Juozas Pilipavičius, Horizonto linija | Ryčio Šeškaičio nuotr.
Panirti į optinį meną kviečianti mažoji MO muziejaus paroda „Opartiniai atspindžiai“ ne tik siūlo estetinį patyrimą, bet ir supažindina su įdomiomis kūrėjų, kai kurių – vis dar mažai žinomų, istorijomis. Daugeliui mūsų gerai girdėti Vakaruose optinį meną kūrusių Kazio Varnelio, Kazimiero Žoromskio ir Vladislovo Žiliaus vardai. Šįkart MO muziejaus atstovai kviečia atrasti 5 menininkus, į kuriuos parodoje taip pat reikėtų atkreipti dėmesį. Kas jie?
Feliksas Daukantas
Feliksas Daukantas „Statyba ir architektūra“ | Gintarės Grigėnaitės nuotr.
F. Daukanto vardas jau įrašytas į istoriją, kaip dizaino specialybės pradininko Lietuvoje. Kur galime aptikti jo kūrybos pėdsaką? Didžiausias jis juvelyrikoje – menininkas keitė gintarinių papuošalų sampratą. O parodoje galima pamatyti įsimintinus opartinius žurnalo „Statyba ir architektūra“ viršelius, kuriuose, naudodamas kelias spalvas, F. Daukantas kūrė skirtingų tūrių iliuziją.
Rimtautas Gibavičius
R. Gibavičiaus kūryba galbūt pirmiausia asocijuojasi su chrestomatiniais, Vilniui skirtais grafikos ciklais. Įdomu tai, kad jam priskiriamas pirmasis oparto bruožų turintis kūrinys lietuvių dailės istorijoje! Jį galima pamatyti ir parodoje – tai ciklas „Vandenų gyventojai“. Be to, kitą parodoje rodomą ciklą „Pajacai“ R. Gibavičius sukūrė 1965 m. – tuo pačiu metu, kai Niujorke buvo atidaryta pirmoji oparto kūrėjus iš Europos ir JAV pristatanti paroda „Jautrioji akis“ (Responsive Eye).
Vaidilutė Grušeckaitė
Gali būti, kad Vaidilutės Grušeckaitės vardo nesate girdėję. Bet daugelis atpažintų jos sukurtą 1968 metų Lietuvos paviljono Londono prekybos ir pramogų parodos logotipą – rūtą. V. Grušeckaitė labiausiai ir žinoma kaip grafikos dizainerė. Tačiau parodoje kviečiame pamatyti menininkės opartinės grafikos eksperimentus. Dailininkė sakė: „Ko nerandu gyvenime, įkūniju savo darbuose. Tai – tvarka, švara, disciplina.“ Jai būdinga oparto kūrėjų savybė – dėmesys detalėms ir visumos santykiui. Gal todėl parodoje eksponuojama kompozicija „Avinai“ – tarp lankytojų mėgstamiausiųjų.
Marija Ladigaitė-Vildžiūnienė
Su grafikės M. Ladigaitės-Vildžiūnienės kūryba bene geriausiai susipažinome vaikystėje – ilgą laiką menininkė daugiausiai iliustravo knygas vaikams. Ne vienam girdėtas ir M. Ladigaitės-Vildžiūnienės bei jos vyro, skulptoriaus Vlado Vildžiūno, namų atvirumas: jų durys buvo atviros vėliau tyliaisiais modernistais pavadintiems menininkams. Čia jie galėjo laisvai ir nevaržomai bendrauti, rasti užuovėją nuo, regis, visur esančio saugumo. Parodoje galima pamatyti grafikės sukurtas iliustracijas prozininko ir dramaturgo Juozo Glinskio knygoms „Balsai“ bei „Baltos lelijos“.
Juozas Pilipavičius
J. Pilipavičius labiausiai žinomas kaip restauratorius. Įdomu tai, kad ir ši patirtis turėjo įtakos jo opartinei krypčiai – vienas geriausiai išlikusių istorinio optinio meno pavyzdžių Lietuvoje slepiasi Vilniuje, ant Aušros Vartų g. 8 sienų. Menininko darbai racionalūs, kompozicijos gerai apgalvotos, todėl išsiskyrė ekspresyvios Lietuvos tapybos kontekste. Pripažinimo Pilipavičius sulaukė visai neseniai, tik XXI amžiuje, todėl paroda – puiki proga susipažinti su fantastinius peizažus primenančiomis jo abstrakcijomis.
Daugiau informacijos apie parodą „Opartiniai atspindžiai“ galima rasti čia. Ši paroda – tai galimybė susipažinti su pirmą kartą Lietuvoje pristatomu optinio meno poveikiu Lietuvos dailei XX a. 7–8 dešimtmečiais bei tuo metu oficialiojo dailės gyvenimo paraštėse kūrusių lietuvių menininkų – grafikų, restauratorių, scenografų – darbuose ryškėjusiais drąsiais eksperimentais. Paroda, kuri buvo sumanyta kaip didžiąją MO muziejaus parodą „Susitikimas, kurio nebuvo“ lydėsiantis projektas, veiks iki 2023 metų vasario 19 dienos.
