę kultūrą (dalis Liphartų sukauptų meno kūrinių muziejui priklauso ir šiandien). Nors teigiama, kad patys vietiniai į giminę žiūrėjo skeptiškai, Liphartų palikimas neturėtų būti nuvertinamas. Deja, Liphartų veikla vietovėje nutrūko Pirmojo pasaulinio karo metais, kai šeima pasitraukė į Vokietiją, o dalį sukauptos kolekcijos atidavė Tartu universitetui.
Louis Höflinger litografija, 1860 m. | wikipedia.org nuotr.
Po karo, 1921 m., dvaro pastatai taip pat buvo atiduoti Tartu universitetui, o po dar kelerių metų čia leista įsikurti Estijos nacionaliniam muziejui. Ateinančius du dešimtmečius estai aktyviai lankėsi ne tik muziejuje, bet ir kitose dvaro komplekso pastatuose, čia vyko vaikų mokyklinės išvykos, Raadi parkas tapo populiaria pasivaikščiojimų lokacija – pamažu brendo su šia vieta ypatingą ryšį turinti karta.
Deja, ilgai gyvuoti muziejui nebuvo lemta, nes Antrojo pasaulinio karo metais, dauguma čia buvusių pastatų stipriai nukentėjo arba buvo sunaikinti. Nebeliko ir pagrindinių dvaro rūmų. Sovietų Sąjunga teritoriją pavertė didžiausiu Baltijos regiono kariniu oro uostu. Lankytis Raadi teritorijoje buvo uždrausta, o užsieniečiai negalėjo atvykti net į patį Tartu. Turtinga muziejaus kolekcija buvo išblaškyta po miesto sandėlius, aplinkines bažnyčias ir kitas ekspozicijai netinkamas vietas. Šis periodas žymi tragišką šalies ir pačios Raadi vietovės likimą.
Žinant Tartų gyventojų ankstesnį prisirišimą prie lokacijos, ko gero, nenuostabu, kad, pasikeitus politinei situacijai, iš miestiečių vis dažniau pasigirsdavo noras muziejų atkurti ir tai padaryti būtent Raadi vietovėje. Pagaliau šio plano sutikta imtis, ir 2005 m. paskelbtas konkursas tinkamiausiam projektui.
Estų nacionalinio muziejaus architektūra: meistriškas žvilgsnis į vietos istoriją
Paskelbus konkursą, iš daugiau nei 100 pasiūlymų buvo atrinktas architektų Dan Dorell, Lina Ghotmeh ir Tsuyoshi Tane (DGT Architects) projektas, jautriai žvelgiantis į estams istoriškai sudėtingą vietą. Architektai nesutiko užmarštin panardinti skaudžių sovietmečio prisiminimų ir pasiūlė idėją, budinančią vietovę ir suteikiančią jai naują prasmę. Projektas „Atminties laukas“ („Memory Field“) išnaudojo karo ženklų paliestą teritorijos dalį – buvusį lėktuvų pakilimo taką – jį pratęsdamas pačiu muziejaus pastatu, kylančiu į viršų. Aukštyn išlenktas jo stogas simbolizuoja kilimą aukštyn, naują šalies ir tautos judėjimą ateities link.
Estijos nacionalinis muziejus | Arp Karm (ENM) nuotr.
Estijos nacionalinis muziejus | Arp Karm (ERM) nuotr.
Estijos nacionalinis muziejus | Arp Karm nuotr.
Stiklinį pleištą primenanti konstrukcija aukščiausiame savo taške pasiekia net 15 metrų, o stikliniai fasadai atveria vaizdą į apylinkes. Tiesa, įdomu žiūrėti ne tik į vietos panoramą, atsiveriančią iš muziejaus, bet ir iš toli pamatyti patį muziejų – tamsiu paros metu iš vidaus apšviestas pastatas atrodo itin įspūdingai.
Net 355 m ilgio ir 71 m pločio statinys – didžiausia ekspozicinė erdvė Baltijos šalyse ir vienas moderniausių muziejų Europoje. Jame įrengtos ne tik parodoms skirtos erdvės, bet ir biblioteka, auditorijos, konferencijų salė, kavinės, parduotuvėlės, teatras ir kt. patalpos.
Muziejaus ekspozicija: kas tokie yra estai?
Ekspozicija „Uralo aidas“| Berta Vosman (ERM) nuotr.
Kaip rašoma pačiame muziejaus prisistatyme, ekspozicijos kviečia kartu ieškoti atsakymo į klausimą, kas tokie yra estai ir kuo ypatinga finougrų kultūra. Čia veikia dvi nuolatinės parodos: „Uralo aidas“ ir „Susitikimai“ bei erdvė laikinosioms parodoms.
„Uralo aidas“
„Uralo aidas“ – ekspozicija koncentruota į finougrų tautas, siekiant padėti suvokti jų gyvenimo ir mąstymo būdą. Nors ši ekspozicija skirta visiems lankytojams, vis dėlto, labiausiai ji patiks vaikams. Vietinių tautų statytų namų ir pirčių fragmentai, įrankiai, aprangos detalės – viskas pristatoma tikroviškai, o į sumažintas pastatų versijas netgi galima įeiti. Nenustebkite, jei vaikštant ekspozicijoje išgirsite giedant gaidį, grojant muziką ar teks pereiti per tilto imitaciją – garsai, papildoma informacija perteikta žaidimais, animaciniais pasakojimais – visa tai, ko gero, sudomintų net didžiausią parodų skeptiką. O norinčius sužinoti daugiau, kviečia išsamiai informaciją pateikiančios lentelės, kuriose – įdomūs ir labiau detalizuoti faktai apie vietinių finougrų tautų gyvenimo būdą, jų tradicijas, vestuvių kraičius, gyvenamąsias patalpas, kasdienius įrankius, kalbos subtilybes. Ši paroda – puikus įvadas į antrąją ekspoziciją „Susitikimai“.
Ekspozicija „Uralo aidas“| Berta Vosman (ERM) nuotr.
„Susitikimai“
Paroda „Susitikimai“ siūlo tyrinėti estų gyvenimą prieš tūkstančius metų ir dabar. Tautos istorija iš lėto atskleidžiama sekant daugybę asmeniškų istorijų, tautai svarbių momentų ir simbolių. Visi jie susilieja į vieną bendrą pasakojimą, kuriame atsiveria estų kasdienybė, gyvenimo būdas, kova, prisitaikymas prie naujų laikų ir procesų. Parodoje eksponuojami tūkstančiai artefaktų, šimtai video ir garso įrašų, žmonių pasakojimų nuotrupų, tad informacija pateikiama patraukliai ir anaiptol ne „sausai“. Lietuviams kai kurie parodoje pristatomi eksponatai bus puikiai pažįstami – Baltijos kelio nuotraukos, visame regione paplitę amatai, fotopasakojimai apie grybų ar balandėlių gamybą, sovietmečiu naudoti daiktai, žaislai. Visgi daugybė eksponatų pasakoja išskirtinai estišką istoriją: seka svarbiausius tautos atradimus, namų ir miestų kitimą, tautodailę.
Ekspozicija „Susitikimai“ | Anu Ansu (ERM) nuotr.
Ekspozicija „Susitikimai“ | Arp Karm (ERM) nuotr.
Pagrindinė ekspozicija suskirstyta į keliolika salelių, kuriose pateikiami skirtingos tematikos pristatymai, informaciją koncentruojantys į konkretesnes sferas, pavyzdžiui, estų virtuvę, knygų leidybą, kaimo gyvenimą ir pan. Eksponatų pristatymui gausiai naudojamos informacinės lentelės, jose informaciją galima rasti ne tik estų, bet ir anglų, rusų, vokiečių ir kt. kalbomis (muziejaus bilietų kasoje nepamirškite paprašyti norimos kalbos kortelės, kuri leidžia ekranuose matyti pasirinktą kalbą). Kaip minėta anksčiau, muziejuje įrengta ir erdvė laikinosioms parodoms, taip pat patalpos, skirtos edukacijoms, filmų peržiūroms ir įvairiems kitiems renginiams.
Estijos nacionalinis muziejus vienareikšmiškai svarbi stotelė lankantis Tartu. Tai modernus, meistriškai apgalvotas žvilgsnis į mums ne taip tolimą Šiaurės kultūrą. Apsilankymas čia labiau primins kelionę laiku, nei tipinę ekskursiją po parodą. Rekomenduojame!
Straipsnis remiasi Estijos nacionalio muziejaus informacija bei leidiniu „Guide to Raadi“, 2018 (Estijos nacionalinis muziejus)
